- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-165-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07137-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-165-124 /2013
Teisėja A. Jurgelienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07137-2011-4
2013 m. balandžio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-587-650/2012 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje dėl prievolės pripažinimo solidaria , skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. L. ieškiniu (1–5 b. l.) ir pareiškimu (71 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės prievolę solidaria, priteisti iš atsakovės S. J. 7775,49 Lt skolą pagal nuomos sutartį, 5 proc. procesines palūkanas ir 424 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-14 tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. J. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas A. J., liko skolingas 7775,49 Lt už patalpų nuomą, tuo pagrindu priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas. Trečiajam asmeniui neturint jokio turto, ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų galima išieškoti skolą iš bendro sutuoktinių turto, nes atsakovė su trečiuoju asmeniu susituokė 2009 m. kovo mėn., be to, ji iki santuokos gyveno kartu su A. J. nuomojame bute, todėl pagal CK 3.109 str.1 d.3p.,2 d.,4 d.kyla solidarioji prievolė sumokėti skolą. Atsakovė po skolos priteisimo yra sumokėjusi asmeniškai į ieškovo sąskaitą ir 2 kartus sumokėjusi trečiojo asmens skolą iš savo asmeninės sąskaitos, taip pripažindama bendrą skolą pagal nuomos sutartį. Nuomos sutartis turėjo galioti iki 2009-06-31, tačiau nuomininkai laiku nevykdė savo įsipareigojimų, todėl sutartis 2009-05-15 buvo nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (53–56 b. l.) atsakovė S. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad buto nuomos sutartys pasirašytos tarp ieškovo ir A. J., kuris ir turi prievolę sumokėti skolą. Minėtų šalių ginčas yra išspręstas teisme, pasirašant sutartį atsakovė nedalyvavo, apie sudarytas sutartis nežinojo, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovo reikalaujamą sumą. Iki santuokos sudarymo A. J. pasirašytos sutartys yra jo asmeninės prievolės, atsakovė nuomojamame bute negyveno. Prieš pat santuokos sudarymą, galimai 2009 m. kovo 20-25 dienomis, A. J. apsigyveno pas atsakovę jos tėvų name. Tai patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog A. J. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį 2009 m. balandžio mėnesį. S. J. neturi jokios prievolės atlyginti iki santuokos sudarymo A. J. prisiimtų įsipareigojimų, kadangi šie įsipareigojimai nebuvo skirti bendriems poreikiams tenkinti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje A. J. atsiliepimu į ieškinį (75–76 b. l.) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė argumentus, analogiškus atsakovės S. J. atsiliepime į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (172–178 b. l.).
Teismas nurodė, kad 2008-06-01 tarp ieškovo M. L. ir trečiojo asmens A. J. buvo sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nuo 2008-06-15 iki 2008-12-15, o 2008-12-14 sudaryta antra terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nuo 2008-12-15 iki 2009-06-31. 2009-05-15 pranešimu ieškovas informavo trečiąjį asmenį, kad nuomininkui pažeidus sutarties 7.1.1. punktą – nesumokėjus laiku nuomos mokesčio, nuomos sutartis nuo 2009-05-15 yra nutraukiama. 2010-03-19 ieškovui išduotas vykdomasis raštas dėl 2010-03-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš trečiojo asmens A. J. ieškovui M. L. priteistas 3300 Lt nesumokėtas nuomos mokestis, 1829,62 Lt skola už komunalines paslaugas, 1456,40 Lt delspinigiai, 948,26 Lt nuostoliai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 391,02 Lt bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad atsakovė S. J. su trečiuoju asmeniu A. J. santuoką sudarė 2009-03-28, nuo 1997-07-11 iki 2011-09-29 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), 2011-09-30 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažymoje nurodoma, kad atsakovė nuo 2007-01-01 iki 2011-09-30 mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, gyvendama adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nei sutartyse, nei gyvenamojo buto perdavimo-priėmimo akte kaip nuomininkė ar nuomininko šeimos narys nenurodyta atsakovė. Santuoka tarp atsakovės ir trečiojo asmens įregistruota 2009-03-28, t. y. po ieškovo ir trečiojo asmens nuomos sutarčių sudarymo.
Teismas nepripažino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu faktiškai gyveno ieškovo nuomojamame bute, naudojosi buto komunalinėmis paslaugomis ir yra atsakinga dėl kitų nuostolių padarymo ieškovui, kurie buvo konstatuoti ir priteisti iš A. J. 2010-01-25 teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-657-797/2010, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės solidarios prievolės. Teismas padarė išvadą, kad abi nuomos sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir A. J., pastarajam siekiant tenkinti savo asmeninius poreikius. A. J. artimą bendravimą su atsakove S. J. nuomos laikotarpiu ir atsakovės lankymąsi nuomojamame bute iki santuokos sudarymo teismas nevertino kaip pagrindo solidariajai sutuoktinių prievolei atsirasti. Nuomos sutarties nutraukimo klausimas A. J. iškeltas dar iki jo išsikraustymo 2009 m. kovo pabaigoje, nurodžius, jog jis sudarys santuoką, ieškovas tuo metu jau ieškojo kitų galimų nuomininkų, po santuokos įregistravimo A. ir S. J. apsigyveno kartu pas atsakovės tėvus (duomenys neskelbtini) mieste.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2008-06-01 ir 2008-12-14 gyvenamosios patalpos nuomos sutartys buvo sudarytos tik tarp ieškovo M. L. ir trečiojo asmens A. J., į tai, kad buto nuomos metu trečiasis asmuo nebuvo santuokoje su atsakove, su ja kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, kad po santuokos sudarymo 2009-03-28 trečiasis asmuo ir atsakovė faktiškai apsigyveno kartu visai kitoje gyvenamojoje patalpoje Šiaulių mieste, padarė išvadą, kad skolinės prievolės iš nuomos sutartinių santykių ieškovui M. L. yra asmeninės trečiojo asmens A. J. prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas M. L. apeliaciniu skundu (182–187 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti prievoles pagal nuomos sutartis, pasirašytas su A. J., solidariomis S. J. ir A. J. prievolėmis ir priteisti iš S. J. 7775,49 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės bei netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nuomos sutartys buvo sudarytos nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 31 d. Pasirašant pirmąją nuomos sutartį atsakovė S. J. dalyvavo kartu su A. J. ir nuo pat pirmos sutarties pasirašymo A. J. gyveno kartu su būsima sutuoktine, todėl jų santykiai iki santuokos sudarymo vertintini kaip sugyventinių. LR CK 6.588 str. numato, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), o CK 6.589 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
2. Kad atsakovė buvo A. J. šeimos narys įrodo jos atlikti nuomos mokesčio mokėjimai už bute sunaudotą elektrą, nuomos mokesčio skolos apmokėjimai. Teismas nevertino fakto, kad mokėdama buto nuomos mokesčius ir įsiskolinimą, A. J. nenurodė, kad moka už A. J. ir tai tik patvirtina jos prievolę pagal buto nuomos sutartį.
3. Teismas 2012-03-12 atsisakė priimti įrodymą – atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją knygelę, motyvuodamas tuo, kad įrodymus ieškovas turėjo pateikti iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau šį įrodymą apeliantas rado vėliau, todėl neturėjo galimybės jo pateikti kartu su ieškiniu. Iš atsiskaitymo knygelės matyti, kad šią knygelę 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais pildė atsakovė, šie įrašai įrodo atsakovės gyvenimo nuomojamame bute faktą, tačiau teismas atsisakė jį priimti, tuo parodydamas šališkumą atsakovei.
4. Teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą apeliacine tvarka pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktus, kad S. J. ir A. J. gyveno ieškovo nuomojamame bute. Teismas buvo šališkas, atsiakydamas priimti rašytinius įrodymus, apkalusti liudytojus D. L., A. G..
5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ir dažniausiai gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo svarbūs ir kiti kriterijai. Atsakovės pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą yra tik formalus, faktinės gyvenamosios vietos nepatvirtinantis dokumentas. Taip pat ir pažyma apie rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimą – ši rinkliava mokama ne už faktiškai gyvenančius asmenis, o už deklaravusius gyvenamąją vietą. Tokiu būdu, atsakovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, jog ji realiai ir nuolat gyveno tėvų namuose, o ne su A. J. nuomojamame bute.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (192–194 b. l.). atsakovė S. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nei buto nuomos sutartyse, nei perdavimo – priėmimo akte kaip nuomininkė ar nuomininko šeimos narys nenurodyta atsakovė, santuoka tarp atsakovės ir A. J. buvo sudaryta 2009-03-28, po nuomos sutarčių su A. J. sudarymo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės solidariosios prievolės, kad abi nuomos sutartys buvo sudarytos A. J. asmeninių poreikių tenkinimui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę bei teisinę bylos puses. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas .
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. L. su trečiuoju asmeniu A. J. 2008-06-01sudarė nuomos sutartį dėl broliui G. L. priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos . Šią sutartį 2008-12-14 šalys pratęsė iki 2009-06-31, bet ji buvo nutraukta prieš terminą(10-12,13-16 b. l.).2010 sausio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš nuomininko trečiojo asmens A. J. buvo priteista 3 300 Lt nesumokėto nuomos mokesčio,1 829,62 Lt skola už komunalines paslaugas 1456,40 Lt delspinigių,948,26 Lt nuostolių, 5 procentai metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidos 391,02 Lt (civ.byla Nr.2-5686-810/2011, 54-55 b.l.). 2009-03-28 d. trečiasis asmuo A. J. ir atsakovė S. J. įregistravo santuoką(58 b. l.).
Ieškovas teigia, kad pareigą vykdyti prievolę pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei jos pratęsimą turi ir atsakovė, kaip solidari atsakovė. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti.
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės normas.
Apeliantas ieškinį dėl atsakovės solidariosios prievolės su trečiuoju asmeniu grindė tuo pagrindu, kad atsakovė yra trečiojo asmens sutuoktinė , todėl remiantis CK 3.109 str,1d.3 p., 3.109 str. 2 d, 4 d. atsirado ir jos solidari atsakomybė už įsiskolinimą už buto nuomą , buto apgadinimus. Be to atsakovė yra pripažinusi skolą, atlikdama tris mokėjimus, net ir po skolos priteisimo. Patikslindamas ieškinį, ieškovas prašė pripažinti atsakovės prievolę solidaria, tačiau niekuo nemotyvavo (71 b. l.). Ieškovo pareiga yra tiksliai apibrėžti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad šalis galėtų tinkamai atsikirsti. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovės prievolę ieškovas grindžia kaip sugyventinės, kuri kartu su trečiuoju asmeniu naudojosi šiuo A. J. išsinuomotu butu, jame gyveno. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors atsakovė santuoką įformino tik 2009-03-28 d, tačiau su trečiuoju asmeniu A. J. gyveno faktinėje šeimoje nuo pat pirmosios nuomos sutarties pasirašymo dienos, t.y. nuo 2008-06-01 d., todėl jų santykiai vertintini kaip sugyventinių, o sugyventiniai turi solidarią prievolę atlyginti nuomos mokestį bei turi kitas pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.588, 589 str.).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiga atlyginti nuomos ir kitus su šia sutartimi susijusius mokesčius , nuostolius atsirado pagal 2008-06-01 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuri buvo pratęsta 2008-12-14.Ši sutartis sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. J.. Sutartis sudaryta iki atsakovės ir trečiojo asmens santuokos sudarymo, kuri buvo sudaryta 2009-03-28.Ši prievolė trečiojo asmens buvo įgyta savarankiškai iki santuokos sudarymo. Taigi sprendžiant pagal rašytinius įrodymus, sudarydamas šią sutartį, prievoles pagal sutartį prisiėmė trečiasis asmuo A. J.. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 d.). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai asmeninė trečiojo asmens A. J. prievolė, kuri atsirado iki santuokos sudarymo, buvo susijusi su jo asmeninių poreikių būstui tenkinimu (CK 3.110 str.1 d.). Nors ieškovas nurodo matęs atsakovę bute, tačiau šią aplinkybę neigia trečiasis asmuo, atsakovė, kuri tvirtina pirmosios nuomos sutarties metu net nepažinojusi atsakovo. Be to ieškovo nurodyta aplinkybė-asmens buvimas bute neapibrėžia šio asmens siekio apsigyventi šiame bute ar gyvenimo jame.
Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios CK 6.588 straipsnio nuostatos. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo A. J. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, dėl ko galėjo atsirasti solidari atsakomybė už netinkamą nuomos sutarties vykdymą. Tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškė, neįrodinėjo aplinkybių apie atsakovės ir trečiojo asmens bendrą ūkio vedimą, gyvenimą faktinėje šeimoje (CPK 178 str, 177 str.). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus. Minėtos normos 2 dalyje nurodoma, kad tie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Remiantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimui, teismui sprendžiant ar tam tikri faktai įrodyti, turi reikšmės įrodomųjų duomenų ( įrodymų) tikslumas, išsamumas ir patikimumas bei jų susiejimas su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. Šioje byloje teismai ieškovo pateiktus įrodymus (jo paaiškinimus, liudytojos L. G. parodymus) laikė nepatikimais, neinformatyviais, patvirtinančiais tik epizodinį atsakovės lankymosi faktą, todėl jais nesirėmė. Teismai, nustatinėdami atsakovės gyvenamąją vietą iki jo santuokos su trečiuoju asmeniu rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galią, kaip tą numato CPK 197 straipsnio 2 dalis-mokesčių mokėjimu kitoje gyvenamojoje vietoje, gyvenamosios vietos deklaravimu kitoje gyvenamojoje vietoje ( b. l. 92,100 b. l.). Be to šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. E., D. D.. Šie asmenys patvirtino atsakovės faktinę gyvenamą vietą buvus kitoje gyvenamojoje vietoje, patvirtino ginčo laikotarpiu pastovų jos gyvenimą pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko jai gyvenimui buvo įrengtas namo trečias aukštas. Nors apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi subjektyviais įrodymais, tačiau šias aplinkybes patvirtino ne tik atsakovės motina, tačiau ir liudytoja V. E.. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai buvo netirti kiti įrodymai, t.y. teismas nepriėmė ir netyrė 2008 liepos mėnesio-spalio mėnesiais atsiskaitymo už elektrą knygelės, kuri pildyta kita rašysena, manomai atsakovės, tačiau knygelės užpildymas kito asmens patikimai nepatvirtina asmenų bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo faktų. Apeliantas teigia, kad teismas atmetė jo prašymą apklausti jo nurodytus liudytojus D. L. ir A. G., tačiau vėlesniame teismo posėdyje 2012-10-23 d. šių įrodymų ištirti nebeprašė, nepasirūpino šių asmenų atvykimu į teismo posėdį, šių liudytojų neprašė apklausti ir apeliacinėje instancijoje. Be to iš 2012-05-10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad liudytoja D. L. teigė, jog jai nėra žinoma, ar Jurevičiai, kaip sugyventiniai yra gyvenę nuomojame bute, atsakovę yra tekę matyti bute tik kelis kartus (153 b. l.).Taigi šie įrodymai irgi negali patikimai patvirtinti aplinkybes dėl atsakovės gyvenimo faktinėje šeimoje su trečiuoju asmeniu pastarojo nuomojamame bute, bendro ūkio vedimo. Be to paties ieškovo veiksmai , t.y. nuomos sutarčių sudarymas tik su A. J., pranešimo dėl sutarties nutraukimo siuntimas tik trečiajam asmeniui, ieškinio pateikimas A. J. dėl skolos priteisimo rodo, kad pats ieškovas nelaikė atsakovės nuomos sutarties šalimi ar nuomininko šeimos nariu. Šiuos reikalavimus pareiškė, tik paaiškėjus apie teismo sprendimo trečiojo asmens atžvilgiu įvykdymo negalimumui, negalėdamas išieškoti iš trečiojo asmens priteistą skolą, be to jį grindė kaip sutuoktinių solidariąją prievolę pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnį , o ne sugyventinių prievolę.
Apeliantas teigia, kad atsakovė yra solidariai atsakinga už trečiojo asmens prisiimtas prievoles ir tuo pagrindu, jog sumokėdama už trečiąjį asmenį, ji pripažino šią prievolę. Atsakovė teismo posėdyje argumentavo, kodėl kelis kartus atliko įmokas, nurodydama, kad tai darė trečiojo asmens pavedimu, o taip pat įtakojama ieškovo įžeidžiamų veiksmų. LR CK 6.50, 6.51 straipsnis suteikia teisę prievolę įvykdyti ir trečiajam asmeniui, tačiau ir šiuo atveju asmeninė prievolė netampa solidaria .
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, įrodymų vertinimu, detaliau jų nebekartoja. Esant iki santuokos sudarytai nuomos sutarčiai, neįrodžius, kad atsakovė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį, nuolat gyveno kaip sugyventiniai nuomojamame bute, bendrai naudojosi ir prisiėmė bendras prievoles teismas pagrįstai sprendė, kad visos skolinės prievolės iš nuomos sutartinių santykių yra asmeninės trečiojo asmens A. J. ir tuo pagrindu netenkino ieškinio.
Apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas, nepriimdamas atitinkamų įrodymų, neapklausdamas liudytojų. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjos šališkumą, susiję išskirtinai su teismo veiksmais procese. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymų netenkinimas, jų prašomų įrodymų neprijungimas prie bylos savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo nešališkumo pareigos pažeidimą. Civilinio proceso kodekse yra numatyti atitinkamai apribojimai dėl įrodymų teikimo laiko, juos šalys turi nurodyti procesiniuose dokumentuose bei parengiamajame posėdyje iki perėjimo į teismo posėdį. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus ieškovas turėjo nurodyti ieškinyje ir juos pateikti kartu su procesiniais dokumentais. Civiliniame procese galioja rungimosi principas. Ieškovas teigdamas, kad teismas buvo šališkas, nereiškė nušalinimo teisėjai. Antra vertus, nors apeliantas nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo, tačiau šių įrodymų neprijungė prie apeliacinio skundo, neprašė jų ištirti, apklausti liudytojus.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindė teismo šališkumą, atsakovų procesinių teisių pažeidimus, yra nepagrįstos. Teismo veiksmai bylos nagrinėjimo, įrodymų vertinimo procese atitiko CPK reikalavimus, teismas atsižvelgė į visų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones, svarstė visus pareikštus prašymus ir jų tenkinimą ar atmetimą motyvavo. Jokie teismo procesiniai veiksmai neliudija teismo neobjektyvaus požiūrio proceso dalyvių atžvilgiu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.