- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- eA-3193-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00192-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- K. D. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. D. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43510 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, yra nevedęs, (duomenys neskelbtini), studijavo (duomenys neskelbtini) universitete buhalterinę apskaitą, kontrolę ir auditą. Iš šalies išvyko dėl religinių nesutarimų su šeima, kurie praktikuoja (duomenys neskelbtini) religiją, todėl ir pareiškėjui religiniu pagrindu darė didelį spaudimą, prieš kurį buvo sunku atsilaikyti. Dėl šios priežasties pareiškėjas išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini), o vėliau atvyko į Lietuvą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi nesurinko jokios aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas sprendė, kad pasakojimas nėra tikras, tačiau šio savo sprendimo nepagrindė jokiais argumentais ir įrodymais. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini), šalį valdančias partijas, genčių padėtį, žmogaus teisių apsaugą, egzistuojančias tradicijas, papročius ir apeigas, todėl atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Atsakovas taip pat nesurinko informacijos apie policijos ir kitų valdžios institucijų veiklą, korupcijos lygį, pasirengimą ir gebėjimą objektyviai ištirti tokio pobūdžio situacijas, kokioje šiuo atveju yra atsidūręs pareiškėjas. Kadangi (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, neginamos žmogaus teisės, policijos, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų veikla nėra orientuota į pagalbą žmogui, todėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu.
4. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.
5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesurinko aktualios šalies kilmės informacijos, neįsigilino ir netinkamai išnagrinėjo bei įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas manė, kad šis terminas nėra proporcingas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad prieglobsčio prašytojo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, o beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Migracijos departamentas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pasakodamas apie priežastis, lėmusias jo sprendimą išvykti iš šalies, nesugebėjo įvardinti konkrečių asmenų, kurie jam grasintų, teigė, kad jaučia spaudimą iš šeimos, taip pat nebuvo įvardinta, kuo pasireiškė grasinimai ir ar iš viso buvo grasinama. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima daryti išvadų, kad pareiškėjo nurodyti persekiotojai, t. y. jo šeima, galėtų veikti valstybės vardu ar įtakoti valdžios institucijas pareiškėją elgtis ne taip kaip jis nori. Pareiškėjo atveju akivaizdu, kad jis dėl savo šeimoje kilusių problemų niekur nesikreipė, todėl remiantis jo asmeniniu pavyzdžiu galima daryti išvadas, jog duomenų, kad valdžios institucijos nenori ar negali jam padėti išspręsti problemų, nėra. Atsakovas akcentavo, kad tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjo papasakotos istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abejotinas ir mažai tikėtinas. Pareiškėjo teiginiai apie grėsmę jo kilmės šalyje yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei jokiais įrodymais, nei turima informacija apie kilmės šalį. Atsakovas nurodė, kad vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir nenuoseklūs, prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
9. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.
10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pabrėžė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje - šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo K. D. M. skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą dalį skundo teismas atmetė.
13. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
13.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog jis išvyko iš savo šalies, nes jo šeima verčia jį išpažinti jų religiją ir sudaryti priverstinę santuoką. Dėl šios priežasties turėjo bėgti nuo šeimos ir slapstytis, dėl šių problemų negalėjo tęsti mokslų. Pareiškėjas turėjo galimybę atvykti ir toliau mokytis (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) gyvenimas pasirodė sudėtingas, negerbiamos žmogaus teisės. Į savo šalį negalėjo grįžti, nes jo gyvybei grėstų pavojus dėl (duomenys neskelbtini) religijos praktikavimo.
13.2. 2021 m. lapkričio 11 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), yra nevedęs, priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, (duomenys neskelbtini) kaime, išpažįsta (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokioms politinėms partijoms ir organizacijoms. Pareiškėjas 2016 m. baigė mokyklą, 2017 m. - buhalterių kursus ir 2017-2018 m. mokslo metais 2 metus mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete buhalterinę apskaitą, kontrolę ir auditą. Pareiškėjas nurodė, kad studijas nutraukė 2018-2019 m., Europos Sąjungoje giminių neturi, bet turi pažįstamų, apsistojusių Prancūzijoje. Jis paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išskrido į (duomenys neskelbtini) miestą, iš (duomenys neskelbtini) miesto - į (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atskrido į (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 13 d. į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), iš ten išskrido į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jo kelionės tikslas buvo studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete. Pirmaisiais metais mokėsi (duomenys neskelbtini), bet vėliau reikalai pakrypo į blogą pusę ir mokslų negalėjo pabaigti, tada atėjo į Lietuvą. Pareiškėjas teigė, kad asmens dokumentų neturi, pasakojo, kad jie ilgai ėjo mišku, buvo sunku nešti daiktus, todėl visą naštą pakeliui išmetė. Jis paaiškino, kad pavojus jam kyla ne iš valstybės, bet iš jo šeimos pusės dėl religinių įsitikinimų. Jo visa šeima praktikuoja (duomenys neskelbtini) religiją, o jis to nenori, dėl to kilo konfrontacija šeimoje. Pareiškėjui buvo nelengva atsilaikyti prieš visą šeimą, jis neturėjo laisvės ir galimybės pasirinkti to, kuo tiki jis, neturėjo galimybės elgtis kaip nori jis pats. Kai kalba eina apie šeimą, jis turi omeny ir dėdes, ir tetas, ir kitus suaugusius, nes kai kalba suaugę, jaunesni neturi teisės ką nors pasakyti. (Duomenys neskelbtini) pasirinko besimokydamas trečioje licėjaus klasėje, būdamas maždaug 18-19 metų. Pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pastūmėjo draugai, jie kvietė sudalyvauti ir pažiūrėti kaip vyksta pamaldos. Pareiškėjas pabuvojo pamaldose ir susidomėjo, jam patiko šita religija. Pradžioje lankė bažnyčią savo gyvenamojoje vietoje, kuri buvo apie 20 min. pėsčiomis nuo namų. Lankydavosi 2 kartus per mėnesį, sekmadieniais, vėliau, persikrausčius į (duomenys neskelbtini), ėjo į vietinę bažnyčią, buvusią jo gyvenamajame rajone. Jo vietovėje buvo apie (duomenys neskelbtini). Šios dvi bendruomenės nesutarė. Pareiškėjo teigimu, būdavo muštynių, smurto iš (duomenys neskelbtini) pusės. Migracijos departamento darbuotojui paklausus, ar tikrai buvo nesutarimų dėl religijos, o gal pešdavosi dėl merginų, dėl sporto ar kt., pareiškėjas atsakė, kad būdavo visko, pešdavosi dėl įvairių dalykų. Pareiškėjas pasakojo, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad kai kurių žmonių elgesys yra blogas. Vieną kartą buvo užpultas autobuse (duomenys neskelbtini) vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant į (duomenys neskelbtini) jis galvojo, kad galės mokytis ir dirbti, bet atvykęs sužinojo, kad dirbti negalės. Taip pat buvo nesutarimų su universiteto administracija, jie skambindavo, reikalaudavo susimokėti už studijas, nebuvo jokios laisvės. Pareiškėjas manė, kad už studijas galės užsimokėti dirbdamas. Pareiškėjas pažymėjo, kad studijuoti (duomenys neskelbtini) pasiūlė vienas universiteto dėstytojas. Pareiškėjas pasakojo, kad 2020 m. vasario 14 d. iš savo šalies pabėgo į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pragyveno iš savo santaupų, kurias sukaupė dirbdamas dar mokymosi metu. Kelionė į Lietuvą kainavo (duomenys neskelbtini). Informaciją apie galimybę atvykti į Lietuvą sužinojo iš „Google“. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) universiteto tinklalapyje pareiškėjo fotonuotrauka buvo patalpinta, tačiau nežino, ar dabar ji ten yra.
13.3. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21S43510 nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat minėtu sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jam buvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta.
15. Įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu įvertinti kaip suteikiančias teisę į prieglobstį ir darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu pripažino, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo kitaip vertinti Departamento nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę. Teismas taip pat pažymėjo, jog reikia atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjas pirma atvyko į (duomenys neskelbtini), kur kurį laiką gyveno ir studijavo aukštojoje mokykloje. Jeigu asmuo būtų sąžiningas prieglobsčio prašytojas, prieglobsčio jis galėjo kreiptis būdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra suaugęs, darbingas žmogus, todėl jis gali kurti savarankišką gyvenimą savo šalyje, ir nebūtinai toje vietovėje, kurioje gyvena pareiškėjo tėvai ir kiti giminaičiai. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo kilmės valstybės informacija, surinkta skundžiamame Sprendime, aiškiai parodo, kad šalyje šiuo metu nevyksta pavojingi ginkluoti konfliktai, kurie keltų grėsmę pareiškėjo gyvybei.
16. Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimų formos ir turinio trūkumus ir tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, darė išvadą, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
17. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, Sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai, atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo kilmės valstybę, apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų prašymų suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
18. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti iš šalies, nes įvertinus aplinkybių visumą, padaryta išvada, kad jis gali pasislėpti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
19. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Atitinkamai teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos
III.
20. Pareiškėjas K. D. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra vyriausias sūnus šeimoje, pagal tradicijas jis turėjo beveik (duomenys neskelbtini), o tai jam yra nepriimtina. Pareiškėjo šeima priklauso (duomenys neskelbtini). Jis taip pat turėjo tapti (duomenys neskelbtini) ir užsiimti (duomenys neskelbtini). Savo šalyje studijavo ekonomiką, dirbo buhalteriu. Dabar norėtų likti Lietuvoje. Atsakovas nevertino, kokios pasekmės pareiškėjui būtų, jei jis atsisakytų daryti (duomenys neskelbtini) ritualus.
23. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesurinko aktualios šalies kilmės informacijos, neįsigilino ir netinkamai išnagrinėjo bei įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas mano, kad šis terminas nėra proporcingas. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.
25. Pareiškėjo nuomone, jo nurodyti persekiotojai, t. y. jo šeima, galėtų veikti valstybės vardu ar įtakoti valdžios institucijas pareiškėją elgtis ne taip kaip jis nori. Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl savo šeimoje kilusių problemų niekur nesikreipė, nes nenorėjo pakenkti savo šeimos nariams, bet šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo teigti, būtų gavęs teisinę pagalbą.
26. Pareiškėjas pažymi, kad asmenys persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei.
27. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
28. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
29. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pasakodamas apie priežastis, lėmusias jo sprendimą išvykti iš šalies, nesugebėjo įvardinti konkrečių asmenų, kurie jam grasintų, teigė, kad jaučia spaudimą iš šeimos plačiąja prasme, taip pat nebuvo įvardinta kuo pasireiškė grasinimai ir ar iš viso buvo grasinama, grasinimo turinys ir pobūdis. Prieglobsčio prašytojas aiškino, kad jautė spaudimą iš šeimos narių pusės, nes „jie liepė daryti taip ir taip“, tačiau neįvardino ką buvo verčiamas daryti ir kas jį vertė kažką daryti. Visi teiginiai apie patiriamą spaudimą pateikti abstrakčiomis frazėmis, nedetalizuojant vieno ar kito įvykio. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė esąs (duomenys neskelbtini), o jo šeima ir dauguma gyvenamojoje vietoje išpažįsta (duomenys neskelbtini) ir tarp šių bendruomenių yra nesutarimų, tačiau jų pasakojimo metu nedetalizavo, nepateikė individualiai ir asmeniškai jam kilusių problemų dėl jo išpažįstamos religijos, nenurodė jokių pavyzdžių, kurių pagrindu būtų galima vertinti veiksmų pobūdį ir galimą jų koreliavimą su persekiojimo veiksmais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nekonkrečiai apibūdino jam kylančias grėsmės kilmės valstybėje, teigė, kad jam nesaugu nuo šeimos, nes jam priimtina (duomenys neskelbtini), o jo šeima jį skatina užsiimti (duomenys neskelbtini) tradicijomis. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas apie gimtojoje šalyje kilusias problemas nėra patikimas. Jo istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abejotinas ir mažai tikėtinas. Pareiškėjo teiginiai apie grėsmę jo kilmės šalyje yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei jokiais įrodymais, nei turima informacija apie kilmės šalį. Priešingai, turima informacija apie šalį rodo, kad (duomenys neskelbtini) yra viena iš oficialiai pripažįstamų religijų šalyje. Pareiškėjas, pasakodamas apie atsivertimą į (duomenys neskelbtini) teigė, kad jį sudomino bendramoksliai, tuomet jis apsilankė pamaldose ir jam patiko šita religija. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo, ar religingas žmogus, kalbėdamas apie savo tikėjimą, vartotų frazes „man patiko šita religija“, todėl tikėtina, kad religijos tematika pasirinkta siekiant nuslėpti tikrąsias kelionės į Europą priežastis. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausos metu teiginius apie religinio pobūdžio konfliktus mokymosi mokykloje metu vėliau pats ir paneigė, nurodydamas, kad konfliktai kildavo ir dėl merginų, ir dėl kitų jaunimo reikalų. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių bėgo į (duomenys neskelbtini), kiek laiko ten praleido, kaip ir kodėl jį susirado universiteto dėstytojas bei pasiūlė studijuoti (duomenys neskelbtini).
32. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima daryti išvadų, kad pareiškėjo nurodyti persekiotojai, t.y. jo šeima, galėtų veikti valstybės vardu ar įtakoti valdžios institucijas pareiškėją elgtis ne taip kaip jis nori. Surinkta kilmės valstybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Konstitucija skelbia visų piliečių lygybę prieš įstatymą, nepaisant jų religinių įsitikinimų. Religinė diskriminacija draudžiama, (duomenys neskelbtini) paskelbtas pasaulietine valstybe. Piliečiams leidžiama praktikuoti savo pasirinktą religiją. (duomenys neskelbtini) sudaro apie (duomenys neskelbtini) visų gyventojų. Daugelis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat užsiima vietine religine ir (duomenys neskelbtini) praktika. Atsižvelgiant į surinktą, kilmės valstybės informaciją, atsakovo nuomone, nebuvo galima daryti išvadų, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl savo išpažįstamos religijos, t. y. tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad jo šeima galėtų veikti valstybės vardu ar įtakoti valdžios institucijas, nes pareiškėjas šiuos deklaratyvius teiginius neparėmė nei pagrįstais argumentais, nei objektyviais įrodymais. Nors pareiškėjas teigia, kad nesikreipimas į policiją neįrodo, kad policija jam būtų padėjusi, tačiau jo samprotavimai taip pat niekuo neparemti – jis nenurodė nei jokių pavyzdžių iš savo artimos aplinkos, kuriems policija analogiškoje situacijoje nebūtų padėjusi, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad gyventojai yra diskriminuojami priklausomai nuo jų religijos. Kadangi pareiškėjas nesiekė pasinaudoti kilmės valstybėje prieinamomis teisinėmis priemonėmis pakeisti savo situaciją, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjui kilmės valstybė, esant poreikiui, negali užtikrinti veiksmingos apsaugos. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir nenuoseklūs, atsakovas sprendė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Atsakovas konstatuoja, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Tyrimo metu nenustatytas pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių tą paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė.
33. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo jo politiniais įsitikinimais, todėl jo skundo argumentai deklaratyvūs ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad pareiškėjas galėtų būti priskirtas padidintos rizikos patirti persekiojimą asmenų grupei pareiškėjas nenurodė, o Migracijos departamentas jų nenustatė.
34. Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Remiantis Migracijos departamento turima informacija (bei tarptautinių institucijų lyginamosios statistikos duomenimis), pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje (Togo Respublika) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad išvadas, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamentas padarė tinkamai išnagrinėjęs visas pareiškėjo aplinkybes (pavieniui ir kaip visumą) surinktos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.
Atsiliepimas
35. Atsakovas teigia, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgiant į tai, atsakovas daro išvadą, kad deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Be to, atsakovo nuomone, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.
37. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
38. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, kaip nurodė, ten studijavo, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovo nuomone, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43510, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Togo Respubliką; uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.
46. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
47. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
49. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla persekiojimo grėsmė dėl religinių motyvų.
51. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas detaliai analizavo ir įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus. Apklausos transkripcija patvirtina, kad apklausos metu siekta detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo bei Migracijos departamento padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių formos ir turinio trūkumų. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie religijos pakeitimą, tiek apie patiriamą spaudimą nepagrįstas objektyviais įrodymais, be to jis buvo pakankamai abstraktus, pareiškėjo pasakojime trūko detalių, kurios suponuotų išvadą, kad pareiškėjas dalinasi asmenine patirtimi. Pareiškėjo pasakojimo versija dėl asmens dokumentų išmetimo miške dėl naštos atsikratymo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažai tikėtina. Tai, kad pareiškėjas sulaikymo metu pareigūnams nurodė neteisingus savo duomenis atitinkamai charakterizuoja pareiškėją ir prisideda prie Migracijos departamento padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, savaime patvirtinančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Apklausos Migracijos departamente metu, pasisakydamas dėl jam kylančios grėsmės, pareiškėjas labai trumpai nurodė, kad patiria spaudimą iš šeimos, tačiau nenurodė, nei kokio pobūdžio grėsmę ar persekiojimą patyrė, nei kas konkrečiai yra persekiojimo vykdytojas. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad grėsmė kyla iš šeimos, tačiau niekaip šios grėsmės nedetalizavo, nepateikė pavyzdžių, kurie sudarytų pagrindą analizuoti pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ tikimybę. Pareiškėjo pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl pareiškėjo nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nevertino, kokios pasekmės pareiškėjui būtų, jei jis atsisakytų daryti (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi motyvuoti savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, o ne atsakovas paneigti, kad tokia grėsmė pareiškėjui nekils. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo „visiškai pagrįstos baimės“.
52. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Migracijos departamento Sprendime nurodytais duomenimis, kurių beje pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios šalies kilmės informacijos, neįsigilino ir netinkamai išnagrinėjo bei įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, matyti, kad Migracijos departamentas pateikdamas kilmės šalies informaciją rėmėsi įvairiais šaltiniais. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad šaltiniai nėra aktualūs, nepateikia įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją bei sudarytų pagrindą kitaip vertinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nei jis buvo įvertintas Migracijos departamento.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik apeliaciniame skunde nurodė motyvus, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kadangi pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei. Pareiškėjas šių argumentų niekaip nedetalizavo bei nepagrindė įrodymais, taip pat nenurodė, kodėl šių argumentų negalėjo pateikti Migracijos departamentui nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio, taip pat pirmosios instancijos teismui, ar kodėl būtinybė iškilo tik apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šių naujų argumentų šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju nevertina (ABTĮ 142 str. 3 d.).
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas mano, kad šis terminas nėra proporcingas. Teisėjų kolegija pastebi, kad įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį sumažino nuo 5 iki 2 metų. Pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė prielaidų, šio laikotarpio mažinimui dar labiau.
56. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar naudoja prieš jį neteisėtas ekonominio poveikio priemones, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos atlikti tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas.
57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ar neproporcinga, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.
58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.