Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-423-563/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e1-423-563/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
B. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-423-563/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54674-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.29.3.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje B. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., teistas: 1) 2011-01-25 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda; 2) 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 7 MGL (910 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrinta bausmė 20 MGL (2600 Lt),- bauda sumokėta 2011-08-03, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. N., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą, tai yra: jis 2019-12-25, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neturėdamas teisės, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė negaliojantį D. R. vardu išduotą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo dokumentą, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės.

Kaltinamasis B. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-12- 25, apie 14.30 val., išvažiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas pas savo draugę E. L. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareigūnai automobilį sustabdė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kelkraštyje. Policijos pareigūnai iš karto paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Kadangi jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams pateikė savo draugo D. R. negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams iš karto kilo įtarimas, pradėjo jam sakyti, kad teisės ne jo, paprašė jo asmens dokumento, tačiau jo su savimi neturėjo. Pareikalavo pateikti piniginę, jis savanoriškai ją pateikė. Jo piniginėje policijos pareigūnai aptiko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, ant kurios buvo užrašytas jo vardas ir pavardė - B. N.. Tuomet jis policijos pareigūnams paaiškino, jog teisės vairuoti neturi, todėl naudojasi kitų asmenų dokumentais. Nori pažymėti, jog jo draugas D. R. dirba Vokietijoje. 2019 metų vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, jis buvo paprašęs D. R. paskolinti jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą, jog galėtų juo pasinaudoti, nes kaip tik tuo metu įsigijo šį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. D. R. sutiko tai padaryti. Jis yra dirbantis, jam reikia važinėti į atskirus objektus Klaipėdos mieste, todėl kartais važiuodavo į darbą su automobiliu, neturėdamas tam teisės. Jis teisę vairuoti yra praradęs. Po teisės atėmimo, jis dar ne kartą buvo įkliuvęs vairuojant be teisių. Šio patikrinimo metu policijos pareigūnai taip pat aptiko dar vieną vairuotojo pažymėjimą, kuris priklauso D. G.. Šį vairuotojo pažymėjimą buvo radęs 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje gatvėje, ant žemės, prie Naujojo Turgaus, adresu Taikos pr. 80, Klaipėdoje. Šį vairuotojo pažymėjimą radęs pasiėmė su savimi, ketino jį atnešti į policijos komisariatą, tačiau to nepadarė iki šiol. Šiuo dokumentu nesinaudojo, kadangi nuotraukoje esantis vyras visiškai nepanašus į jį, todėl niekam šio dokumento pateikęs nebuvo, asmens nepažįsta. Jis nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, elgėsi labai nepagalvotai, nepagalvodamas apie galimas pasekmes. Daugiau svetimų dokumentų neturi. Sutinka, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu. Pageidauja, jog jam būtų paskirta bausmė - bauda, jis yra dirbantis, jo mėnesio alga yra apie 1000 eurų, gyvena su tėvais, tad mano, kad galės sumokėti jam paskirtą bausmę, tačiau norėtų, jei galima, baudą išmokėti dalimis per 6 mėn. (b. l. 93-95, 99-101)

Papildomos apklausos metu B. N. parodė, jog norėtų, kad būtų paskirtas areštas, nes jis turi nemažai skolų, jei dar bus paskirta bauda, kuri nėra maža, jis nesugebės išsimokėti, o žmogaus, kuris jam pagelbėtų sumokėti baudą ir grąžinti skolas, neturi. Todėl jis gerai viską apsvarstė ir nusprendė, kad pageidauja, jog jam būtų paskirtas areštas, kurį pažada atlikti. (b. l. 105-106)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. N. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas S. O., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metų gruodžio mėnesio 25 dieną, nuo 07.00 val. dirbant ekipaže L1707 ir kartu su Patrulių rinktinės 1-kuopos 2-ojo būrio specialistu R. B. patruliuojant, apie 15.00 val. S. g. pastebėjo įtarimą sukėlusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus šviesos ir garso signalus, automobilis buvo sustabdytas ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Prie vairuotojo bendrauti priėjo jis, minėto automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Jam sukėlė įtarimą, kad asmuo, vairuojantis minėtą (duomenys neskelbtini), pateikė ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kadangi veidas neatitiko vairuotojo pažymėjime esančios nuotraukos, bet asmuo primygtinai tvirtino, kad pažymėjimas yra jo. Automobilyje, centrinėje konsolėje, buvo padėta piniginė, į kurią vairuotojas nurodė, kad tai jo. Apžiūrėjus piniginę, buvo pastebėta, kad joje yra B. N. vardu išduota banko kortelė. Tada jau vairuotojas teigė, kad banko kortelės yra ne jo. Tada per duomenų bazę buvo patikrintas asmuo B. N., ir buvo surastas asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini), kuris atitiko vairuotojo atvaizdą. Tuo pačiu paaiškėjo, kad vairuotojas B. N. yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, kad automobilį vairavo pil. B. N., gim. (duomenys neskebtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat minėtame (duomenys neskelbtini), tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančioje daiktadėžėje, pastebėtas ir paimtas pil. D. G., gim. (duomenys neskebtini), vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. B. N., gim. (duomenys neskebtini) m., nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas, kuris priklauso D. R., jam davė draugas dėl to, kad jis nebeturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl pažymėjimo, kuris priklauso D. G., nurodė, kad rado, tačiau kur, nenurodė. Minėtam asmeniui buvo surašytas LR ANK protokolas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK. (b. l. 12-14)

Liudytojas D. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. N. yra jo draugas, su juo draugauja apie 10 metų, mokykloje kartu mokėsi. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pametęs, kada tiksliai, nepamena, ir niekaip negalėjo jo rasti. Todėl kreipėsi į VĮ „Regitra“, pranešdamas, kad vairuotojo pažymėjimas yra pamestas, ir 2019-01-02 išsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą. Vėliau jis tarp savo asmeninių daiktų rado minėtą vairuotojo pažymėjimą. Kada tai buvo, nepamena, žino, kad buvo šilta. Vairuotojo pažymėjimą jis įsidėjo į priekinę kelnių kišenę. Buvo susitikęs su B., buvo jo automobilyje, namie ir kažkur. Nežino kur, jam iš kišenės iškrito minėtas vairuotojo pažymėjimas. Jis išvyko dirbti į užsienį, greičiausiai į Suomiją. Po kažkurio laiko susisiekus su B., šis jam pasakė, kad pas save rado minėtą jo vairuotojo pažymėjimą, kur rado - nesakė, ir sutarė, kad kai grįš į Lietuvą, jie susitiks ir grąžins vairuotojo pažymėjimą. Grįžęs į Lietuvą, jis pamiršo apie savo seną pamestą vairuotojo pažymėjimą. Šis pažymėjimas jau buvo negaliojantis, nes jis turėjo naują vairuotojo pažymėjimą, todėl ir pamiršo. Kai jis vėl grįžo į Lietuvą prieš Naujus metus, B. jam pasakė, kad jis vairavo automobilį, sustabdė policijos pareigūnai, ir jis jiems pateikė jo vairuotojo pažymėjimą, kurį jis buvo pametęs, prisistatydamas pareigūnams jo vardu. Tada jis vėl prisiminė, kaip B. buvo sakęs, jog rado jo seną vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) jis B. nebuvo davęs, buvo kažkur pas B. pametęs ir neleido B. pasinaudoti jo vairuotojo pažymėjimu, prisistatant jo vardu. Žino, kad tai neleidžia įstatymas. Žino, kad kažkada B. buvo praradęs teisę vairuoti, bet ar vėliau susitvarkė dokumentus, nežino. (b. l. 20-22)

Liudytojas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 lapkričio ar gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, jis pametė savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskebtini). Pamesti galėjo kažkur Eglės turguje, adresu Taikos pr. 80, Klaipėda. Pamena, kad ėjo į turgų, kelnių galinėje kišenėje buvo jo minėtas vairuotojo pažymėjimas ir banko mokėjimo kortelė. Gal kai traukė mokėjimo kortelę iš kišenės, tuo metu galėjo iš kišenės iškristi ir vairuotojo pažymėjimas. Kad jį būtų kažkas ištraukęs, nemano, nes vienoje kišenėje buvo vairuotojo pažymėjimas kartu su mokėjimo kortele, o jos nepavogė. Jis yra jūreivis, dažnai išvyksta, automobilio neturi, tad neturėjo laiko nuvykti į VĮ „Regitra“ ir pranešti apie pamestą vairuotojo pažymėjimą. Asmens B. N. jis nepažįsta, neturi pažįstamų vardu B.. Kadangi atsirado jo vairuotojo pažymėjimas, todėl prašo jį grąžinti jam. (b. l. 31-32)

2019-12-25 Klaipėdos AVPK kuopos vado S. O. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2019-12-25 apie 15.00 val. sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, minėto automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. D., gim. (duomenys neskebtini), vardu, primygtinai tvirtino, kad pažymėjimas yra jo. Priimtomis priemonėmis nustatyta, kad automobilį vairavo pil. B. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Taip pat minėtame automobilyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančioje daiktadėžėje, pastebėtas ir paimtas pil. D. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Įvykis filmuotas vaizdo registratoriumi, pridedamas diskas su vaizdo įrašais. (b. l. 9)

2019-12-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš B. N. paimti vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskebtini) ir Nr. (duomenys neskebtini), priklausantys D. R. ir D. G. (b. l. 34-36), kurie 2020-01-23 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti (b. l. 37- 39). Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskebtini), kuris yra galiojantis, grąžintas D. G. (b. l. 40, 43-47).

Iš 2019-12-25 vairuotojų registro įrašo matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017-09-05, yra negaliojantis (b. l. 48).

Iš D. R. asmens duomenų išrašo matyti, kad D. R. 2017-09-05 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra negaliojantis (b. l. 49).

2020-01-07 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūnų prie 2019-12-25 tarnybinio pranešimo pridėtas sulaikymo metu darytas vaizdo įrašas. Apžiūros metu užfiksuota, kad pareigūnų sustabdytas automobilį vairuojantis asmuo pro vairuotojo langą pareigūnui paduoda dokumentus, pareigūnas klausia: „D., kur važiuojam?“ ir vairuotojas atsako, kad važiuoja su draugu. Pareigūnas kitam pareigūnui rodo pateiktą vairuotojo pažymėjimą, matyti, jog dokumentas išduotas D. R., gim. (duomenys neskebtini), stebisi dėl išvaizdos neatitikimo, liepia vairuotojui išlipti, klausia, ar turi dar kokį dokumentą, į ką vairuotojas atsako, kad neturi. Pareigūnas patikrina automobilio registraciją, kad jis registruotas B. N. vardu, klausia vairuotojo, kieno mašina, į ką vairuotojas atsako, kad draugo. Pareigūnas klausia, kam priklauso automobilyje esanti piniginė, į ką keleivis atsako, kad draugo. Į pareigūnų klausimus apie baustumą, kur deklaruotas, vairuotojas atsakinėja neteisingai. Pareigūnas iš piniginės ištraukia banko ir nuolaidų korteles, pažiūri ir deda atgal į piniginę, vėl klausia, kas toks yra vairuotojas, į ką šis atsako, kad yra D. R., kad kortelės yra draugo, kad jis paliko. Automobilyje randamas ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. G., gim. (duomenys neskebtini), vardu. Vairuotojas nurodo, kad jį rado. Pareigūnai nustato, kad vairuotojas yra B. N., neturintis teisės vairuoti automobilio, nurodo, kad dėl svetimo dokumento pateikimo bus pradėta byla. B. N. nurodo, kad automobilis priklauso jam, o vairuotojo pažymėjimas priklauso draugui. Automobilį pastato aikštelėje, užrakina ir palieka, B. N. vežamas į policijos komisariatą. (b. l. 51-54)

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

Išdėstytų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas pagrindžia inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo B. N. veikoje, nes jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą. Jo veika teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

B. N. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 111-114).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gaili. Nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau nusikalto išnykus teisumui (b. l. 79-81), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67-78), dirba (b. l. 64-66).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokurorės siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant mažesnę nei šios bausmės vidurkis trukmę (BK 61 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (voke), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktinas saugoti byloje; negaliojantis D. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla (voke), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimčiai penkių) parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. N. skirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. N. faktinio atvykimo atlikti bausmę arba faktinio sulaikymo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti B. N., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas administracija@siauliuti.lt, telefonas 8 41 430921) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykstama atlikti arešto bausmės ir nepranešama pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje; negaliojantį D. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti B. N., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Olcvikienė