Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. D. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. D. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011, panaikinimo.

2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. D. prašymas atnaujinti skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties padavimo terminą.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis dešimt metų yra persekiojamas prokurorų, teisėjų bei kitų asmenų, yra teistas aštuonis kartus, patyrė avariją. Dėl šių aplinkybių bei įtemptų santykių šeimoje jis galėjo skundo padavimo terminą praleisti netyčia.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis A. D. prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 440 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl apygardos teismo nutarties paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis nuteistajam A. D. įteikta 2016 m. birželio 16 d. Nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminas, t. y. kad nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Taigi skundas dėl paminėtos nutarties Vilniaus apygardos teismui galėjo būti pateiktas iki 2016 m. birželio 23 d. imtinai. Tačiau nuteistasis A. D. skundą išsiuntė jau pasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. 2016 m. birželio 28 d.

Pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenurodo, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas gali, atsižvelgdamas į prašyme nurodytus argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes, svarbiomis pripažinti bet kokią protingą termino praleidimo priežastį.

Nuteistasis skunde nurodo abstrakčias skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes, t. y. kad jis patiria stresą bei įtampą, todėl šį terminą galėjo praleisti netyčia. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai nelaikytina objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis A. D. skundo padavimo terminą praleido dėl neobjektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.