- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- TS-57-1058/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Ž. (D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-118, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Be to, D. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, ištaisius rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta – 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės D. Ž. atliko 2022 m. balandžio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 3 mėnesiai ir 25 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-118 nutarta netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, visą bausmės atlikimo laikotarpį rizikos lygis nekito ir šiuo metu nestebima reikšmingų rizikos valdymo pokyčių, nuteistasis stokoja įžvalgų ir motyvacijos elgesio korekcijai ir pokyčiams, Komisijos rekomendacijas įvykdė tik dalinai, intervencinėse priemonėse dalyvauja, nes jį tai daryti įpareigojo Komisija, anksčiau 16 kartų teistas, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka devintą kartą, jam yra būdingas nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelis, yra teismo pripažintas recidyvistu, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad D. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 58-118 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra prieštaringas, viena vertus, jis apibūdinamas pozityviai, kaip pasižymintis disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų besilaikantis nuteistasis ir tuo pačiu daroma priešinga išvada, kad jis stokoja įžvalgų bei motyvacijos elgesio korekcijai ir pokyčiams. Nutarime nurodyta, kad Komisijos rekomendacijos buvo vykdomos dalinai, pažymint, jog lankymasis pas psichologą buvo tik formalus veiksmas. Nors jis į psichologą kreipėsi Komisijos paskatintas (įpareigotas), tačiau tai tik rodo, kad jis atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas ir jas vykdė, pripažino savyje įgūdžių trūkumą – problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo, impulsyvų tų pačių klaidų kartojimą, empatijos, kritinio mąstymo stoką, todėl vien toks pripažinimas jau yra pagrindas laikyti, kad jis daro reikšmingą pažangą. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, tačiau nebuvo ir baustas, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio nenustatyta. Turi ateities planus ir žino kaip juos įgyvendins, bando socialiai prisitaikyti, iš dalies supranta savo netinkamus poelgius, sprendžia juos asmeniškai. Komisija nenustatė, jog jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių. Dalyvauja ir pasinaudoja socialinės reabilitacijos priemonėmis, tinkamai vykdo bausmę, dirba, mokosi. Nesutinka su Komisijos išvada, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Mano, kad nebuvo atlikta pakankama analizė, kaip taikytos reabilitacinės programos paveikė jį, ar buvo pakankamos siekiamiems tikslams pasiekti. Galimai nebuvo tinkamos informacijos suteikimo sistemos, kad jis galėtų savo elgesį koreguoti tinkama linkme, pasinaudojant suteikiamomis galimybėmis, nebuvo individualių užsiėmimų ir jokių paaiškinimų kaip galėtų jų gauti, kad jam būtų padėta suvokti, suprasti ir pažinti, atskirti elgesio netinkamumo požymius ir dėl to atsirandančius padarinius bei individualiai rinktis socialinės reabilitacijos specialisto nukreipimą tinkama linkme. Tik išnaudojus visas galimybes ir nuteistajam piktybiškai atsisakant jam siūlomos pagalbos ir socialinių reabilitacinių programų būtų galima daryti išvadas dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Be to, Komisija nepaminėjo, kad Vilniaus pataisos namuose darbo vietoje darbo metu 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kuomet jis buvo rimtai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pasenusių įrengimų ir nesudarytos saugios darbo vietos, tokiu būdu jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai bausmės atlikimo laikotarpiu galimai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Papildomai nurodė, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyti Komisijos nariai, sekretorė ir nepateikta kiekvieno iš Komisijos narių motyvuota išvada, dėl ko nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė narių balsavimą „prieš“.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. Ž. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. Ž. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Ž. Komisijai pristatomas antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 14 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Anksčiau teistas 16 kartų, net keliolika kartų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tai rodo, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinės, priešingai, buvo nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nepagarba visuotinai priimtoms gyvenimo normoms, ciniškas elgesys siejosi su nuteistojo kriminalinėmis nuostatomis nesilaikant įstatymų, vykdytus nusikaltimus galima apibūdinti kaip jo gyvenimo būdą. Nusikalstamas veikas jis darydavo kartu su kitais asmenimis, atitinkamai lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, ką ir pats pripažino socialinio tyrimo vertinimo metu nurodydamas, jog be žmonos paskatinimo, vargu ar būtų nutraukęs kontaktus su asmenimis, darančiais jam blogą įtaką. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devintą kartą, todėl puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo visišką visuomenės vertybių sistemos atmetimą, neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Paskutiniais nuosprendžiais D. Ž. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą. Nusikalto būdamas recidyvistu, daromi nusikaltimai sunkėja. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors visos išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad anksčiau nuteistajam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, lygtinio paleidimo metu yra įvykdęs apysunkį nusikaltimą. Taigi nuteistasis nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Tuo pačiu toks elgesys rodo jo neigiamas nuostatas taikytų probacijos priemonių atžvilgiu. Be to, ankstesnių jo teistumų istorija rodo, jog nuteistasis, net ir aiškiai žinodamas apie jam gresiančią atsakomybę, nusikalstamų ketinimų neatsisakydavo (pavyzdžiui, nusikalstama veika, už kurios padarymą jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, įvykdyta tuo metu, kai teismui jau buvo perduota viena jo baudžiamoji byla, o kitas ikiteisminis tyrimas dar vyko).
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Paskutiniuose priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nurodoma, kad savo kaltę dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, D. Ž. pripažino tik iš dalies, o dėl apysunkio nusikaltimo nuosavybei kaltę išvis neigė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamų veikų metu jis būdavo aktyvus dalyvis ir kritiškai nevertindavo savo elgesio. Nuteistasis neidentifikuoja ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Stebimas atsainumas savo elgesio pasekmių atžvilgiu, nepakankamas atsakomybės jausmas, paviršutiniškos emocijos, empatijos stoka. Jam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. Pats nuteistasis savo skunde nurodė, kad jis tik iš dalies supranta savo netinkamus poelgius. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog D. Ž. pakankamai kritiškai vertina savo elgesį bei yra padaręs atitinkamas išvadas.
Vertinant nuteistojo galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Iš teismui pateiktos asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Ž. turi 9 klasių išsilavinimą, ankstesnių bausmių atlikimo metu įgijo keletą profesinių kvalifikacijų. Bausmės atlikimo metu dalyvauja mokymosi procese, šiuo metu siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu ir jo paties prašymu buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), vėliau perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2021 m. gruodžio 22 d. paskirtas į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taip pat patvirtino galimybę dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Nurodytos aplinkybės vertintinos teigiamai. Kita vertus, būdamas laisvėje jis dažnai keisdavo darbovietes, neretai dirbdavo nelegaliai. Oficialios darbo patirties stoka sudaro pagrindą abejoti, kad išėjus į laisvę nuteistojo darbinė motyvacija bus pakankama ir jis nesusidurs su finansiniais sunkumais. Šiame kontekste pažymėtina, kad jo nusikalstamam elgesiui yra būdingas finansinės naudos siekimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išsilavinimo stoka, darbo išlaikymo sunkumai tiesiogiai susiję su pasikartojančiu nusikalstamu elgesiu. Susidūręs su finansinėmis problemomis, jis nesirenka teisėtų būdų joms išspręsti, nepadaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nusikalsta pakartotinai. Nuteistasis pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 13 809,51 EUR. Turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai reikalauja tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių bei pastovaus pajamų šaltinio, todėl tokiu atveju itin svarbios yra nuteistojo galimybės išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius.
Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi, nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, visgi tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tą jis privalo daryti be papildomų paskatinimų ir tai savaime neatspindi esminės pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal OASys vertinimo metodiką D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Tokia ji išliko viso bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu, esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas galimas tik nustačius reikšmingą pažangą šią riziką sumažinanti. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės D. Ž. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Kaip matyti, dinaminiais kriminogeniniais veiksniais vis dar išlieka veikla, skatinanti nusikalstamumą, negebėjimas atsispirti kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakai, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, neigiamos nuostatos į apribojimus ir visuomenės vertybes, problemų identifikavimo, sprendimo sunkumai, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam vis dar prastai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, negali efektyviai siekti savo tikslų. Jam būdinga nusikalstamą veiklą palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas ir elgesys, polinkis įsitraukti į rizikingas ir pavojingas veiklas, neapgalvojant savo elgesio pasekmių. Socialinio vertinimo pokalbio metu kalbėdamas apie nusikalstamo elgesio istoriją ir aktualius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis teigė jokių problemų savyje dabar nematantis, kas rodo jo nenorą keisti savo mąstymą, elgesį bei susiformavusias nuostatas ir sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę jis turės pakankamai motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme, gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo mąstymas, elgesys ir nuostatos socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos kaip viena svarbiausių sričių, turinčių įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl jų nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. D. Ž. dalinai įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Tačiau, nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas, jo motyvacija lankytis pas psichologą tik formali, jis pats savo skunde pripažįsta, jog į psichologą kreipėsi tik paskatintas Komisijos. Nuteistojo skunde nurodomas nelaimingas atsitikimas niekaip nėra susijęs su taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, nukreiptų į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, efektyvumu. Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas, kaip galėtų individualiai rinktis socialinės reabilitacijos priemones, padėsiančias valdyti kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje yra pabrėžta, kad dar 2021 m. rugsėjo 2 d. D. Ž. buvo pristatyti pagrindiniai kriminogeniniai poreikiai bei jų valdymo galimybės.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, adaptuojasi įvairiose socialinėse bendravimo situacijose, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, vaikais ir broliu, lankomas pasimatymų metu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse priemonėse, psichologo konsultacijose, laikosi režimo reikalavimų, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad nurodytos aplinkybės kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-118, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus D. Ž. elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis bei likusią pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, spręstina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą, kad Komisijos nutarime nėra nurodyta Komisijos sudėtis ir sekretorė, taip pat nenurodyta kiekvieno iš Komisijos narių motyvuota išvada, kodėl buvo balsuojama „prieš“ lygtinio paleidimo jam taikymą. Iš priimto nutarimo matyti, jog jame Komisijos pirmininkė ir sekretorė yra nurodyta. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nei anksčiau galioję ir šiuo metu netekę galios Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatai nenumatė pareigos Komisijos nutarime nurodyti visą Komisijos sudėtį, taip pat nenumatė pareigos pateikti kiekvieno Komisijos nario motyvuotą išvadą, kodėl balsuojama „už“ ar „prieš“. Priimame nutarime pateikiama bendra galutinė Komisijos narių motyvuota išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, atskira Komisijos nario nuomonė teikiama tik tuo atveju, kuomet ji nesutampa su daugumos Komisijos narių nuomone. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Komisijos nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, dėl ko galėtų būti pripažintas neteisėtu. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. Ž. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-118, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.