Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-193-826/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2S-193-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01117-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
V. Z. G., A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-193-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01117-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.5; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos D. R. prašymą suinteresuotiems asmenims V. Z. G., A. A. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja D. R. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą jos sesers L. A., mirusios 2014 m. spalio 11 d., palikimui priimti.2016 m. spalio 31 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą. Prašyme nurodė, kad yra supažindinta su bylos nutraukimo pasekmėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pareiškėja D. R. turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikštų reikalavimų.

3.2. Jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

3.3. Suinteresuoti asmenys V. Z. G. ir A. A. sutiko su pareiškėjos prašymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja D. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti prašymo nagrinėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Šalies argumentai

4.1. Pateikdama prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo ji buvo suklaidinta suinteresuotų asmenų V. Z. G. ir A. A., kurios žadėjo ginčą išspręsti taikiai, tačiau po posėdžio apsigalvojo.

4.2. Pateikdama prašymą dėl reikalavimo atsisakymo ji nesuvokė teisinių pasekmių. Tai sąlygojo ne tik suinteresuotų asmenų įkalbinėjimai, bet ir vaistai, vartojami esant psichikos ligai.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje nagrinėjama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintinas pareiškėjos prašymas dėl atsisakymo nuo reiškiamo reikalavimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Teismui nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Todėl ypatingai svarbu, kad prieš priimant ieškovo ieškinio atsisakymą, jam būtų išaiškintos šio procesinio veiksmo pasekmės ir asmuo šias pasekmes suvoktų.Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja savo reikalavimo atsisakė ne tik posėdžio metu, bet ir pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, jog ji supažindinta su bylos nutraukimo pasekmėmis. Teisėja posėdžio metu pareiškėjai pakartotinai išaiškino teisines pasekmes atsisakius pareiškimo reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjos valios elemento trūkumą. Iš teismo posėdžio garso įrašo girdisi, kad apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo „taikos būdu“, „nori taikiai išspręsti paveldėjimo klausimus su seserimis“. Šie pareiškėjos žodžiai labiau suponuoja apeliantės norą ginčą užbaigti taikiai nei atsisakyti reikalavimo apskritai. Iš 2016 m. spalio 25 d. medicininių dokumentų išrašo, 2016 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 48-13-165 „Dėl hospitalizacijos“ matyti, kad pareiškėja turi psichikos sveikatos sutrikimų, jai taikomas gydymas ir leidžiami vaistai, dėl ko jai gali būti sunkiau suvokti savo ir kitų asmenų veiksmus ar tinkamai ginti savo pažeistas teises. Būtina pabrėžti svarbiausią ieškinio atsisakymo pasekmę - pareiškėjai užkertamas kelias ateityje kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, t. y. laikoma, jog teise į teisminę gynybą ji jau pasinaudojo. Todėl pareiškėja tik žinodama bei suprasdama pareiškimo atsisakymo pasekmes, turi realią galimybę nuspręsti ar palaikyti savo prašymą pasinaudojant CPK 140 straipsnio 1 dalyje suteikta teise atsisakyti reikalavimo ar tęsti bylinėjimąsi. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog dėl šių aplinkybių galėjo susiformuoti pareiškėjos ydinga nuostata dėl ieškinio atsisakymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjos D. R. prašymas dėl atsisakymo nuo reikalavimo ir civilinės bylos nutraukimo netenkintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos D. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir pareiškėjos D. R. prašymą dėl atsisakymo nuo reikalavimo ir civilinės bylos nutraukimo netenkinti.

Teisėjas Marius Dobrovolskis