- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-398-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-282/2009
1.1.8.6., 1.2.14.1.1., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta 2008-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bei paskirtos galutinės (subendrintos 2007-10-25 ir 2007-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, pagrobė J. V. priklausantį turtą – keturis mobiliojo ryšio telefonus iš viso už 650 Lt, padarydamas nukentėjusiajam J. V. 650 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nepilnai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nei savo kaltės pagrobus svetimą turtą (keturis mobilaus ryšio telefonus), nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme.
R. J., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė aiškiai per didelę bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas įvertino tai, kad R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir atsižvelgė į tai skirdamas pastarajam bausmę. Apylinkės teismas taip pat apsvarstė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybę R. J. (BK 62 str.) ir motyvuotai, visgi, apeliantui paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 178 str. 1 d. sankcijoje. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas R. J. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir šių nuostatų nepažeidė.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. J. nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas (t. 1, b. l. 173-176), neišnykus teistumams pagal visus penkis ankstesnius teismų nuosprendžius, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuomet, vadovaujantis BVK 157 str., buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (t. 1, b. l. 184). Vadinasi, R. J. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas atsižvelgė į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių nenustatė, civilinio ieškinio nukentėjusiajam nepriteisė, nes pagrobtas turtas pastarajam buvo gražintas, įvertino kitus nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis – administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 1, b. l. 195-197), nedirba (t. 1, b. l. 199), tačiau buvo registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 200).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitas, R. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o paminėti R. J. teigiamai charakterizuojantys duomenys nepaneigia susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų. Akivaizdu, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais skiriamos bausmės, taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantys institutai (2002-11-07 Įstatymas ,,Dėl amnestijos“; lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos) R. J. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau dėsningai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti realią laisvės atėmimo bausmę 1 metams 4 mėnesiams, kuri yra mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. galutinę subendrintą bausmę, BK 64 str. nuostatų nepažeidė. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas pridėjo mažiau nei pusę R. J. neatliktos bausmės, todėl, kolegija daro išvadą, jog paskirta apeliantui galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.