Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-824-275/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-04
Bylos Nr.
2A-824-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Andžejaus Macijevskis, Petras Jaržemskis
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
UAB „Satnetas“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-824-275/09

Teisėja Aldonė Biekšienė Procesinio sprendimo kategorija 42.9.; 52.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. lapkričio mėn. 4 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Andžejaus Macijevskio ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant R.Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovui M. P., jo atstovui adv. R.Džervai, atsakovo atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui UAB „Satnetas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Satnetas“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Satnetas“ 18 200 Lt skolą ir 848,12 Lt delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-03 su atsakovu sudarė autorinės programinės įrangos sukūrimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo sukurti atsakovui interneto klientų apskaitos ir valdymo sistemos modulių programinę įrangą, o atsakovas - priimti darbus ir per 5 dienas po paskutinio įrangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo sumokėti 38 200 Lt su PVM. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė nustatytais terminais, programą sukūrė, įdiegė (duomenys neskelbtini). Sukurta programa instaliuota dviem etapais, dirbant kaskart po pusę dienos. Programa ir programos aprašymas kompaktiniame diske perduota atsakovo direktoriui. Atsakovas tiek tarpinius, tiek galutinius darbus 2006-12-29 priėmė be išlygų, todėl turėjo atsiskaityti iki 2007-01-03. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui dėl atsiskaitymo, nes buvo atsiskaityta dalinai, 2007-01-10 pervesta 20 000 Lt, liko neapmokėta 18 200 Lt. Atsakovo pretenzijos dėl to, kad programa neinstaliuota, atsirado bylos nagrinėjimo metu, nes per pusę metų, kai jis turėjęs prižiūrėti programą, niekas nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu atsakovas kvietęs instaliuoti programos atvykti į Kauną, nuvykus su antstoliu, direktorius atsakė, kad jokios programos nebeturi.

Atsakovas UAB „Satnetas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, 2008-10-07 pareiškė priešieškinį dėl prievolės pagal tą pačią 2006-07-03 autorinės programinės įrangos sukūrimo sutartį netinkamo vykdymo ir nurodytos sutarties nutraukimo bei 20 000 Lt nuostolių iš ieškovo M. P. priteisimo. Nurodė, kad, vykdant sutartį, atsakovo netenkino rezultatas, kadangi buvo susitarta dėl programos specifikacijos, o po to turėjo sekti detalus ieškovo išaiškinimas, kaip viskas turi veikti, tačiau ieškovas to neaiškino. Iš ieškovo atsakovas turėjo gauti instaliuotą produktą ir patikrinti, kad programa veiktų. Kompiuterio ekrane buvo parodytas produktas, o ne pati galutinė programa. Programos pagrindinė dalis yra nematoma. Priėmimo aktus pasirašė matydamas, kad parodytas programos pavyzdys veikia, pasitikėjo ieškovu, juolab, kad buvo sulygtas ilgas darbų atlikimo laikotarpis. Kompaktinio disko su programa negavo. Pasirašant sutartį biuro adresas buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dalis patalpų nebenuomojamos, serveriai likę (duomenys neskelbtini). Programa buvo patikrinta vizualiai įsitikinus, kad ji veikianti. Tikrinant kaip programa veikia reikėtų sustabdyti visą įmonės darbą. Ieškovas buvo atvykęs tik dėl aktų pasirašymo, programos įdiegimo nebuvo. Naujai sukurtos programos testavimas turėtų užimti apie 3-4 dienas, kadangi tam reikalingas laikas, sistemos suderinimas. Numatyta, kad sutartis galioja iki visiško jos sąlygų įvykdymo. Atsakovas negavo programos, todėl sutartis neįvykdyta, nenutraukta ir galiojanti. Jei programa veiktų, abi šalys turėtų tai konstatuoti. Ieškovas nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), o į bylą pateikė įrodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl to, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą ir po programos įdiegimo jokių pretenzijų nepareiškė, nes į bylą pateikti ieškovui siųsti pranešimai dėl programos įdiegimo bei sutarties nutraukimo, kurie ieškovo nepasiekė. Kol sutartis nenutraukta, tol atsakovas neturi reikalavimo teisės grąžinti jam pinigus. Ieškovui konstatavus teisme faktą, kad jis sukurtos programos, jos tekstinių failų, aprašymų neturi ir įdiegti jos negali, atsakovas reikalauja sutartį nutraukti ir priteisti patirtus nuostolius - 20 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-17 sprendimu ieškovo M. P. ieškinį atmetė. Atsakovo UAB „Satnetas“ priešieškinį tenkino. Nutraukė Programinės įrangos sukūrimo sutartį Nr. 03-07-06, sudarytą tarp M. P. ir UAB „Satnetas“ ir priteisė iš M. P. 20 000 Lt nuostolių atlyginimui, 726 Lt žyminio mokesčio ir 1 930 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Satnetas“ naudai. Teismas nustatė, kad šalių 2006-07-03 sudaryta Programinės įrangos sukūrimo sutartis Nr. 03-07-06 yra rangos sutartis, pagal kurios sampratą viena šalis (rangovas) įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. l d.). Teismas, remdamasis CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išanalizavęs Sutartį ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovas M. P., kaip rangovas pilnai neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutarties 2 dalyje numatyti darbai - nepateikti įrodymai apie programos įdiegimą ne mažiau 20 darbo vietų (sutarties 2.1.3 p.), per pusę metų neatlikti jokie programos aptarnavimo, jos palaikymo ir vystymo darbai (sutarties 2.1.5 p.), neperduoti visi programos tekstiniai bei pagalbiniai failai (duomenų laikmenos) (sutarties 2.1.8 p.) (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas nedėjo reikiamų pastangų, programos įdiegimui, nes jo paaiškinimai teismui apie programos įdiegimo trukmę - du kartus po pusę dienos - yra aiškiai nepakankami tam, kad įdiegti naują programą, patikrinti jos funkcionavimą bei atlikti patikrą. Tokia rangovo pozicija neatitinka CK 6.200 str. 2 d. reikalavimų, nustatančių šalims prievolę atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, nes, vykdydamas rangos sutartį, ieškovas nesilaikė nurodytų įstatymų reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad darbai pagal sutartį atlikti tinkamai (CPK 178 str.). Šalys sutartyje susitarė dėl darbų priėmimo etapais, todėl atsakovas turėjo pareigą priimti darbus bei pasirašyti jų priėmimo aktus. Pagal CK 6.662 str. l d. darbai priduodami apžiūrint, dalyvaujant rangovui, apie pastebėtus trūkumus užsakovas privalo nedelsiant pranešti rangovui. CK 6.662 str. 2 d. nustatoma, kad užsakovas, pastebėjęs darbų trūkumus priimant atliktą darbą, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, trūkumai buvo aptarti. Teismas motyvavo, kad analizuojant priėmimo aktų turinį, matyti, jog juose pažodžiui perkeltas tekstas iš specifikacijos. Teismas atmetė ieškovo argumentus dalyje dėl CK 6.662 str. 2 d. reikalavimų aptarti trūkumus priėmimo aktuose nevykdymo, nes priėmimo aktų pasirašymas buvo formalus, atsižvelgiant į sutarties objekto specifiką, trūkumai galėjo išryškėti programos eksploatavimo metu, būtent todėl šalys susitarė dėl pusės metų laikotarpio po programos įdiegimo nustatymo programos palaikymo ir vystymo darbams (sutarties 2.1.5 p.). Nė viename iš priėmimo aktų nėra nurodyta, kad programa yra perduota atsakovui (CPK 178 str.), todėl ieškovo paaiškinimas teisme, kad programos įdiegimui užteko dviejų kartų atėjimo į atsakovo buveinę po pusę dienos kiekvieną kartą, neįrodo nei programos aprašo perdavimo fakto, nei sutartimi apibrėžtos apimties darbų atlikimo. Net ir tuo atveju, jei programos instaliavimas būtų atliktas, ieškovas neįrodė, kad per pusės metų laikotarpį vykdė jos funkcionavimo bei priežiūros darbus (CPK 178 str.). Darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo rizika tenka rangovui (CK 6.679 str. 2 d.). Darbų apmokėjimo tvarka, nustatyta CK 6.655 str. 1 d., kur nurodoma, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Pagal CK 6.665 str. 1 d., jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti sutartį ir atlyginti jo nuostolius. Atsakovas 2007-01-25, praėjus nedaug laiko nuo paskutinio darbų priėmimo akto pasirašymo - 2009-12-29, siuntė ieškovui raštą dėl sutarties vykdymo ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kurio ieškovas teigia negavęs, tačiau ieškovas teisme patvirtino, kad jis nevykdė sutarties dalyje dėl programos priežiūros pusės metų laikotarpyje, todėl teismas pripažino, jog atsakovas siekė trūkumų pašalinimo, o nustačius, kad ieškovas negali pašalinti trūkumų, neturi programos, laikė šiuos trūkumus esminiais ir nepašalinamais bei remiantis CK 6.665 str. 3 d. atsakovas įgijo teisę į sutarties nutraukimą ir nuostolių atlyginimą. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus dėl programos neišsaugojimo, programos priežiūros nevykdymo bei atsižvelgęs į atsakovo argumentus dalyje dėl negalėjimo naudotis ieškovo darbo rezultatu pagal paskirtį, pripažino, kad sutarties pažeidimas yra esminis, nes atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. l d. 2 d. l p.), todėl šalių sudaryta sutartis nutrauktina, priteisiant iš ieškovo M. P. 20 000 Lt UAB „Satnetas“ nuostolių atlyginimui, o ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti apelianto ieškinį, priteisti iš atsakovo 18 200 Lt skolą, 848,12 Lt delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai atsakovo žodiniais paaiškinimais, netinkamai taikė CK 6.193 str., todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas pilnai neįvykdė sutarties, nes nepateikė įrodymų, kad įvykdė sutarties 2.1.3, 2.1.5, 2.1.8 punktus. CK 6.193 str. 1 d. reikalaujama, kad sutartys būtų aiškinamos sąžiningai, nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Apelianto nuomone, tai, kad šalys be išlygų, pastabų ar pretenzijų pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose smulkiai išdėstyti visi sutarties prieduose detalizuoti darbai, kaip tik ir rodo, kad šalys šiais aktais siekė patvirtinti tinkamą sutarties įvykdymą. Be to, apeliantas, asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdžiuose paaiškino, kad programa su pagalbiniais failais buvo perduota J. R. kompiuteriniame diske (sutarties 2.1.8 p.), programa buvo instaliuota serveryje ir visuose kompiuteriuose, kurie buvo (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.3, 2.2.2 p.), atsakovas naudojosi programa, tačiau nesikreipė dėl kokio nors jos taisymo ar vystymo (sutarties 2.1.5, 3.4 p.). Greičiausiai ir dėl to, kad buvo įsiskolinęs už programą ir nenorėjo mokėti. Apelianto nuomone, CPK 178 str. pagrindu būtent atsakovas, ieškinio nagrinėjimo metu reikšdamas pretenzijas dėl programos neveikimo, turėjo tą neveikimą įrodyti, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, tikėdamasis šių įrodymų iš apelianto, disponuojančio tik darbų atlikimo aktais, kuriais darbai priimti be išlygų. Vertinant sutartį pažodžiui ir nesigilinant į tikruosius šalių ketinimus, kiekvienam skolininkui analogiškais atvejais būtų sudarytos sąlygos paneigti savo prievolę atsiskaityti už darbus, motyvuojant vien tuo, kad koks nors sutarties punktas neperkeltas į darbų perdavimo aktą. Toks pirmosios instancijos teismo CK 6.193 str. 1 d. taikymas ir sutarties aiškinimas ydingas, ypač žinant, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pastarojo teiginius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą ir vadovaudamasis atsakovo paaiškinimais, neįvertino, kad pastarojo paaiškinimai apie esmines ginčo aplinkybes nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Atsakovo atstovas J. R. vienais atvejais teigia, kad jokios programos apskritai nėra gavęs iš apelianto ir neturi jos, kitais atvejais teigia, kad gavo nuotoliniu būdu per serverius, turi ją, bet programa neinstaliuota, dar kitais atvejais - kad buvo instaliuojama, rodoma ir tikrinama vizualiai. Apelianto nuomone, tokie skolininko nevienareikšmiai pasisakymai turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą dėl tikrųjų ginčo aplinkybių, kai naudojamasi sukurtu rezultatu ir siekiama išvengti skolos sumokėjimo. Teismas šalių sutartinius santykius kvalifikavo kaip rangos (CK 6.644 str. 1 d.), tačiau nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.662 str. Apelianto pareigą perduoti tiek tarpinį, tiek galutinį darbų rezultatą pagal sutarties 3.1 - 3.2 p. reikalavimus atitiko atsakovo pareiga šiuos darbus priimti (sutarties 1.1 p.). Sunku įsivaizduoti, kad priimdamas darbus darbų perdavimo aktais ir patvirtindamas darbų atitikimą sutarties sąlygomis, atsakovas galėjo nepastebėti, kad programos neturi arba kad programa persiųsta per serverius, bet neįdiegta, arba kad įdiegta, bet veikia tik vizualiai, o apskritai neveikia. Atsakovo elgesys priimant atliktus darbus ir vėliau ieškinio nagrinėjimo metu reiškiamos pretenzijos dėl darbų trūkumų, apelianto nuomone, turėtų būti vertinami pagal CK 6.662 str. 2 d. bei 3 d. nustatytas taisykles, kadangi atsakovas priėmė darbus be išlygų ir jokių pastabų dėl jų trūkumų apeliantui nepareiškė iki ieškinio pateikimo, t.y. beveik du metus. Teismas sprendė, kad apeliantas negalėjo įdiegti programos atsakovui per du kartus, dirbdamas po pusę dienos, nes tokio laiko aiškiai nepakanka. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis ar specialiomis žiniomis pagrįsta tokia teismo išvada. Juk net neturint specialaus su informacinėmis sistemomis susijusio išsilavinimo yra aišku, kad net sudėtingiausia antivirusinė programa gali būti įdiegiama per 10 minučių. Apeliantas taip pat abejoja teismo sprendimo pagrįstumu priimti priešieškinį, kuris vėliau buvo patenkintas visiškai, kai atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad už priešieškinio pateikimą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo pateiktame grynųjų pinigų mokėjimo dokumento grafoje apie mokėjimo priėmimą nėra kredito įstaigos atstovo parašo ar kitokio patvirtinimo, kad žyminis mokestis sumokėtas. Teismas, taikydamas CK 6.679 str. 2 d. konstatavo, kad būtent apeliantui tenka programos atsitiktinio žuvimo rizika. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o nurodyta teisės norma, reglamentuojanti vartojimo rangą, apskritai šio klausimo nereglamentuoja. Galutinis darbų rezultatas turėjo būti sukurtas ir perduotas atsakovui vėliausiai iki 2006-12-30. Darbų rezultatas buvo sukurtas ir tinkamai perduotas atsakovui. Todėl visiškai nesuprantama, kaip perduoto darbų rezultato žuvimo rizika galėjo tekti apeliantui. Juk sekant tokiu teisės aiškinimu, kiekvienas nesąžiningas skolininkas siekdamas išvengti skolos mokėjimo galėtų sąmoningai naikinti rangos sutarties pagrindu gautą darbo rezultatą (konkrečiu atveju ištrinti programą) ir dar pareikalauti nuostolių atginimo, kaip kad pasielgė atsakovas šioje byloje. Tokia teismo praktika vertintina mažiausiai kaip ydinga. Atsakovas teigė, kad siuntė pretenziją dėl programos apeliantui adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, grįsdamas savo sprendimą šia aplinkybe, nevertino apelianto pateiktų įrodymų, kad jokios korespondencijos apeliantui šiuo adresu nebuvo siunčiama. Galų gale teismas neįvertino aplinkybių, kad šalims sudarant sutartį atsakovas klaidingai įrašė ne tik apelianto adresą, bet taip pat nurodė savo adresą, kuriuo jokios veiklos nevykdo - teismui pavyko įteikti procesinius dokumentus atsakovui tik apeliantui pasinaudojus viešuose registruose įregistruotais atsakovo vadovo duomenimis ir juos pateikus teismui. Sunku įsivaizduoti, kad atsakovas, negavęs programos arba gavęs ją neveikiančią, be to, po apelianto pretenzijos sumokėjęs už programą 20 000 Lt, būtų nesiėmęs jokių veiksmų patikslinant apelianto adresą viešame registre, jeigu remiasi ta aplinkybe, kad nepavyko rasti apelianto dėl klaidos sutartyje.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Satnetas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-17 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo M. P. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad ieškovas teigia, jog šalių pasirašyti aktai patvirtino šių darbų atlikimą. Tuo tarpu atsakovas teigė ir teismas su tuo sutiko, kad aktai nepatvirtina nei įdiegimo, nei duomenų laikmenų ir aprašymų perdavimo. Tiek įdiegimas, tiek duomenų laikmenų bei aprašymų perdavimas yra esminiai veiksmai, nes tik autorius, sukūręs programą, gali ją įdiegti ir išaiškinti jos veikimą. Tuo tarpu ieškovas programos įdiegimą ir laikmenų perdavimą įrodinėja tik savo paaiškinimu, teigdamas, kad savo kūrinio kopijos neturi ir programos atkurti negali, programos tekstinių failų neturi, programos aprašymo neturi, nes anot jo, viską perdavė atsakovo direktoriui, o atsarginį kompaktą, likusį pas jį su programa, sulaužė jo vaikas. Ieškovas, atvykdamas pas atsakovą pademonstruoti norą patikrinti programą ir (ar) ją įdiegti, laikėsi išankstinės pozicijos, kad pas atsakovą yra ir pati programa, ir kompiuterinės laikmenos ir aprašymai. Su savimi programos jis neatsivežė, nes, kaip ir teigė teisme, jos neturi. Tuo tarpu jau prieš atvykdamas jis žinojo, kad, atsakovo teigimu, kompaktas su programa ir jos priedai įmonės vadovui niekada perduoti nebuvo ir jokiame kompiuteryje programa niekada įdiegtajam dalyvaujant nebuvo. Natūralu, kad šalims laikantis tokios pozicijos, susitikimas negalėjo duoti jokių rezultatų, išskyrus susitikimo fakto konstatavimą. Atsakovas nori pažymėti, kad visi ieškovo argumentai būtų reikšmingi, jeigu atsakovas laikytųsi formalios pozicijos, kad jam nereikalinga programa, kurios įdiegtos jis iki šiol neturi. Atsakovo manymu, teismas taip pat susiformuotų kitą nuomonę, jeigu galėtų pamatyti programą, jos veikimą, kokių nors failų juodraščius ar aprašymus, kas patvirtintų ieškovo kūrybinio darbo rezultatą ar bent procesą. Atsakovas teigė teisme, kad pasirašydamas programos sukūrimo aktus, rėmėsi ieškovo žodžiu apie jos sukūrimą, kadangi patikrinti ją veikiančią buvo galima tik įdiegus atsakovo kompiuteryje. Sumokėdamas dalį pinigų iki programos įdiegimo, atsakovas tik išreiškė pasitikėjimą ieškovo atliekamu darbu, kuris, deja, neįgavo materialios išraiškos. Atsakovui buvo ir yra reikalinga programa, kurią sukurti ir įdiegti įsipareigojo ieškovas. Teismo proceso metu atsakovas siūlė ieškovui, kaip autoriui, atgaminti programą, jeigu ji jau vieną kartą buvo sukurta, bet neišliko pas autorių. Ieškovas buvo kategoriškos nuomonės, kad viską, ką turėjo, yra atidavęs atsakovui, todėl nei atkurti, nei įdiegti programos negali. Atsakovas savo ruožtu, net ir laimėjęs bylą, neatsisako savo ketinimo turėti tą programą, jeigu ieškovas, ją vieną kartą jau sukūręs, aprašęs ir įdiegęs, atgamintų ir įdiegtų iš naujo - tai šalims geranoriškai susitarus pilnai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šalys be išlygų pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose smulkiai išdėstyti visi sutarties prieduose detalizuoti darbai ir tai rodo, kad šalys šiais aktais siekė patvirtinti tinkamą sutarties įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuo įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neatliko visų sutarties 2 dalyje numatytų darbų, todėl ieškovas, teigdamas, kad teismo sprendimo išvados nepagrįstos, turėjo įrodyti, kad atliktų darbų priėmimo aktuose buvo nurodyti visi darbai, kuriuos jis turėjo atlikti pagal sutartį. Teismo sprendime teigiama, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog įvykdė sutarties 2.1.3 punktu prisiimtą įsipareigojimą - įdiegti programą ne mažiau nei 20 darbo vietų, per pusę metų atlikti programos palaikymo ir vystymo darbus ( sutarties 2.1.5 p.), perduoti programos tekstinius bei pagalbinius failus (duomenų laikmenas). Tai, kad ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog programą su pagalbiniais failais perdavė J. R. kompiuteriniame diske, programą instaliavo serveryje ir visuose kompiuteriuose, kurie buvo adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, kad remiantis tik ieškovo paaiškinimu dėl šių aplinkybių, buvo galima daryti išvadą, kad jos byloje įrodytos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ne jis, o atsakovas turėjo įrodyti, kad programa neveikė. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, pareiga įrodyti tenka tai šalai, kuri teigia. Ieškovas aiškina, kad jis perdavė atsakovo atstovui programą diske, ją įdiegė, todėl turėjo pasirūpinti papildomais įrodymais šiems paaiškinimams pagrįsti, atsakovui neigiant jo nurodytas aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad atsakovo atstovas skirtinai aiškina bylos aplinkybes, t.y. vienais atvejais teigia, kad jokios programos apskritai nėra gavęs, o kitais atvejais teigia, kad ją gavo nuotoliniu būdu per serverius. Byloje yra atsakovo atstovo atsiliepimas į ieškinį ( b. l. 25-26), kuriame jis teigia, kad programą, kaip produktą gavo, ir laukė ieškovo atvykstant įdiegti programą. Atsakovo atstovas J. R. dalyvavo 2009-03-03 teismo posėdyje ir paaiškino, kad jam buvo parodytas kompiuterio ekrane produktas, o ne galutinė programa, buvo parodytas programos pavyzdys. Iš to matyti, kad atsakovas nėra aiškinęs, jog nėra gavę jokios programos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo paaiškinimai apie esmines ginčo aplinkybes yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, nepagrįsti. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovo atstovo paaiškinimai prieštaringi, nenurodo, kokiuose bylos dokumentuose yra prieštaraujantys vienas kitam atsakovo paaiškinimai, todėl ieškovai teiginiai yra nekonkretūs, nepagrįsti bylos duomenimis.

Tai, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui sukurtos programos kopiją, tačiau tokio įrodymo neturi, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, vykdydamas autorinę sutartį, dėl to negali įrodyti savo teiginių. Tai, kad ieškovas nuolat dirbo analogiškus darbais pagal autorines sutartis, leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę pateikti savo autorinio kūrinio kopiją teismui, turėjo būti pakankamai apdairus ir saugoti darbo kopiją ar turėti kitus įrodymus apie atliktą darbą iki to laiko, kol negavo apmokėjimo už darbą. Tai, kad ieškovo parengtuose atliktų darbų aktuose (b.l. 8-9) nėra nurodytų visų darbų, kuriuos jis turėjo atlikti pagal sutartį, tai, kad šiuose aktuose nurodyti ne atlikti darbai, o tai, ką planuojama atlikti (pvz. susumuoti Lietuvos Telekomo bei kitų interneto tiekėjų kanalus, automatiškai pakeisti interneto tiekėją, nutrūkus bet kurio tiekėjo interneto paslaugai ir kt.), šių aktų nėra pagrindo vertinti kaip atliktų darbų aktų. Ieškovas paaiškinus, kad juose tik nurašyta tai, kas buvo nurodyta specifikacijoje, šie aktai vertintini kaip sutarties specifikacijos perrašymas, pakeitus tik jos pavadinimą. Teismo išvada, kad tik visų įsipareigojimų įvykdymas pagal sutartį buvo pagrindu ieškovui reikalauti atlyginimo už darbus, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista ir ta teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinys.

Atmestus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovui išlaidos, turėtos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 1000 Lt (b.l. 186).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Satnetas“ 1000 Lt atstovavimo išlaidų iš ieškovo M. P.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiPetras Jaržemskis