- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-2272-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18477-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC VACCINE“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC VACCINE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC VACCINE“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTIC VACCINE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2013 m. liepos 4 d. tarp Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko ir UAB „BALTIC VACCINE“ sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7S-20n pagal VĮ Turto banko ir UAB „BALTIC VACCINE“ suderintas 2013 m. liepos 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7S-20n pakeitimo sąlygas (Susitarimas Nr. (2.42-24) S2- „Dėl 2013 m. liepos 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7S-20n dalinio pakeitimo“):Sutarties 4 punktą išdėstyti taip: „4. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas: kita, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą, jei šis parengtas: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.“;Sutarties 8 punktą išdėstyti taip: „8. Kiti žemės naudojimo apribojimai: architektūriniai - urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: vykdant pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimais.“;Sutarties 15 punktą išdėstyti taip: „15. Įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Nuomotojas, vadovaudamasis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį, perskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.“;Sutarties 16 punktą išdėstyti taip: „16. Ši sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.“;Sutarties 17 punktą išdėstyti taip: „17. Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios paskirties ir (ar) būdo keitimą, lėšomis.“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „BALTIC VACCINE“ 7 kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti: trūkstamai žyminio mokesčio sumai už pateiktą ieškinį sumokėti bei dokumentui, įrodančiam žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, pateikti.Teismas nurodė, kad ieškinyje pareikšti penki savarankiški reikalavimai dėl sutarties modifikavimo. Už kiekvieną reikalavimą dėl sutarties modifikavimo, pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti mokamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. už penkis reikalavimus 1 000 Eur bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė sumokėjo 150 Eur ir 38 Eur žyminį mokestį.Teismas sprendė, jog kadangi už ieškinį sumokėtas per mažas žyminis mokestis, tai ieškovė privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 850 Eur ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalins šioje nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo ir nesumokės nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantė nurodo, kad teismo prašo pakeisti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, o konkrečiai – atskirus sutarties punktus ir juos išdėstyti nauja redakcija. Ieškinyje pateikiamas tik vienas savarankiškas reikalavimas dėl sutarties nuostatų modifikavimo. Ieškinyje pateikti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, prašomi pakeisti sutarties punktai vienas kitą papildo. Kadangi pakeitus nuomojamos žemės naudojimo būdą, kyla būtinybė pakeisti visas sutarties nuostatas, kurioms toks pakeitimas gali turėti įtakos, todėl teismo prašoma pakeisti ne viena o penkios sutarties nuostatos. Prašymas pakeisti sutarties punktus yra formuojamas kaip vienas reikalavimas, tačiau siekiant aiškumo, jis yra išskaidytas į atskirus papunkčius. Apeliantė pažymi, kad iš teismų praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra prašoma modifikuoti kelias sutarties sąlygas, kurios yra tarpusavyje susijusios bei grindžiamos tais pačiais argumentais, tokios sąlygos nėra išskiriamos kaip savarankiški reikalavimai. Apskaičiuojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą žyminį mokestį, tais atvejais, kai reikalavimai pakeisti sutarties nuostatas yra tarpusavyje susiję ir grindžiami tais pačiais argumentais, jie negali būti apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip savarankiški reikalavimai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos neįsiteisėjusios pirmosios instancijos nutartys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis). Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, jog skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, tai apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsiėmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė laikyti ieškovės ieškinį atsakovei VĮ Turto bankui dėl nuomos sutarties pakeitimo, nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovė ieškinį atsiėmė, apeliacinis procesas dėl 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, netenka prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad neliko faktinio pagrindo svarstyti klausimą dėl ieškinio nustatytų trūkumų pašalinimo pagrįstumo, nes ieškinys atsiimtas, neliko ir apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC VACCINE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties.