Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

spręsdamas pareiškėjo Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 15830103510 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą (suinteresuotas asmuo R. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 15830103510 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Prašymą pareiškėjas pateikė vadovaudamasis 1992 m. lapkričio 11 d. Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nuostatomis.

2. Prašyme nurodoma, kad prašomu pripažinti ir leisti vykdyti teismo nuosprendžiu suinteresuotas asmuo R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 195 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 2 dalį už vengimą mokėti mokesčius ir jiems prilygintus mokėjimus. Iš suinteresuoto asmens R. S. ir R. O. (kuris mirė (duomenys neskelbtini) solidariai Latvijos Respublikai priteistas 1 011 709,45 Eur žalos atlyginimas. Likusi neišieškota suma – 945 394,61 Eur. Išieškojimo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. S. Lietuvos kredito įstaigoje UAB „Paysera LT“ yra atidaręs atsiskaitomąsias sąskaitas. Prašyme teigiama, kad Latvijos Respublikos prisiekusysis antstolis negali vykdyti išieškojimo iš užsienio kredito įstaigų sąskaitų, todėl vadovaujantis Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, prašoma suteikti teisinę pagalbą ir pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 15830103510 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

3. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII dalis. Pagal CPK 812 straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas nesilaikant CPK arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą.

4. Pareiškėja pateikė prašymą dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narėje – Latvijos Respublikoje – priimto teismo nuosprendžio pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas pažymi, kad ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) ir CPK nustatytą tvarką.

6. Pagal bendrą taisyklę, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Europos Sąjungos teisę ar Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra, kurią vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija.

7. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

8. Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio reglamento taikymo sritį, nustatyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii). Nors nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dalį dėl suinteresuoto asmens nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017 15 punktas).

9. Taigi, sprendžiant dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 1215/2012 konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013).

10. Kaip matyti iš aptariamo teismo nuosprendžio, baudžiamoji atsakomybė suinteresuotam asmeniui yra pritaikyta dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo. Mokestiniai teisiniai santykiai yra viešosios teisės dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023 49 punktas).

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieinama prie išvados, kad prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 15830103510 dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodytos nuosprendžio dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos.

12. Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis buvo panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento Nr. 1215/2012 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą galima tik kreipiantis su prašymu nepripažinti ir nevykdyti teismo sprendimo dėl konkrečių Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 2 dalį bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnyje. Tačiau tokio prašymo pareiškėjas nereiškia, todėl dėl atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindų nebuvimo teismas pasisakyti negali.

13. Taigi, teismo sprendimai, patenkantys į Reglamento taikymo sritį, yra vykdytini kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jų paskelbti vykdytinais.

14. Tokiu atveju pareiškėjas turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/en) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 15830103510 dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai.