Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2S-660-460/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2S-660-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
„Raki Biosciences Company Limited“
Kreditorius
RAB „Salyume limited“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Raudvara“
Civilinė byla Nr. e2S-660-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10440-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.17; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės RAB „Salyume limited“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Raudvara“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2018-11-30 gautas pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dviejų konteinerių su prekėmis arešto panaikinimo, kadangi areštuoti krovininiai konteineriai su prekėmis yra ne skolininkės UAB „Raudvara“, o pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ turtas. Nurodė, kad pagal Sutartį Nr. RK-RD-20180702 išsiuntė UAB „Raudvara“ prekes. Kadangi UAB „Raudvara“ nėra iki galo atsiskaičiusi už prekes, turi teisę laikyti tikrą ir originalų važtaraštį. Pažymėjo, kad tik tikrojo ir originalaus važtaraščio turėtojas gali būti laikomas prekių savininku. Be to, UAB „Raudvara“, kaip pirkėjai, nesumokėjus prekių kainos, pareiškėjas, kaip pardavėjas, taip pat išlieka tikruoju prekių savininku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas.

3. Teismas, susipažinęs su 2018-07-02 Sutartimi Nr. RK-RD-20180702, sudaryta tarp „Raki Biosciences Company Limited“, kaip pardavėjo, ir UAB „Raudvara“, kaip pirkėjos, sprendė, kad joje nenustatyta, jog nuosavybės teisė į prekes UAB „Raudvara“ pereina tik po to, kai ji sumokės visą prekių kainą ir / ar jai bus perduotas originalus važtaraštis. Pareiškėjas „Raki Biosciences Company Limited“ savo prašyme taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis tvirtina, jog nuosavybės teisė į prekes UAB „Raudvara“ pereina būtent nuo originalaus važtaraščio jai perdavimo, o ne, pavyzdžiui, nuo prekių įteikimo vežėjui, kad šis jas perduotų pirkėjui.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties Nr. RK-RD-20180702 14.6. punktas numato, jog iš Sutarties kylantiems ginčams taikoma Rusijos Federacijos teisė. Pareiškėjas „Raki Biosciences Company Limited“ Rusijos Federacijos teisės normų turinio dėl nuosavybės teisės į daiktus (prekes) perėjimo momento ir sąlygų nepateikė (CPK 808 straipsnio 2 dalis).

5. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas „Raki Biosciences Company Limited“ tebėra prekių savininkas, todėl prašymą dėl arešto panaikinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir prašymą tenkinti.

7. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp skolininkės ir pareiškėjos, turi būti vertinama tik tai, ar pagal Sutarties sąlygas šiuo metu, t. y. skolininkei neatsiskaičius už prekes su pareiškėja, nuosavybės teisė į jas priklauso pareiškėjai ar skolininkei. Kadangi pačioje Sutartyje nėra numatyta, kad Sutarties aiškinimui ar iš Sutarties kylantiems šalių santykiams turėtų būti taikoma Rusijos Federacijos teisė, jei tarp šalių nėra ginčo, tai pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja turėjo nurodyti Rusijos Federacijos teisės normų turinį, yra nepagrįsta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti pareiškėjos pateikti Rusijos Federacijos teisės turinio, o turėjo prekių nuosavybės klausimą vertinti pagal Sutarties turinį ir pačiai Sutarčiai taikytinas teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliantui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vertino Sutartį netinkamai ir be jokio pagrindo konstatavo, kad Sutartyje nėra numatyta, jog nuosavybės teisė į prekės skolininkei pereina nuo pilno atsiskaitymo ar važtaraščio perdavimo momento, o ne, pavyzdžiui, nuo Prekių įteikimo vežėjui momento.

9. Pažymėjo, kad originalus važtaraštis nėra tik Sutarties tarp pareiškėjos ir vežėjo patvirtinimas, tačiau tarnauja ir kaip prekių gavimo ir nuosavybės teisių perdavimo patvirtinimas. Kai krovinys atvyksta į savo galutinę transportavimo vietą ir įgyvendinamos kitos būtinos sąlygos (šiuo atveju skolininkė atsiskaito su pareiškėja pagal Sutarties 4.1. punktą), originalus važtaraštis perduodamas Skolininkei, kuri panaudoja jį tam, kad priimtų prekes ir perimtų nuosavybes teises į jas, tuo pačiu patvirtindama prekių perdavimo faktą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą RAB „Salyume limited“ (??? „?????? ???????“) su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-11-13 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Raudvara“ 289 000 Eur skolą, 30 865,20 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų metines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo ir 881 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui RAB „Salyume limited“. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2018-11-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkei UAB „Raudvara“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, turtinių teisių bei kito turto, priklausančio skolininkei, areštas, neviršijant 320 000 Eur sumos. Nutartis pateikta vykdyti antstoliui J. P., kuris 2018-11-14 turto aprašu Nr. S18-31806 areštavo prekes, esančias konteineriuose Nr. MRKU9827101 ir Nr. MSKU2326080.

14. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018-11-13 nutartimi skolininkės UAB „Raudvara“ turtui taikydamas areštą nenurodė konkretaus areštuojamo turto. Pažymėtina, jog surasti ir aprašyti areštuotiną turtą teismas pavedė kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Kaip anksčiau minėta, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta vykdyti antstoliui J. P., kuris vadovaudamasis CPK 675, 677-688 straipsnių nuostatomis 2018 m. lapkričio 14 d. turto aprašu Nr. S18-31806 areštavo ginčo prekes, esančias Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, konteineriuose Nr. MRKU9827101 ir Nr. MSKU2326080. Taigi, išdėstytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, jog ginčo turtą areštavo antstolis, be to, būtent antstolis, o ne teismas nustatė, kad ginčo prekės priklauso skolininkei ir atitinkamai jas aprašė.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė savo teises turėjo teisę ginti kreipdamasi būtent į antstolį galbūt dėl neteisėtų jo veiksmų, bet ne prašyti teismo panaikinti ginčo prekių areštą, kurį taikė antstolis, realizuodamas jam įstatymo leidėjo deleguotą kompetenciją areštuoti skolininko turtą surašant turto arešto aktą.

16. Akcentuotina ir tai, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Spręstina, kad ginčo prekių arešto (ne)panaikinimas yra ne teismo, o antstolio kompetencija. Tik antstoliui priėmus sprendimą dėl ginčo prekių galimas teisių gynimas teisme.

17. Aktualu tai, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė nagrinėti pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria iš esmės nagrinėtas klausimas dėl prekių arešto panaikinimo, nutraukia (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

20. Nutraukus apeliacinį procesą apeliantei grąžintinas sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo „Raki Biosciences Company Limited“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties.

Grąžinti pareiškėjai 2018 m. gruodžio 14 d. sumokėtą 38 Eur (Luminor, IBS20181214104028687318) žyminį mokestį.

Teisėja Aušra Maškevičienė