- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- TS-39-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. E.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-64, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. E. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant 2 mėnesius.
Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 22 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 22 d.
2/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2018 m. sausio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 59-64 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. E. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad, nuteistojo M. E. nuomone, skundžiamas Nutarimas yra nekorektiškas, nemotyvuotas ir priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų, todėl neteisėtas. Nuteistasis teigia, kad Komisija, traktuodama nuobaudų skyrimą jam, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, pasielgė neteisėtai, kadangi nuobaudos skyrimas yra socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinami jos rezultatai. Taip pat, nuteistojo nuomone, Komisija, padarydama nemotyvuotą išvadą, kad nuteistasis neišlaikys įstatymų ir nusikals, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos imperatyvą. Nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikdamas bausmę, iškart atvykęs į pataisos namus, įsidarbino, nes norėjo padengti jam teismo skirtą piniginę sumą, stengėsi nelikti niekam skolingas, suvokti, ką yra blogo padaręs ir taip išpirkti jam skirtą bausmę, kad ateityje daugiau taip neprasikalstų ir nesuklystų. Atkreipia dėmesį, kad Nutarime rašoma, kad jis nelankė užsiėmimų, tačiau jis to nedarė dėl to, kad dirba kiekvieną dieną nuo 8.30 val. iki 18 val., į užsiėmimus eidavo pagal galimybes, kai nebūdavo darbo. Komisija, netaikydama jam lygtinio paleidimo, nurodė, kad jis atliktų gerbūvio darbus, nors jis dirba nuo ryto iki vakaro, bei konsultuotųsi su įstaigos psichologu, lankytų AA grupes, tačiau, kaip jau minėjo, jis jas lankė, kiek buvo įmanoma, tačiau dėl darbo nebelieka laiko užsiėmimams. Jei bus lygtinai paleistas, tvirtai pasižada laikytis įstatymų ir nenusikalsti, susirasti darbą ir visomis jėgomis kabintis į gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistasis mano, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir pažeidžia jo teisę būti paleistam anksčiau laiko, todėl prašo Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. E. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.
M. E. nuteistas 2009 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 13 metų laisvės atėmimo bausmė. 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. sausio 22 d, taigi, nuteistojo M. E. prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, savanoriškai dalyvauja programose – darytina išvada, jog nuteistasis šiuo metu atitinka formalias BVK 157 str. 2 d. 3 p. nuostatas.
Tačiau pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 str. kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.
M. E. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, už ką 8 kartus buvo baustas, paskutinį kartą 2015 m. lapkričio 20 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas tris kartus, paskutinį kartą 2017 m. spalio 25 d. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, 2012-09-11 dalyvavo „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turimiems asmenims. Nuo 2018-01-05 pradėjo dalyvauti kassavaitiniuose psichokorekciniuose „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose (iki 2018-03-09 dalyvavo 6-iuose užsiėmimuose, privaloma 10 užsiėmimų). Nuteistasis turi 11 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 12 klasėje. Buvo išmestas iš mokyklos. Specialybės neturi, darbo stažo laisvėje neturi. Šiuo metu dirba fasavimo, tvirtinimo elementų bare, gauna atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Pastovios gyvenamosios vietos nuteistasis neturi, po paleidimo planuoja apsistoti gyventi Šiaulių miesto nakvynės namuose. Socialinius ryšius palaiko su broliu, telefonu, laiškais, pasimatymų metu nelankomas.
Vertinant nuteistojo asmenybę, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra linkęs atsiriboti nuo socialinių kontaktų, sunkiai prisileidžia kitus žmones, jam reikia ilgesnio laiko adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jis neturi patirties mezgant ir išlaikant ilgalaikius santykius. Nuteistojo saviveiksmingumas prastas, žema savivertė, savo galios jausmą, savivaizdį palaiko per atsiribojančio, bet kartu ir įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą neapgalvotu, asocialiu elgesiu. Pažymėtina, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą padarė su bendrininkais, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti neigiamai kitų kriminalinių kompanionų įtakai. Nors nuteistasis neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, agresyvius veiksmus, tačiau jo nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinis elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat paminėta, kad nuteistajam būdingas konkretus mąstymas, jam sunku brandžiai pasirūpinti savo poreikiais, asmuo stokoja savistabos, problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, atsižvelgimo į kitų žmonių interesus, poreikius, įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika – jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo. Anot socialinio tyrimo išvados, visi šie veiksniai didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens duomenų, nuteistasis dar tik pradėjo minėtas problemas spręsti (pradėjo dalyvauti psichokorekciniuose „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, tačiau kol kas sudalyvavo tik 6-iuose iš privalomų 10 užsiėmimų).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis buvusį alkoholio vartojimą vertina kaip saikingą, tačiau tam prieštarauja buvę ryškūs žalingo vartojimo požymiai – rytiniai išgėrimai, pagirios 2-3 d., trunkantys užgėrimai. Nuteistasis yra pats bandęs visiškai nutraukti alkoholio vartojimą, po kurio laiko vėl grįždavo prie jo, pagalbos nėra kreipęsis. Nors Vilniaus pataisos namuose ir nėra užfiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis problemos – nesaikingo alkoholio vartojimo laisvėje – sprendimui laisvės atėmimo metu daug dėmesio neskyrė, dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė“ grupė, tačiau AA užsiėmimų nelanko. Teismo vertinimu, kadangi turėtos žalingo alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir pastarasis nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, pritartina socialinio tyrimo išvadoje nurodytam pastebėjimui, kad šių problemų nesprendimas galimai didins riziką nusikalsti ateityje, ir joms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. E. anksčiau buvo teistas 4 kartus, pirmą kartą nuteistas 17 m. amžiaus, nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo – nužudymo – padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų nuteistasis vieną kartą neišlaikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. E., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, kurie sunkėjo, paskutinis padarytas nusikaltimas buvo labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, ir padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus mažiau nei mėnesiui po M. E. paskutinio paleidimo iš pataisos namų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau taikytomis švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad M. E. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.
Teismas teigiamai vertina tai, kad pastaruoju metu M. E. elgesys yra nukreiptas pozityvia linkme: socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis neigia palaikantis kriminalinę subkultūrą, nereiškia diskriminacinių nuostatų, savo kaltę už padarytą nusikalstamą veiką pripažįsta, išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi matymą, kaip jis galėtų išvengti pakartotinio nusikalstamumo – iš pataisos namuose dirbant sutaupytų lėšų nuomotis gyvenamąjį būstą, laisvėje toliau dirbti, kurti šeimą, laisvalaikį leisti su alkoholio nevartojančiais asmenimis. Vertintina ir tai, kad nuteistasis bausmės rėžimo nebepažeidinėjo nuo 2015-11-20, nuo to laiko du kartus skatintas. Visgi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius (turėtas žalingo alkoholio vartojimo problemas, kurios turėjo įtakos ir pastarojo nusikaltimo padarymui, ir jų pakankamą nesprendimą, nuteistojo emocinės gerovės problemas, jam būdingą problemų sprendimo įgūdžių stoką, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo problemų nenumatymą, elgesį iki laisvės atėmimo bausmės) taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 84 balai, iš kurių 49 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti), darytina išvada, kad dar negalima pagrįstai teigti, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį ir kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju pritartina Komisijos išvadai, kad nuteistojo M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nusikaltimas, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę – labai sunkus, smurtinio pobūdžio, padarytas bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio, dar neatlikta santykinai didelė bausmės dalis- beveik trečdalis. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 59-64 netaikyti nuteistajam M. E. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. E. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
nutaria:
Netenkinti M. E. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 59-64.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.