Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3854-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-3854-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44844-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3854-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44844-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R., 2019 m. spalio 19 d. apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę J. P., dėl ko ji griuvo ir trenkė galvą į durų staktą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir vieną kartą stipriai patempė, delnu sudavė vieną kartą į kairę ranką ir spyrė vieną kartą į pilvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairiame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. lapkričio 27 d., apie 21.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei J. P. tyčia sugriebė už kaklo ir ją papurtė bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį skruostą, padarydamas kraujosruva kaklo dešinėje priekyje, kraujosruva kaklo kairėje priekyje, tuo šiais veiksmais J. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

2019 m. spalio 19 d. nežymus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-10-19 apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto metu, savo sugyventinę J. P. ranka pastūmė, dėl ko ji griuvo ir galvą trenkė į lauko durų staktą. Tada jis jai gulinčiai ant grindų sugriebė už plaukų, stipriai patempė už jų, trenkė delnu per kairę ranką ir įspyrė vieną kartą į pilvą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 93-96).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2019-10-19 po pietų, jos sugyventinis D. R. paskambino savo tėvui A. R. ir paprašė, kad pastarasis ateitų padėti pamūryti kaminą. Po darbų, ji su A. virtuvėje išgėrė pusę trauktinės butelio, D. negėrė. Apie 20 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji paėmė nuo stalo tuščią stikliuką ir metė jį į D., tačiau nepataikė. Tada ji užpykusi norėjo eiti į lauką, iš virtuvės nuėjo į koridorių ir jau ruošėsi pro lauko duris eiti į lauką. D. ištraukė iš durų spynos raktus ir ranka vieną kartą pastūmė, dėl ko ji griuvo ir kairės pusės smilkinio pusę trenkė į lauko durų staktą. Po to, D. norėjo ją pakelti nuo grindų, ji nesileido, todėl sugriebė jai už plaukų ir vieną kartą stipriai patempė, po to, delnu sudavė vieną kartą jai į kairę ranką ir spyrė vieną kartą į pilvą. Smūgių sudavimo metu jautė fizinį skausmą. Ji gindamasi nagais apibraižė sugyventiniui veidą. D. paskambino 112 ir išėjo iš namų (1 t. b. l. 77-80).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-42).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo/garso įrašas, kuriame nukentėjusioji pasakoja apie patirtą smurtą (1 t. b. l. 69-71).

Iš specialisto išvados matyti, kad J. P. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 89).

Liudytojas A. R. parodė, kad 2019-10-19 po pietų, paskambino sūnus D. ir paprašė ateiti padėti sumūryti plytas ant kamino. Po atliktų darbų, virtuvėje su J. išgėrė pusę butelio trauktinės, sūnus D. negėrė, jis buvo blaivas. Namuose buvo ir visi mažamečiai vaikai, jie kitame kambaryje žaidė ir konflikto nematė. Apie 20 val., virtuvėje tarp D. ir J. kilo žodinis konfliktas. Ji jam prikaišiojo ir tarpusavyje jie apsižodžiavo. Tada J. pasakė, kad ji eina į lauką ir ji išėjo į koridorių. D. išėjo iš paskos J. G., kad koridoriuje jie barėsi, J. riktelėjo „nemušk“, kas vyko koridoriuje - nematė. J. verkė, jokių sužalojimų ant jos nematė. Teigia, kad tai pirmas kartas, kai D. smurtauja prieš J., anksčiau smurtavęs nebuvo (1 t., b. l. 92-95).

2019 m. lapkričio 27 d. nežymus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-11-27 vakare, valandos nepamena, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vartojo alkoholį, gėrė alų, jautėsi apgirtęs, nes alkoholį buvo vartojęs ir dieną prieš. Tarp jo ir sugyventinės J. P. kilo konfliktas dėl pavydo, ji jam priekaištavo dėl kitos moters, jis supyko ir sugriebęs rankomis už kaklo ją papurtė, pradėjo šaukti jos motina J., kad paleistų dukrą ir išeitų iš jos namų. J. liepė jam susirinkti daiktus ir eiti lauk, jis dar labiau supyko ir išeidamas 1 kartą kumščiu sudavė sugyventinei į veidą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 93-96).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 4-11).

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad apie mėnesį laiko ji kartu su savo sugyventiniu D. R. gyveno pas jos motinai J. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-11-27 po darbo, į namus išgėręs grįžo sugyventinis D. R., kuris parsinešė 4 alaus butelius ir virtuvėje gėrė. Ji išgėrė dvi skardines sidro, apgirtusi nesijautė. Jos motina tuo metu buvo išėjusi. Apie 20 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos sugyventinis D. priėjo prie jos, stovinčios prie pečiaus, ir kartą delnu perbraukė jai per pakaušį, tuo metu jai neskaudėjo. D. darėsi vis agresyvesnis, todėl bijodama, kad jis gali pradėti smurtauti, ji nuėjo pasikviesti savo motiną. Sugrįžus, D. pasakė, kad jis susirinktų savo daiktus ir išeitų iš namų. D. supyko ir abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo, papurtė, juto fizinį skausmą. Jos motina pradėjo šaukti, tada D. ją paleido. D. išeidamas jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairį veido skruostą, juto fizinį skausmą (2 t., b. l. 39-42).

Iš specialisto išvados matyti, kad J. P. nustatyta kraujosruva kaklo dešinėje priekyje, kraujosruva kaklo kairėje priekyje, odos pažeidimas dešinėje plaštakoje (dešinės plaštakos odos pažeidimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2019-11-24 palietus pečių). J. P. padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 51).

Liudytoja J. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. apie 21.40 val., jai būnant pas kaimynę, atėjo jos dukra J. P. ir pasakė, kad pastarosios sugyventinis D. R. mušasi ir, kad ji eitų tvarką daryti. Atėjusi su dukra į savo namus, tarp dukros ir sugyventinio kilo konfliktas, pastarasis jai priekaištavo dėl neišlaikomų dviejų jų vaikų, kuriais nesirūpina jų biologinis tėvas. D. sugriebė jos dukrai viena ranka už kaklo ir smaugė, tai pamačiusi, pradėjo šaukti, tuomet D. J. paleido ir išeidamas iš namų sudavė pastarajai delnu į veidą vieną smūgį. Ji išėjusi į lauką iškvietė policiją. Įvykio metu D. ir dukra buvo neblaivūs (2 t., b. l. 54-57).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sugyventinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (2 t., b. l. 148).

Teismas konstatuoja, kad D. R. baudžiamąją atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 104, 107-108, 109-111), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 112, 143). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą – laisvės apribojimo bausmę, paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte: 3 (trys) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, kadangi kaltu prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę ir tėvą, t. y. kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė–įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 21 d. 5.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 14.19 val., ir nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 1.25 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 14.22 val., (iš viso 3 dienos) vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 116-119, 2 t., b. l.71, 74).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (2 t., b. l. 97-98, 100-101).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 3 (trys) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 3 (trys) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 3 (trys) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. R.: 3 (trys) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 21 d. 5.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 14.19 val., ir nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 1.25 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 14.22 val., (iš viso 4 dienos) vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti D. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

2019 m. spalio 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė