- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1-220-847/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Kaltinamasis
- M. C.
- Kategorijos
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, gyvenantis ir nuo 2008-12-08 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. C., 2015 m. birželio 9 d., apie 7 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas V. U. įmonei priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 20-30 km/h greičiu, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, nes sukdamas į kairę sankryžoje nepraleido į pėsčiųjų perėją įėjusios pėsčiosios, kliudė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią G. S., padarydamas G. S. poodines kraujosruvas dešinėje momeninėje – pakaušinėje srityje, kairės akies apatiniame voke, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairio žasto antdyglinio ir podyglinio raumenų plyšimą, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios G. S., liudytojų A. B., J. Š., V. U. parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 7 val. 50 min., važiavo automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso V. U. įmonei, automobilį buvo išsinuomavęs, nes tuo metu neturėjo asmeninės transporto priemonės. Važiavo automobiliu kartu su drauge A. B. (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavus reguliuojamą šviesoforu sankryžą, sustojo, nes degė raudonas signalas. Palaukęs, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti apie 20 km/h greičiu, suko kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradedant važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai prieš jį, pravažiavo kitas automobilis, nors jam jau degė raudonas signalas ir baigė manevrą. Jis (M. C.) tą automobilį praleido ir suko kairėn, tik pamatė, kad kliudė moterį, ėjusią per perėją. Moters nepastebėjo, pajuto smūgį ir iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, pamatė ant asfalto gulinčią moterį, draugė ar kažkas iš žmonių iškvietė greitąją pagalbą. Laukė, kol atvažiuos. Eismo įvykio metu nei jis, nei A. B. nenukentėjo. Apžiūrėjo automobilį, kuris nebuvo apgadintas. Po įvykio bendravo su partrenkta moterimi, buvo jos namuose. Moteriai buvo sumuštas veidas, ji sakė, kad sumuštas klubas, buvo perrišta koja, daugiau neatsimena, kuo ji skundėsi. Jis klausė, ar reikia padėti, gal pinigais, tačiau ji atsisakė ir teigė, kad bus teismas. Iš pokalbio buvo matyti, kad nenori bendrauti, po to karto daugiau su ta moterimi nebendravo. Dėl šio įvykio buvo nubaustas pagal administracinę teisę, buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas aštuoniolikai mėnesių, jį atgaus tik 2017 m. kovo 8 d. Netyčia sužalojo tą moterį, be to, jau yra dėl šio eismo įvykio nubaustas, nes atimtas vairuotojo pažymėjimas. Gyvena (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvą tik apklausai, planuoja į (duomenys neskelbtini) išskristi 2016 m. spalio 1 d. Vėlesnėje apklausoje parodė, kad buvo pas G. S., atsiprašė jos dėl eismo įvykio, dalį žalos - 500 Eur pervedė į G. S. sąskaitą, kitą dalį – 700 Eur žalos įsipareigojo atlyginti per kitus keturis mėnesius dalimis. Gailisi ir sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nėra turėjęs galvos traumų, dėl psichikos sutrikimų ar dėl priklausomybių gydęsis nėra (1 t., b.l. 141-142, 154).
Nukentėjusioji G. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 7 val. 45 min., ėjo nuo pašto, (duomenys neskelbtini), norėjo pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojus prie perėjos degė žalias šviesoforo signalas. Ji matė, kad prie sankryžos stovi automobiliai, bet kadangi degė žalias šviesoforo signalas ėjo per perėją ir kažkur ties perėjos viduriu pajuto smūgį. Ji nugriuvo ant žemės ir nespėjo sureaguoti, iš kur tas automobilis atvažiavo. Gulint iš automobilio išlipo vaikinas, iškvietė greitąją pagalbą, paskambino policijai. Buvo išvežta į priimamąjį, po to iš karto į (duomenys neskelbtini) dėl galvos sutrenkimo. Jai darė tomografiją, apžiūrėję gydytojai nustatė galvos sutrenkimą, buvo nubrozdintas veidas, skaudėjo petys, visas kūnas buvo sumuštas. Į ligoninę neguldė, išleido gydytis į namus. Lankėsi pas šeimos gydytojus, buvo pas chirurgus dėl kojų sumušimo, nuo tos avarijos vis skaudėjo ir skaudėjo sumuštas petys, bet gydytoja sakė, kad gali praeiti pusmetis, kol sumušimai sugis. Kadangi skausmai vis nepraėjo, nebegalėjo miegoti naktimis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytojus. 2016 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad plyšę rankos raumenys. Tada ji vėl kreipėsi į gydytojus ir 2016 m. kovo 3 d. buvo atlikta operacija (duomenys neskelbtini). Po operacijos gavo siuntimą reabilitacijai į (duomenys neskelbtini) sanatoriją, ten gydėsi nuo kovo 3 d. iki kovo 25 d. Šiuo metu vis dar jaučia rankos skausmus, pastoviai geria vaistus nuo skausmo. Vaikinas po eismo įvykio vieną kartą buvo atėjęs, jis neatsiprašė dėl eismo įvykio, tik kalbėjo, kad jam neatimtų vairuotojo pažymėjimo, rūpinosi savimi, dėl jos sveikatos nieko neklausė, nesiūlė atlyginti žalos. Reikš civilinį ieškinį byloje, nes padaryta turtinė, fizinė ir neturtinė žala. Rinko čekius pirkdama vaistus, pastoviai kenčia skausmus, be to, bus reikalingi papildomi masažai. Po eismo įvykio vis skaudėjo petys, kreipėsi į medikus, buvo nustatytas kairio žasto plyšimas, todėl buvo atlikta operacija. 2016 m. rugsėjo 28 d. atvykęs M. C. atsiprašė dėl eismo įvykio ir 2016-09-29 į sąskaitą pervedė 500 Eur, kitą neturtinės žalos dalį - 700 Eur įsipareigojo atlyginti per keturis mėnesius, ji sutinka, kad žala būtų taip atlyginta ir kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 80-81, 83, 91).
Liudytoja A. B. parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį, ryte, važiavo kartu su tuometiniu draugu M. C. jo vairuojamu automobiliu, automobilio modelio nežino. Važiavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie šviesoforo, nes degė raudonas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui suko į kairę, pamatė, kaip ant kapoto griūna moteris. Greitai sustojo, moteris gulėjo ant asfalto, buvo sąmoninga, kalbėjo, skundėsi kūno skausmu. Ar po eismo įvykio M. C. bendravo su ta moterimi, nežino (1 t., b.l. 96-97).
Liudytojas J. Š. parodė, kad 2015 m. vasarą, galėjo būti birželio 9 d., ryte, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir sustojo prie reguliuojamos šviesoforu sankryžos, nes reikėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, o degė raudonas šviesoforo signalas. Iš priekio priešais, jau degant raudonam signalui, pravažiavo automobilis. Tada pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukantis automobilis partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį. Automobilis kliudė pėsčiąją šonu, po smūgio moteris parkrito ant žemės, iš automobilio išlipo vaikinas ir pribėgo prie moters, kas vyko toliau negali pasakyti, nes užsidegė žalias šviesoforo signalas ir pats nuvažiavo, nenorėdamas trukdyti eismui. Mano, kad prieš tai per sankryžą važiuojantis automobilis galėjo užstoti matomumo zoną, dėl to tas vaikinas galėjo nepastebėti perėja ėjusios moters (1 t., b.l. 102).
Liudytojas V. U. parodė, kad yra įmonės savininkas, įmonė nuomoja automobilius. M. C. kelis kartus iš įmonės buvo išsinuomavęs automobilius. „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat priklauso jo įmonei. Kad M. C. padarė eismo įvykį ir sužalojo moterį girdėjo iš žmonių kalbų. Pats M. C. pristatęs automobilį nieko nesakė, todėl nieko nežino apie tą eismo įvykį. Automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas, įmonei žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b.l. 108).
Iš 2016-05-05 – 2016-07-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus papildomai pateiktą G. S. medicininę dokumentaciją nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje – pakaušinėje srityje, kairės akies apatiniame voke, dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairio žasto antdyglinio ir podyglinio raumenų plyšimas. G. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b.l. 48).
Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa informavo, kad dėl 66,81 Eur žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b.l. 70-74).
Byloje nukentėjusioji G. S. pareiškė 1200 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b.l. 88), kurios dalį – 500 Eur M. C. atlygino, o 2016-09-29 d. įsipareigojimu įsipareigojo pervesti 2016 m. spalio 31 d. 170 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat po 170 Eur, o 2017 m. sausio 30 d. – 190 Eur į G. S. sąskaitą, su kuo nukentėjusioji sutinka (1 t., b.l. 157, 158). Šis 700 Eur neturtinės žalos ieškinys tenkintinas visiškai, nes yra realus ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, jį pripažįsta ir pats kaltinamasis (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog M. C. neteistas (1 t., b.l. 116), 2012 m. spalio 23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (1 t., b.l. 118-121), per metus iki nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka tris kartus, taip pat sykį po nusikaltimo padarymo, duomenų, kad visas tris paskirtas baudas būtų sumokėjęs, byloje nėra (1 t., b.l. 123-125), Lietuvos Respublikoje nedirbantis (1 t., b.l. 115), iš jo žodžių dirbantis užsienyje, Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruotas (1 t., b.l. 127), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 5 p., 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nevedęs, jokių išlaikytinių jis neturi, byloje nėra duomenų, įrodančių sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, iš jo žodžių dirba užsienyje, kaltinamajam prokororas prašo skirti artimą minimumui baudos bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti M. C. skiriant šią bausmę, o baudos išdėstymo dalimis baudžiamasis įstatymas nenumato. Dėl šių motyvų pagrindo skirti mažesnę bausmę nei prašo prokuroras, nėra, tačiau teismas nustato ilgesnį terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos BPK 352 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
2016-09-28 policijos pareigūnės nutarimu paskirta dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (1 t., b.l. 145-146) ir 2016-09-29 policijos pareigūnės nutarimu paskirta dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (1 t., b.l. 159-160). 2016-09-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ši kardomoji priemonė pakeista švelnesne ir paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 166-167), o abu asmens dokumentai pagal 2016-09-30 pakvitavimą jau grąžinti savininkui M. C. (1 t., b.l. 169).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 166-167) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 9 MGL (338,94 Eur) bauda.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu M. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 MGL (225,96 Eur) baudą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 700 EUR (septynis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.
M. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.