Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 140,79 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti jai iš AB „Klaipėdos vanduo“ 1 820,58 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) 5 000,00 Eur neturtinės (moralinės) žalos, padarytos per 10 metų laikotarpį, atlyginimą; 3) 5 procentų metines palūkanas; 4) bylinėjimosi išlaidas; 5) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ nedelsiant nemokamai įrengti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 4 vandens apskaitos prietaisus, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 127. Pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dėl itin sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismo motyvai: Nurodė, kad atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks reikalavimas turi būti pagrįstas. Šiuo atveju atsakovė teismui duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl tai yra priešieškinio trūkumai. Išaiškino, kad informaciniai lapeliai nėra laikyti įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad atsakovė pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant priešieškinį. Pagal įstatymą asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies. Nuo kokios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovė teismo prašo ją atleisti, nenurodyta. Tai yra vertinama kaip prašymo trūkumas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė T. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – priimti priešieškinį ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirojo skundo argumentai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nemotyvuota, iš jos nematyti, kokie yra priešieškinio trūkumai. Visas detales bei aplinkybes teismas nustato parengiamajame teismo posėdyje ir turi būti labai aktyvus renkant įrodymus Be to, nustatė labai trumpą terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog jos pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo neaiškus. Ji nurodė, jog turi būti atleista nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu su priešieškiniu pateikė jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad jos prašymas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę yra pagrįstas bei motyvuotas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ir padėties. Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms. Priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi būti įstatymo nustatyta tvarka apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys įgyvendinti teisminės gynybos teisę pasinaudojant aptariamu gynybos būdu – priešieškinio pareiškimu. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 143 straipsnyje nustatytas papildomas priešieškinio padavimo sąlygas. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (CPK115, 138, 143 straipsniai). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, o nustatė terminą priešieškinio trūkumams šalinti, t. y. pateikti priešieškinį, atitinkantį CPK 135, 143 straipsnių reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog nustatytas terminas yra per trumpas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas 7 dienų terminas yra nustatytas, nepažeidžiant civilinio proceso teisės normų.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jos pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo neaiškus. Ji nurodė, jog turi būti atleista nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu su priešieškiniu pateikė jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.Susipažinus su atsakovės pateiktu prašymu matyti, jog prie priešieškinio ji nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių, kad ji sumokėjo bent dalį žyminio mokesčio. Įstatymas numato galimybę atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies. Tai yra prašymo trūkumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Prie priešieškinio ji nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes. Todėl teismas tai laikė procesinio dokumento trūkumu. Apeliantė T. Ž. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko nurodydama, kad jos priešieškinio reikalavimai suformuluoti tinkamai, pateikti visi rašytiniai duomenys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.250 straipsnyje išaiškinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Asmuo, prašantis priteisti jam žalos atlyginimą, turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusius nuostolius ir priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Susipažinus su priešieškiniu matyti, jog atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 820,58 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio (priešieškinio) turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apeliantė prie procesinio dokumento teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ji patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pateiktas priešieškinis neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. prie jo nepridėti įrodymai, todėl pagrįstai nustatytas terminas trūkumams šalinti. Pažymėtina ir tai, kad šį trūkumą būtų galima pašalinti nenustatant termino trūkumams pašalinti tačiau pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadijoje tačiau atsižvelgus į tai, kad buvo nustatytas dar vienas priešieškinio trūkumas – nesumokėtas žyminis mokestis, pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš priešieškinio trūkumų nustatė ir reiškiamą reikalavimą patvirtinančių įrodymų nepridėjimą.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės T. Ž. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.