Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. atstovo advokato Mindaugo Beinaravičiaus pateiktą pareiškimą dėl judrinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. M., L. S., A. B., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prie papildomai pateiktų įrodymų nurodyta, kad už adresu - (duomenys neskelbtini), tiekiamą elektros energiją už 2019 m. lapkričio mėnesį sumokėjo D. B.. Už elektros energiją už 2020 m. sausio mėnesį taip pat buvo mokama D. B. vardu, tačiau, pareiškėjo teigimu, šiame lape yra pareiškėjo mamos B. M. raštas. Kaip nurodyta pareiškime ir kaip kad matyti iš pareiškimo priedų, D. B. mirė (duomenys neskelbtini), tad akivaizdu, jog už sausio mėnesį tiektą elektros energiją mokėjo kitas asmuo (pareiškėjo teigimu – jo mama B. M.). Tuo tarpu už atliekų tvarkymą už adresu - (duomenys neskelbtini), tiekiamas paslaugas išrašoma tiek D. M. bei L. M., tiek J. B. vardu. Pareiškėjas su broliu yra sumokėję už atliekų tvarkymo paslaugas laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad po D. B. mirties jis su mama tvarkė jo likusį nekilnojamąjį turtą, išnešė nereikalingus daiktus. Taip pat prižiūrėjo kiemą, visada pjaunama žolė, gyvatvorė. Mama galimai išsiaiškino, kad brolis oficialiai senelio palikimo nepriėmė, todėl ji nenuėjo pas notarą įforminti palikimo. Kiti suinteresuoti asmenys L. S. ir A. B. į D. B. turtą nepretenduoja ir niekada nepretendavo. D. B. laidotuvėmis rūpinosi mama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. M. mama B. M. mirė (duomenys neskelbtini). B. M. bei suinteresuoti asmenys L. S. ir A. B. buvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai. Į bylą pateikta mirties liudijimo kopija patvirtina, kad J. B. sutuoktinė (pareiškėjo močiutė) S. B. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 570/850 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 67/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu - (duomenys neskelbtini). 280/850 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 33/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu - (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. M. motinai B. M.. J. B. su sutuoktine iki mirties gyveno adresu - (duomenys neskelbtini).

Iš Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro pateiktos informacijos matyti, kad po J. B. mirties jo palikimą priėmė jo sūnus D. B. (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodo, kad D. B. po J. B. mirties priėmė jo palikimą, tačiau šio turto savo vardu neįformino, t. y. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neįregistravo savo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre ir šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti VĮ „Registrų centras” Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai. Tačiau, pareiškėjo pateiktais duomenimis, D. B. naudojosi tėvo turtu kaip pilnateisis savininkas, t. y. liko toliau gyventi iš tėvo J. B. paveldėtame gyvenamajame name, naudojosi kitu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais ir čia gyveno iki pat savo mirties.

Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad po D. B. mirties Rokiškio rajono 3-iame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui J. B. priklausiusi turtą D. B. neišduotas. D. B. savo gyvenamąją vietą nuo 1985 m. gegužės 8 d. iki mirties buvo deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravusi ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens L. M. motina B. M..

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad palikėjas D. B. susituokęs nebuvo, vaikų neturėjo, o jo tėvai, kaip nurodyta aukščiau, mirė anksčiau negu jis.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.

Po D. B. mirties artimiausi jo turto įstatyminiai įpėdiniai (ketvirtos eilės) buvo jo seserys ir brolis, t. y. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. M. mama B. M., bei suinteresuoti asmenys L. S. ir A. B., kurie D. B. palikimo notarine tvarka nepriėmė, ką patvirtina byloje esantis VI „Registrų centras“ Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad šiame registre nėra įregistruotų palikėjo priėmimo faktų. Visgi, pareiškime nurodoma ir teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog nepaisant to, kad D. B. palikimo notarine tvarka niekas nepriėmė, jo palikimą priėmė jo sesuo (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. M. mama) B. M., faktiškai jį užvaldydama. B. M. po savo brolio mirties liko toliau gyventi aukščiau nurodytame gyvenamajame name, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), naudojosi visu minimu adresu esančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi namu bei kitais statiniais kaip savo nuosavybe bei tvarkė ir prižiūrėjo sklypą. Su D. B. palikimu B. M. elgėsi savo nuožiūra, kaip su savu turtu.

Kiti galimi D. B. palikimo įpėdinai (sesuo L. S. ir brolis A. B.) šių B. M. veiksmų neginčijo ir į palikimą nepretendavo.

Byloje esantis Testamentų registro išrašas bei 2020 m. rugsėjo 24 d. liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po B. M. mirties jos palikimą notarine tvarka priėmė pareiškėjas ir pareiškėjo brolis - suinteresuotas asmuo L. M.. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. M. naudojasi tiek mamai priklausiusiu turtu, tiek ir D. B. priklausiusiu, iš J. B. paveldėtu, turtu kaip savu turtu.

Pateiktu atsiliepimu L. S., o A. B. teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo brolio D. B. mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikėjui priklausiusį turtą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo mama B. M. po savo brolio D. B. mirties rūpinosi likusiu jo turtu – liko toliau gyventi aukščiau nurodytame gyvenamajame name, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), naudojosi visu minimu adresu esančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi ten esančiais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi namu bei kitais statiniais kaip savo nuosavybe bei tvarkė ir prižiūrėjo sklypą, mokėjo mokesčius už elektros energiją, atliekų tvarkymą, t. y. iš karto naudojosi ir valdė jį kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po palikėjo mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu po motinos mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. M. toliau prižiūrėjo ir D. B., ir savo motinai priklausiusį turtą, ką patvirtina į bylą pateiktas UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ pažymos kopija apie sumokėtą mokestį už atliekų tvarkymą bei paties pareiškėjo duoti parodymai.

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjo mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys L. M., L. S., A. B. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei su pareiškimu sutiko.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti - nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo brolio D. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 55,51 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 8,00 Eur, todėl priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265, 270 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. M. prašymą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo brolio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikėjui priklausiusį turtą.

Priteisti iš pareiškėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.