- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-142-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13919-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. V., A.
- Atsakovas
- A. M., G. M.
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Rasa“
Teisėja Genovaitė Vaizgelienė Proceso Nr. 2-06-3-13919-2009-5
NUTARTIS
2011 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M., G. M., A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. M., G. M., A. M., trečiajam asmeniui DNSB „Rasa“ dėl daiktinių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), rūsių plane pažymėtą Nr. O3-5. Nurodė, kad pagal 2006-08-22 pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai pardavė jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai neiškraustė savo daiktų iš butui priklausančio sandėliuko. Ieškovas nurodė, kad sandėliukai nebuvo privizuoti Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iš buto techninės apskaitos bylos matyti, jog įsigytam butui priklauso pagalbinės patalpos ir rūsys. Ieškovas 2009-09-21 registruotu laišku išsiuntė pretenziją su prašymu nutraukti jo teises pažeidžiančius veiksmus – iki 2009-10-15 atlaisvinti (duomenys neskelbtini) namo rūsį, rūsių plane pažymėtą Nr. O3-5, tačiau atsakovai geranoriškai rūsio patalpų neatlaisvino. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, teigė, kad tokie neteisėti atsakovų veiksmai, pažeidžiantys jo teises ir teisėtus interesus, turi būti nutraukti, todėl prašė teismo įpareigoti iškraustyti iš neteisėtai atsakovų valdomo sandėliuko jų daiktus ir perduoti jam raktus nuo ginčo patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovus A. M., G. M., A. M. atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą Nr. O3-5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pagal 2006-08-22 pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš DNSB ,,Rasa“ 2009-07-14 pažymos Nr. 7 bei techninės apskaitos bylos duomenų nustatė, jog 49 butui priklauso rūsio plotas Nr. O3-5. Taip pat teismas nustatė, jog po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai naudojosi sandėliuku pažymėtu Nr. O3-5, suteikdami galimybę ieškovui naudotis kitomis jiems priklausančiomis pagalbinėmis patalpomis, esančiomis kitoje laiptinėje, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir registruotu laišku išsiuntė atsakovams pretenziją su prašymu nutraukti ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus – iki 2009-10-15 atlaisvinti (duomenys neskelbtini), namo rūsį, rūsių plane pažymėtą Nr. O3-5. Atsakovai pagal ieškovo reikalavimą geranoriškai išsikraustyti iš rūsio patalpos jokių veiksmų neatliko. Teismas pažymėjo, kad viena iš pagrindinių savininko teisių – valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą, netekęs šios teisės, savininkas iš kito asmens, be jokio teisinio pagrindo naudojančio jam priklausantį daiktą, turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo butui priklauso pagalbinė patalpa – rūsys, techninės apskaitos byloje pažymėtas Nr. O3-5, teismas tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą Nr. O3-5.
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas asmuo. Apeliantai teigia, kad įgaliojime turi būti atskirai aptarta, kad įgaliotinis turi teisę pasirašyti ieškinį, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad D. G., kuri pasirašė ieškinį, yra ieškovo V. V. atstovė pagal pavedimą, tačiau ji nepatenka į CPK 56 straipsnyje nurodytų asmenų ratą, kas gali būti atstovas pagal pavedimą. Taip pat apeliantai teigia, kad ieškovas nepagrįstai į bylą atsakovais įtraukė A. M. ir G. M., kadangi jie nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektai, t. y. jie nėra buto (duomenys neskelbtini), savininkai. Apeliantai nurodo, kad DNSB „Rasa“ taip pat negalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir pagal priimtą teismo sprendimą nei ieškovui, nei atsakovui neatsiras tam tikros teisės ir pareigos trečiajam asmeniui. Be to, pažymi, kad DNSB „Rasa“ pirmininkas V. R. pateikė tik bendrijos narių susirinkimo protokolą, kad jis yra bendrijos pirmininkas, tačiau iš protokolo nematyti, kad jam suteikta teisė atstovauti bendrijos interesams teisme. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį tenkino vadovaudamasis CK 6.1-6.4 straipsniais, 6.37, 6.38, 6.59 straipsniais ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, nes šalių nesiejo prievolių santykiai. Taip pat teismas nepagrįstai taikė 4.95 straipsnio nuostatas, kadangi šalys nėra bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nes jie neturi jiems kartu priklausančio turto. Apeliantai pažymi, kad daiktinė teisė į ginčijamas patalpas galėjo atsirasti įstatymo numatytais atvejais, todėl teismas, nenustatęs patalpų rūsyje valdymo tvarkos, negalėjo spręsti klausimo dėl ginčijamų patalpų atlaisvinimo. Nors ieškovas pateikė techninės apskaitos bylą, tačiau apeliantai nurodo, kad joje nėra nurodyta, koks butas naudojasi arba kokiam butui priklauso patalpa rūsyje. Taip pat, apeliantų teigimu, DNSB „Rasa“ pažyma Nr. 7, kurioje nurodyta, kad 49 butui priklauso rūsys O3-5, yra suklastota, nes prierašas padarytas kito asmens. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, neišsprendė klausimo dėl patalpų rūsyje priklausomybės, t. y. nenustatė, kokia konkrečiai patalpa rūsyje priklauso konkrečiam buto savininkui, todėl apeliantai nurodo, kad teismas negalėjo išspręsti šalių ginčo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, jog D. G. neturėjo teisės pasirašyti ieškinio, kadangi jos teisės pasirašyti ieškinį atskirai aptartos įgaliojime. Dėl apelianto teiginių, kad A. M. ir D. M. netinkami atsakovai, nes jie nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, ieškovas pažymi, kad ginčas vyksta dėl rūsio, priskirto naudotis 49 butui. Dėl DNSB „Rasa“ procesinės padėties ieškovas nurodo, kad tai neturi įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas nurodo, kad sandėliukai nėra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tačiau jie priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką butų savininkai naudojasi atitinkamais sandėliukais. DNSB „Rasa“ 2009-07-14 pažyma Nr. 7 patvirtina, kad 49 butui priklauso rūsio plotas Nr. O3-5, todėl atsakovai neturi jokio teisėto pagrindo naudotis sandėliu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-22 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipdamasis į teismą prašė įpareigoti atsakovus atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), rūsių plane pažymėtą Nr. O3-5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo butui priklauso pagalbinė patalpa – rūsys, techninės apskaitos byloje pažymėtas Nr. O3-5, tenkino ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą Nr. O3-5. Atsakovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nenustatęs patalpų rūsyje valdymo tvarkos, negalėjo spręsti klausimo dėl ginčijamų patalpų atlaisvinimo. Taigi byloje kilo ginčas dėl teisės naudotis antraeiliu daiktu – rūsiu.
Šiuo atveju kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialioji įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 str.). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Šios CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatos, siejančios priklausinio likimą su pagrindinio daikto likimu, yra taikomos ir tada, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Taigi priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-08-22 pirkimo–pardavimo sutartyje jokių išlygų dėl sandėliuko padaryta nebuvo, todėl darytina išvada, kad sandėliuką ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. sandėliukas pereina naujam buto savininkui – ieškovui. Atsakovai teigia, kad teismas neišsprendė klausimo dėl patalpų rūsyje priklausomybės, t. y. nenustatė, kokia konkrečiai patalpa rūsyje priklauso konkrečiam buto savininkui. Kolegija pažymi, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą bendro naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizacijos metu butai buvo privatizuojami su priklausiniais daugiabučiuose namuose, t. y. tiek iki butų privatizavimo, tiek ir po jo ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su buto naudojimu. Iš byloje pateiktos DNSB „Rasa“ 2009-07-14 pažymos Nr. 7 matyti, kad 49 butui priklauso 4,8 kv. m rūsio plotas, pažymėtas O3-5. Iš šių duomenų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai užima ieškovui priklausančią rūsio patalpą, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad nėra duomenų, jog minimas sandėliukas priklauso 49 butui. Taip pat atmestini apeliantų teiginiai, kad DNSB „Rasa“ pažyma yra suklastota, kadangi apeliantai niekuo nepagrindė bei neįrodė tokių savo teiginių (CPK 178 str., 185 str.). Taigi byloje nustačius, kad ginčo patalpos priskirtinos pagrindiniam daiktui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti rūsį, esantį name, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą Nr. O3-5. Tačiau kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6 knygos normas, kadangi reikėjo vadovautis daiktinės teisės normomis, tačiau pažymėtina, kad teismas motyvuojamoje dalyje išsamiai argumentavo bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nuorodos į 6 knygos normas šiuo atveju nekeičia priimto sprendimo esmės.
Dėl apeliantų motyvų, kad teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pažymėtina, kad iš prie ieškinio pateikto įgaliojimo (b. l. 6) matyti, kad ieškovas suteikė įgaliotinei D. G. teisę jo vardu pasirašyti ieškinį, todėl šie apeliantų motyvai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Taip pat amestini apeliacinio skundo argumentai, kad į bylą nepagrįstai buvo įtraukti atsakovais A. M. ir G. M.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai pardavė jiems ½ dalį priklausiusio buto ieškovui, ginčo patalpose jie laiko savo daiktus, todėl konstatuotina, kad jie byloje yra tinkami atsakovai.
Dėl apeliantų argumentų dėl DNSB „Rasa“ procesinės padėties ir DNSB „Rasa“ pirmininko įgalinimų kolegija pažymi, kad tai neturi įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.