- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 1-561-77/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00105-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Kvasauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, išsituokusi, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji V. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2012-10-08 19 val. 47 min. telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistei D. T. bei 2012-10-08 20 val. 04 min. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykusiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kuršėnų policijos nuovados operatyvaus valdymo grupės vyresniajam postiniui E. B. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Šiaulių rajono patrulių būrio patruliui V. M. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad 2012-10-08 apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namuose sugyventinis D. V. jos mažametei dukrai D. D. kelis kartus ranka sudavė per sėdmenis, o ją pastūmė, dėl ko V. M. kakta trenkėsi į sieną. Dėl šio įvykio 2012-10-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-814-12 pagal nusikaltimų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinimas V. M. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:
V. M., apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji su D. V. kartu gyveno apie 5-6 metus. 2010-02-23 jiems gimė dukra D. V.. Be to jie augino ir jos dukrą D. D.. Iki D. gimimo, D. su D. sutarė gana gerai, tačiau vėliau D. pradėjo ją skriausti, yra net mušęs. Be to jis yra kelis kartus sumušęs ir ją. Maždaug prieš metus laiko nutarė su D. išsiskirti. D. liko gyventi su ja. D. ją kartais ateina aplankyti. 2012-10-08 po pietų, tikslios valandos neprisimena, pas ją į svečius atėjo kaimynė V. L.. Abi išgėrė du butelius 1,5 l talpos sidro „Real“. Apie 19 valandą, tikslaus laiko neprisimena, atėjo D. V.. Jis pasakė, kad atėjo aplankyti D.. Iš D. elgesio, laikysenos suprato, kad jis yra išgėręs. Ji nenorėjo, kad jis neblaivus eitų pas dukrą, todėl jo į kambarį neįleido. Jie abu stovėjo koridoriuje ir kalbėjosi. D. jos pradėjo klausinėti, kodėl ji neblaivi. Jie susipyko, vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Be to apsistumdė. Fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Ji D. liepė išeiti iš jos namų. Jis išeiti nenorėjo, todėl ji nusprendė paskambinti į policiją. Ji norėjo, kad pareigūnai D. išvežtų, todėl nusprendė paskambinusi pameluoti, kad D. sumušė D. D. ir kad pastūmė ją. Kai ji kvietė policiją, D. V. stovėjo koridoriuje, o ji buvo išėjusi į kiemą. Po to Darius iš jos namų išėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad D. sudavė kelis kartus D. per sėdmenis ir pastūmė ją, dėl ko ji kakta atsitrenkė į sieną. Taip pasielgė būdama neblaivi ir todėl, kad buvo ant D. V. supykusi ir norėjo, kad pareigūnai jį išvežtų. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (43-45 b. l.).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-08 apie 19 val. jis atėjo pas savo buvusią sugyventinę V. M. aplankyti jų bendros dukters. Buto duris atidarė V. M.. Pamatęs, kad yra girta, jis jai pradėjo dėl to priekaištauti ir tarp jų kilo konfliktas, koridoriuje jie apsistumdė, tačiau smūgių suduota nebuvo ir fizinis skausmas V. M. sukeltas nebuvo. Nenorėdamas tęsti konflikto, jis išėjo. Vaikai konflikto negalėjo matyti, nes jie buvo kambaryje. Kodėl V. M. jam išėjus iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino (36-39 b.l.).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-08 dirbo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupėje, apie 19.50 val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą policiją kvietusi V. M. teigė, kad 2012-10-08 19.30 (duomenys neskelbtini), namuose, D. V. kelis kartus ranka sudavė mažametei D. D., gim. 2004-10-11, per sėdmenis, o sugyventinę V. M. pastūmė, dėl ko pastaroji kakta trenkėsi į sieną. Smurto žymių nesimatė. Jiems bekalbant atėjo ir D. D., kuri šaukė ir verkė. V. M. paaiškino, kad mergaitė yra D. V. įbauginta, pranešėja teigė, jog rašys pareiškimą dėl įvykio. Dėl to, kad moteris tvirtino, jog ji ir jos mažametė duktė patyrė fizinį smurtą, buvo iškviesta operatyvinė grupė (24, 27-28 b.l.).
Iš V. M. kreipimosi į policiją garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad V. M. telefonu policijos pareigūnei pranešė, kad atėjo sugyventinis ir muša vaikus ir ją, o jos kakta „mėlyna“, prašo atvykti policijos pareigūnus (30-31 b.l.).
Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės vyr. postinio E. B. 2012-10-08 tarnybinio pranešimo ROIK Nr. 0112000552283 matyti, kad nuvykus į įvykio vietą policiją kvietusi V. M. teigė, kad 2012-10-08 19.30 (duomenys neskelbtini), namuose, D. V. kelis kartus ranka sudavė mažametei D. D., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, o sugyventinę V. M. pastūmė, dėl ko pastaroji kakta trenkėsi į sieną. Smurto žymių nesimatė (7-9 b.l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-10-08 20.26 val. V. M. nustatytas 1,12 promilės girtumas (14 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs įrodymų visetą konstatuoja, kad kaltinamosios V. M. kaltė dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą įrodyta pačios kaltinamosios V. M., liudytojų E. B., D. V. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. V. M. 2012-10-08 19.47 val. telefonu pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą, šią melagingą informaciją 2012-10-08 20.04 val. pakartojo atvykusiems policijos pareigūnams. Dėl kaltinamosios pateiktos melagingos informacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo V. M. ir mažametei D. D. buvo pareikštas nekaltam asmeniui – D. V.. V. M. veika kvalifikuojama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kaip melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, kadangi V. M., pranešdama apie savo ir dukros atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, žinojo, jog nusikaltimo, apie kurį ji praneša, nėra, suvokė, jog praneša apie tariamai padarytą nusikaltimą ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, šiuo atveju –viešieji darbai arba bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją V. M. prašė nubausti viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamoji V. M. su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu sutiko (63 b. l.).
Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajai V. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Kaltinamoji V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteista (49 b.l.), administracine tvarka bausta pagal LR ATPK 181 str. 1 d. už valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams; pagal LR ATPK 186 str. už melaginga specialiųjų tarnybų (policijos) iškvietimą (50-51 b. l.), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jos elgesio negauta (53, 55 b.l.), yra psichiatrijos ligoninės pacientų registre dėl 2008 metais nustatyto adaptacijos sutrikimo, 2011 metais diagnozuotos ūminės reakcijos į stresą (59, 61 b.l.), tiek prokurorė, tiek ir kaltinamoji prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl už nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, V. M. skirtina viešųjų darbų bausmė, jos terminą nustatant artimą minimumui (LR BK 46 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
V. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio l dalyje, ir nuteisti ją nemokamų viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.