Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. H. atstovo - advokato Roko Rudzinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. A. H. atstovo - advokato Roko Rudzinsko pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė pradėti priimti pareiškėjo M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko pareiškimą ir grąžinto jį padavusiam asmeniui.

Taip pat skunde nurodoma, kad pareiškimo argumentai, pagal jų pobūdi, buvo suskirstyti į skyrius. Pareiškimo 2.1.skyriuje „Dėl LR BK 154 str. 2 d. (šmeižimo visuomenės informavimo priemonėmis)" (Pareiškimo 3-6 psl.) Skunde teigiama, kad pareiškime apeliantas nurodė ir pacitavo konkrečius kaltinamojo pasisakymus, sakinius ir žodžius, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti ir A.M. H. šmeižianti informacija. Nurodo, kad pareiškimo 4 puslapyje apeliantas pateikė citatas iš kaltinamojo komentarų kuriais M.A. H. buvo įvardintas Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos agentu, nemokančiu lietuvių kalbos ir kursiančiu karą (citatos 4 psl. ir 5 psl. antroje pastraipoje). Kartu su šiomis citatomis taip buvo pateiktas ir parašytų komentarų vertinimas atsižvelgiant į objektyviai šmeižiantiems komentarams kaltinamojo suteiktą prasmę, bei subjektyviai įvertinant kokį poveikį M.A. H. reputacijai ir jo, kaip asmens, vertinimui visuomenėje turi tikrovės neatitinkanti informacija, kurią paskleidė kaltinamasis. Skunde teigiama, kad pareiškimo 5-6 puslapiuose buvo pateiktas ir kaltinamojo komentarų paskleidimo pobūdžio kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. yra publicistas ir jo komentarai yra viešai prieinami www.facebook.com socialiniame tinkle bei atsižvelgiantį į LVAT praktiką pareiškime buvo pateiktas teisinis vertinimas, kurio pagrindu, teigtina, jog kaltinamasis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją visuomenės informavimo priemonėmis.

Be to skunde advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad jog kaltinamojo straipsniai yra publikuojami įvairiose internete naujienų portaluose, pvz.:www.tv3.1t; www.alkas.lt, www.slfrontas.lt, www.sarmatas.lt, www.laisvaslaikrastis.lt, www.sauksmas.lt ir kt. Tuos pačius straipsnius ir nuorodas į juos kaltinamasis talpina ir www.facebook.com paskyroje, kuri yra vieša, prieinama visiems internete ir socialinio tinklo vartotojams. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamojo paskyra www.facebook.com yra specifinio statuso, t.y. vieša, ir šiuo aspektu skiriasi nuo paprastų socialinio tinklo paskyrų. Taip pat skunde nurodoma, kad pareiškime apylinkės teismui buvo aptarti aspektai būtini atsakomybės taikymui BK 155 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo atliktų veiksmų kontekstas buvo atskleistas tiek paties pareiškimo turinyje, tiek prie pareiškimo pridėtame antstolio A. N. 2015 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-15-23. Dėl nurodytų priežasčių, apeliantas mano, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškimą, kaip neatitinkantį BPK 412 straipsnio reikalavimų.

Advokato nuomone, teismo padaryta išvada yra neteisinga ir atlikta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Be to, abejotina ar veikos pavojingumas gali būti tiksliai įvertintas pareiškimo priėmimo stadijoje, dar nesuteikus galimybės pareiškėjui pristatyti savo pozicijos teisminiame posėdyje. Skunde teigiama, kad BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ribotas sąrašas pagrindų, kuriais galima atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kurios neegzistavo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Advokatas nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog kaltinamojo veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų galima inicijuoti bylą privataus kaltinimo tvarka. Nurodoma, kad kaltinamojo veiksmų pavojingumas turėtų būti apibrėžiamas ne tik atlikus vartotinos leksikos įvertinimą, tačiau atsižvelgiant į teiginių pobūdį, melagingos informacijos netikrumo lygį, tokios informacijos paskleidimo mastą, asmens kaltės pobūdį. Advokatas skunde rašo, kad kaltinamojo teiginiai suformuluoti aiškiai, nepaliekant vietos abejonei ar dvejonei dėl teiginių tikrumo ir tai nėra jo nuomonė. Be to kaltinamojo straipsnius nuolatos skaito 500-600 asmenų auditorija www.facebook.com tinklapyje ir neapibrėžtas ratas asmenų kituose tinklalapiuose. Nurodo, kad tokiu būdu, apie Apeliantą galėjo būti suformuota neigiama vieša nuomonė. Skunde pastebėtina, kad Apeliantui šiuo metu būnant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, konkreti informacija, kokią paskleidė kaip tikrą Kaltinamasis, sukuria kitokį ir labiau įtikinamą kontekstą nei tokią pačią informaciją paskleidžiant apie kitą asmenį. Apelianto nuomone, kaltinamojo veiksmų pavojingumą labiau indikuoja sistemingas siekis veikti prieš teisės aktų nustatytą tvarką, nei jo vartoti žodžiai. Taip pat skunde nurodoma, kad kalba, kuri yra nors ir be keiksmažodžiu tačiau su aiškiai išreikšta intencija apie kitą asmenį formuoti neigiamą nuomonę, negalėtų būti laikoma socialiai suprantamu ir pateisinamu dalyku, nepaisant to, jog dalis visuomenės iš tiesų tokią viešosios komunikacijos formą laikytų tinkama ir priimtina.

M. A. H. atstovo advokato Roko Rudzinsko skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš skundo turinio matyti, kad M. A. H. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija - tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia. Už veiką numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo metu dažniausiai neigiamai atsiliepiama apie asmens tam tikras fizines, psichines savybes.

BPK 412 straipsnyje nurodyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiškimą pradėti privataus kaltinimo procesą R. A. atžvilgiu, pareiškėjo advokatas grindžia citatomis bei subjektyvia nuomone ir nekonkretizuoja, kurios iš cituojamų frazių yra prasimanymas ir neigiamas atsiliepimas apie pareiškėją ir sudaro LB BK 154 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėtį, ir kurios iš cituojamų frazių yra neigiami atsiliepimai apie pareiškėjo fizines ar psichines savybes bei sudaro LR BK 155 straipsnio 1 dalies sudėtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skunde užsienio kalba cituojamos frazės neišverstos į valstybinę kalbą. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad M. A. H. advokato pareiškimo turinys neatitinka LR BPK 412 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Be to aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti privataus kaltinimo proceso, kadangi ne bet kokia veika gali būti pripažįstama nuskalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Advokatas Rokas Rudzinskas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai laikė kaltinamojo veiksmus neturinčius rūšinio pavojingumo. Susipažinus su pateikta medžiaga ir skundo argumentais aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. A. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris būtų būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat pažymėtina, kad asmuo gali subjektyviai vertinti savo būseną ir kito asmens veiksmus jo atžvilgiu ir tai gali būti subjektyvi nukentėjusiojo asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad R. A. veiksmai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konstatavus, kad M. A. H. galimai pažeistas savo teises gali ginti kitomis teisinėmis priemonėmis, nei naudotis baudžiamosios teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tekinti M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko skundo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2015 m. gegužės 4 d. apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti M. A. H. advokato Roko Rudzinsko skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. A. H. atstovo – advokato Roko Rudzinsko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.