- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-700-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03414-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Pareiškėjas
- Lietuvos policijos mokykla
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos policijos mokykla (toliau – ir Mokykla) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2021 m. rugpjūčio 30 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ekspertinį sprendimą – pažymą Nr. 1913 (toliau – ir Pažyma II); 2) įpareigoti CMEK pateikti išvadą dėl J. Š. sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai, pasitelkiant sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, specialistų pagalbą bei teismo ekspertų pagalbą. Mokykla taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad priimdama skundžiamą ekspertinį sprendimą, CMEK negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 76 punktu, kadangi Aprašo 76 punkto atžvilgiu iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno klinikų (toliau – Ligoninė, Kauno klinikos) gautas išrašas dėl diagnozės patikslinimo negali būti vertinamas kaip medicininis dokumentas, įrodantis sveikatos būklės pagerėjimą arba pablogėjimą. Nagrinėjama situacija patvirtina, kad CMEK, vadovaudamasi Aprašo 76 punktu, pritaikė išimtinį atvejį savo pirminiam sprendimui pakeisti, tačiau Aprašo 76 punkte yra aiškiai nurodyta, jog jeigu atlikusi ekspertizę, CMEK nustato, kad tiriamasis negali eiti pareigų pagal tam tikrą sąvado skiltį, šis ekspertinis sprendimas negali būti keičiamas pakartotinių ekspertizių metu, išskyrus atvejus, kai pateikiami papildomi sveikatos būklės pagerėjimą arba pablogėjimą įrodantys medicininiai dokumentai. Mokykla teigė, kad nurodytas Aprašo punktas galioja tik atliekant pakartotinę ekspertizę, o nagrinėjamu atveju buvo priimtas naujas ekspertinis sprendimas – Pažyma II. 2021 m. birželio 4 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1124 (toliau – Pažyma I) nustačius, kad J. Š. negali mokytis Lietuvos policijos mokykloje, jam nebuvo taikytas nei ambulatorinis, nei stacionarus gydymas, kad po gydymo būtų galima vertinti kursanto psichologinę būklę, o tuo labiau atitinkamu medicininiu dokumentu nustatyti neva jo sveikatos pagerėjimą ar pablogėjimą. Pareiškėjo nuomone, Ligoninės išrašas, priešingai negu laikosi pozicijos CMEK, negali būti vertinamas kaip medicininis dokumentas, turėjęs esminės įtakos, priimant galutinį ekspertinį sprendimą.
3. Mokykla paaiškino, kad CMEK Vidaus tarnybos sistemoje, kaip Medicinos centro administracijos padalinys, teikiantis asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, specializuotąją medicininę ekspertizę, vertina šių asmenų tinkamumą vidaus tarnybai, todėl vienu atveju nustačius, kad asmuo yra netinkamas mokytis Mokykloje, teisės aktai nenustato galimybės vien formaliais pagrindais tiesiog pakeisti pirminį ekspertinį sprendimą. Vienu atveju CMEK psichologai visgi asmenybėje įžvelgė (duomenys neskelbtini) atvejį, todėl ir buvo priimtas ekspertinis sprendimas, kad J. Š. yra netinkamas mokytis Mokykloje (Pažyma I), o kitu atveju, po kelių mėnesių gavus Ligoninės išrašą, (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta. Pareiškėjas akcentavo, kad Kauno klinikų gydytojai ir CMEK specialistai yra skirtingi specialistai: CMEK specialistai situacijos esmę mato daug plačiau ir mato daug didesnes rizikas, kadangi tai yra specifinė sritis, o Ligoninės gydytojai vertina eilinio asmens būklę ir diagnozuoja patologiją ar konkretų sutrikimą, nekeliant specifinių reikalavimų ir kriterijų Ligoninei bei jos specialistams; priešingai negu CMEK, Ligoninė individualiai nevertina asmenybės ir jos tinkamumo vidaus tarnybai, ji negali pateikti objektyvaus požiūrio konkrečiam atvejui, asmuo gali ir neturėti konkretaus sutrikimo, tačiau tam tikroje socialinėje aplinkoje sunkumai gali išryškėti, pavyzdžiui, esant pokyčiams ar esant stipriai aplinkos stimuliacijai, patirti adaptacijos sunkumų.
4. Mokykla pažymėjo, kad CMEK specialistai žiūri į asmens, pretenduojančio į statutinę tarnybą ar pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, patologiją. Būtent tokie asmenys turi būti vertinami specifiškai, tai yra nustatyta ir įstatymuose, todėl priimant galutinį ekspertinį sprendimą, CMEK psichologų išvadai apie asmenybės bruožus bei asmens savybes turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, o psichologinio tyrimo išvada turėtų turėti aukštesnę galią hierarchijoje prieš stacionaro specialistų išrašą. Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninėje specialistai asmens bruožų net nevertina, o nagrinėjamu atveju aktualu ir svarbu yra tam tikrų asmens bruožų bei savybių buvimas bei nustatymas. CMEK psichologams matant bruožų bei simptomų išreikštumą, nagrinėjamu atveju kursantui ir buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau buvo vadovaujamasi ne CMEK psichologų išvada, o tretinio lygio gydytojų nuomone. Mokykla pažymėjo, kad kursantams teikiamos psichologinės pagalbos specialistų nuomonė yra svarbi, kadangi šie specialistai turėjo pastovų nenutraukiamą bendravimo ryšį su kursantu per visą jo mokymosi laikotarpį.
5. Pareiškėjo nuomone, CMEK pakeistas ekspertinis sprendimas buvo priimtas nesant tam teisinio pagrindo bei loginės argumentacijos, kodėl būtent pirmu atveju kursantas buvo pripažintas netinkamu mokyti Mokykloje, o antru atveju jis buvo pripažintas tam tinkamu. Mokykla akcentavo, kad CMEK priimtas ekspertinis sprendimas, atsižvelgiant į jame pateiktą psichologo išvadą, iš esmės prieštarauja Aprašo 38 punktui, pagal kurį jeigu naujam priimamajam ar pareigūnui surašyta psichologinio vertinimo išvada, kad jis dėl ryškios charakterio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nerekomenduojamas tarnybai ar mokymuisi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, šis asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.
6. Mokykla nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) (toliau – Statutas) 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, tikrinimas vyksta taip – CMEK patikrina šio asmens sveikatą ir pateikia išvadą dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju susidarė pagrįstų abejonių kelianti situacija, kadangi CMEK psichologų vertinimu Pažymos II psichologinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad dėl išaiškintų elgesio problemų, išryškėjusių (duomenys neskelbtini) asmenybės bruožų pasireiškė dekompensuotas destruktyvus elgesys, tolesnio neadaptyvaus elgesio rizika padidinta; kursantas CMEK psichologų vertinimu nerekomenduojamas mokytis Mokykloje būtent dėl ryškios (duomenys neskelbtini), tačiau CMEK, neatsižvelgusi į gydytojų psichologų nuomonę, kuri sutampa ir su Mokyklos nuomone, vietoj to, kad vadovautųsi Aprašo 38 punktu ir patvirtintų pirminį ekspertinį sprendimą (trečiasis suinteresuotas asmuo nėra tinkamas mokytis Mokykloje), priėmė galutinį skundžiamą ekspertinį sprendimą. Tai buvo padaryta neatsižvelgus į psichologų rekomendacijas bei pažeidžiant Statuto 11 straipsnio 2 dalį.
7. Mokykla pažymėjo, kad jos administracija yra sunerimusi dėl neadekvataus ir grėsmę aplinkiniams keliančio kursanto elgesio bei išsakytų pasikartojančių teiginių apie ketinimą nusižudyti. Atsižvelgusi į kursanto būklę bei jo elgesį, Mokykla nusprendė kelti klausimą dėl kursanto tinkamumo mokytis bei dirbti vidaus tarnyboje galimybės įvertinimo, kadangi jo elgesys kėlė pagrįstą grėsmę jo paties ir aplinkinių saugumui. Pareiškėjas akcentavo, kad vien mokymasis Mokykloje nėra baigtinis procesas, jis tęsiamas ir toliau, dirbant vidaus tarnyboje, dirbant su ginklu, o tai yra nuolatinis adaptacijos procesas. Mokykla nurodė, kad kursantui išėjus į tarnybą, jis turės sąlytį su agresyviais bei konfliktiškais žmonėmis, su aukomis, su jautriais asmenimis ir jeigu jo elgesys jau mokymosi stadijoje kelią pagrįstą grėsmę aplinkai, toks asmuo turi būti pripažintas netinkamu mokytis Mokykloje bei dirbti vidaus tarnyboje.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad mokydamasis Mokykloje, J. Š. pradėjo kalbėti apie ketinimą nusižudyti, todėl ateityje siejant darbą su vidaus tarnyba, jo laukia daug didesni ir rimtesni sunkumai bei iššūkiai. Mokyklos nuomone, jeigu kursantas išsako agresyvias mintis savo ir kitų asmenų atžvilgiu bei iš jo negavus aiškaus ir pagrįsto atsakymo, o tik kontrargumentą, jog tik pajuokavo, dėl tokių kursanto veiksmų gali nukentėti ir statutinio pareigūno reputacija bei būti padaryta žala viešajam saugumui.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad esant CMEK išvadai, jog kursantas gali mokytis Mokykloje, jis yra priverstas tokiam asmeniui suteikti galimybę pabaigti mokymus, kadangi kursantas tik tam tikrais išskirtiniais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis, gali būti pašalintas iš Mokyklos. Šį sąrašą nustato Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 144-V-219 patvirtintų Lietuvos policijos mokyklos kursantų vidaus tvarkos taisyklių 107.1–107.6 punktai. Mokykla neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva kursanto pašalinti iš Mokyklos dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo mokytis, o vėliau ir dirbti vidus tarnyboje.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodė, kad aktualus teisinis reguliavimas įtvirtina, jog specializuotosios medicininės ekspertizės ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai yra pagrindas tarnauti vidaus reikalų sistemoje, mokytis arba nesimokyti statutinėje profesinio mokymo įstaigoje. Teigė, kad vieno gydytojo išvada negali panaikinti visos komisijos ekspertinio sprendimo, todėl ji turi būti vertinama kaip teisiškai nereikšminga. Mokykla akcentavo, kad Aprašo 28 punktas nustato, jog jeigu atliekant pareigūnų ar kursantų ekspertizę yra būtinos gydytojų specialistų konsultacijos, kiti tyrimai, jie atliekami Medicinos centre, kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, o tokios galimybės nesant – CMEK siuntimu kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šių specialistų išvadas ekspertai naudoja kaip papildomą informaciją, darydami ekspertines išvadas. Mokykla atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju CMEK pasielgė priešingai, negu nurodyta minėtame Aprašo punkte, kadangi kursantas buvo siunčiamas ne į sveikatos priežiūros įstaigą, kurios steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, o į Ligoninę, kurios specialisto išrašas galėjo būti tik kaip papildoma informacija, priimant ekspertinę išvadą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekant psichologinius testus, CMEK turėjo galimybę įvertinti kursanto polinkį atitinkamai elgtis ar nesielgti, jo bendruosius gebėjimus, asmenybės bruožus, tai ir buvo padaryta, tačiau priimant galutinį ekspertinį tyrimą, buvo vadovaujamasi vieninteliu papildomu Ligoninės išrašu, o ne psichologinio tyrimo išvada. Mokyklos nuomone, CMEK ekspertinis sprendimas negali prieštarauti psichologinio tyrimo išvadai, todėl ekspertinis sprendimas Pažymoje II yra neteisėtas ir buvo priimtas padarant procedūros pažeidimus bei pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą ekspertinį sprendimą, teisės aktų hierarchijos prasme vadovavosi Aprašo punktu, kuris nagrinėjamoje situacijoje negali būti pagrindu pakeisti pirminį ekspertinį sprendimą.
11. Pareiškėjas taip pat prašė J. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Medicinos centras paaiškino, kad galiojanti CMEK išvada buvo priimta gavus ir įvertinus tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktus naujus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens psichinę būklę, kad diagnozė (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam buvo taikyti Aprašo bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-291/V-308 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – Sąvadas) 6.2 punktai, yra paneigta / nepatvirtinta. Medicinos centras neturi abejonių dėl Ligoninės gydytojo psichiatro bei medicinos psichologės kvalifikacijos ir neturi duomenų, kad priimant medicinines išvadas, gydytojai specialistai būtų šališki ar neteisėtai paveikti (apgaule, darant neteisėtą poveikį, piktnaudžiaujant, klastojant medicininius duomenis ir panašiai) bei duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens psichinę būklę pateikė neatitinkančius jo psichologinės būklės.
15. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Medicinos centrą pateikti naują išvadą, pasitelkiant sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, specialistų pagalbą bei teismo ekspertų pagalbą, atsakovas pažymėjo, kad vienintelė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, yra Medicinos centras. Teisės aktai Medicinos centro medicinos psichologams nenumato galimybės priimti išvadas kartu su teismo ekspertais.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, dėl kurio psichologinės būklės ir diagnozės yra kilęs ginčas, 2021 m. buvo tirtas tris kartus: CMEK medicinos psichologės – teikiant CMEK 2021 m. pirminę išvadą; J. Š. asmeniškai pats pateikė jo psichologinio ištyrimo pažymą Medicinos centro ginčų komisijai (psichiatro A. K. 2021 m. birželio 23 d. medicininis išrašas), trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat buvo tirtas tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Ligoninėje. Taip pat psichologinis ištyrimas buvo atliktas 2020 m. – CMEK, J. Š. pretenduojant mokytis, išdavė pažymą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra tinkamas mokytis Mokykloje. Medicinos centras atkreipė dėmesį, kad jo Ginčų komisijos sudėtyje dalyvavo psichiatrė ir psichologė, kurios taip pat vertino CMEK priimtą pirminę išvadą bei Ginčų komisijos kolegialiai buvo priimtas sprendimas patikrinti (paneigti / ar patvirtinti) CMEK priimtą pirminį 2021 m. birželio 4 d. ekspertinį sprendimą tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
17. Atsakovas pažymėjo, kad sistemiškai vertinant visus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens psichikos ir psichologinę būklę, nėra pagrįstų duomenų, kuriais vadovaudamasis, Medicinos centras galėtų patvirtinti (duomenys neskelbtini) diagnozę. J. Š. taip pat negali būti tikrinamas dėl psichikos būklės neribotą kartų skaičių, kadangi tai asmeniui sukelia stresą ir nepasitikėjimą savo psichikos būkle. Atsakovas atkreipė dėmesį (tą nurodė ir Ligoninės medicinos centro psichologė), kad psichologinis ištyrimas rodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado išmokimo atlikti psichologinius testus požymių, kadangi jis per keletą mėnesių buvo tiriamas ne vieną kartą.
18. Medicinos centras nurodė, kad Aprašo 68 punktas (tiriamojo ekspertizė tęsiama tol, kol tai būtina ekspertinėms išvadoms patikslinti, kad ekspertinis sprendimas būtų priimtas be abejonių) buvo įgyvendintas. Atsakovas vadovavosi Aprašo 28 ir 76 punktais, įvertino naujai gautus duomenis apie J. Š. psichikos sveikatą ir nemato faktinio bei teisinio pagrindo naikinti Pažymoje II priimto sprendimo.
19. Medicinos centras teigė, kad CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, kadangi buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų ir taisyklių, CMEK objektyviai įvertino visas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą ekspertinį sprendimą.
20. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir prašė Mokyklos skundą atmesti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. prašė pareiškėjo skundą atmesti ir jam iš Mokyklos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Pažyma II yra pagrįsta ir teisėta, todėl jis yra tinkamas tęsti mokslus bei tarnauti policijoje. Nurodė, kad tai, jog jis planuoja siekti karjeros policijoje, yra savaime suprantamas dalykas ir jo tikslas. J. Š. teigė, kad yra stabilios psichikos, nėra agresyvus ar kam nors pavojingas, todėl CMEK buvo padariusi neteisingas išvadas, jo net nematydama. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad esant būtinybei, neprieštaravo papildomos CMEK ekspertizės skyrimui, kadangi niekuo neserga ir jam nėra dėl ko vengti ekspertizės.
23. J. Š. atkreipė dėmesį, kad stojant į Mokyklą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. atlikto psichologinio tyrimo metu buvo įvertinta, jog tiriamasis yra vidutinio aktyvumo, orientuotas į praktinę fizinę veiklą, nesusiformavusių siekių ir interesų, priklausomas nuo aplinkybių, nuo kitų nuomonės, norintis patikti, sulaukti dėmesio; pažeidžiamų, nebrandžių emocijų, jautresnis priekaištams ar kritikai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis per tą laiką iki 2021 m. birželio 1 d. jokiomis ligomis, susijusiomis su psichine sveikata, nesirgo, jo elgesio nukrypimų Mokykloje nebuvo pastebėta, jokių asmeninių pastabų dėl netinkamo elgesio ar panašiai nebuvo gavęs, todėl J. Š. nebuvo suprantama išvada, kodėl jis nėra tinkamas mokytis Mokykloje. Teigė, kad sprendimas nebuvo motyvuotas, kadangi jokia psichikos liga jam nebuvo nustatyta, o iš Sąvado 6.2 punkto nėra galimybės padaryti išvados, jog trečiojo suinteresuoto asmens elgesys yra toks neadaptyvus, kad jis negali toliau mokytis ir tarnauti policijoje.
24. J. Š. akcentavo, kad pažymos dėl tiriamojo galioja vienerius metus nuo jų išdavimo dienos, o jam buvo likę mokytis tik apie mėnesį ir dėl šios situacijos trečiasis suinteresuotas asmuo negali to daryti, ieškoti darbo (duomenys neskelbtini) bei save išlaikyti, o tai sukelia daug nepatogumų tiek jam, tiek ir tėvams.
Šalies argumentai
25. J. Š. nurodė, kad jam ligos kodas Pažymoje I nebuvo nurodytas, niekas jo nusiskundimų negalėjo išgirsti, kadangi jų nėra ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo kviečiamas į posėdį, todėl ji ir nebuvo pagrįsta. Teigė, kad prie skundo buvo pateikęs ir gydytojo psichiatro A. K. 2021 m. birželio 23 d. medicininį išrašą. Jis specialiai vyko į kitą miestą pas jam nežinomą specialistą, kad kas nors neįžvelgtų kokio suinteresuotumo ar panašiai. Po to trečiasis suinteresuotas asmuo Medicinos centro nurodymu buvo išsiųstas į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Akcentavo, kad Ligoninė labai išsamiai ir motyvuotai pasisakė apie jo emocinę ir psichinę būklę, buvo nustatyta, kad J. Š. yra psichiškai sveikas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neturėtų pagrindo abejoti klinikose dirbančių gydytojų kompetencija, jis tam nepateikė jokio motyvo. Remiantis minėtais dokumentais, buvo pakeistas CMEK sprendimas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Mokykla nepagrįstai abejoja specialistų išvadomis ir interpretuoja susidariusią situaciją, akcentuodama psichologo išvadas bei savaip pateikdama situaciją.
26. J. Š. nuomone, tik gydytojas psichiatras gali nustatyti, jeigu yra psichinio pobūdžio problemų ir / ar reikalingas gydymas arba asmens stebėjimas, o ne psichologė, kuri realiai niekada jam, kaip kursantui, neteikė pagalbos, kadangi tokia pagalba jam niekada nebuvo reikalinga. Be to, tik pagal TLK kodą gali būti nustatyta atitinkama diagnozė ir tuo remiantis Sąvado punktas, dėl kurio asmuo negalėtų tęsti mokslo. Kadangi ligą gali nustatyti ne psichologas, o psichiatras, trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra suprantami pareiškėjo motyvai dėl Pažymos II panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. ir jo atstovė prašė Mokyklos skundą atmesti.
28. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai M. S., R. K., A. Ž., M. Č. ir D. B.. M. S. parodė, kad jai yra matytas J. Š., konsultavo jį, teikė emocinę–psichologinę pagalbą, kadangi buvo incidentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo nemalonumų; tyrimas nebuvo atliktas, ji buvo pakviesta Mokyklos iniciatyva; Mokykloje yra konsultacinis kabinetas, ten su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir bendravo. R. K. parodė, kad bendravo su J. Š.; pokalbio metu jis savižudiškų minčių neišsakė, incidento metu ji nebuvo; pokalbio metu nematė didelės rizikos, buvo aptarta, kaip J. Š. jaučiasi, jis nurodė, kad Mokykloje jaučiasi pakankamai neblogai; apie incidentą sužinojo iš kolegos, kuris sakė, kad tai ne pirmas atvejis. A. Ž. parodė, kad nedirba Mokykloje, iš asmenų, su kuriais bendrauja, jis sulaukdavo informacijos, jog J. Š. pasisakydavo netinkamai. M. Č. parodė, kad dirba Mokykloje, apie incidentą sužinojo iš būrio vado, taip pat informaciją dėl suicidinių minčių gavo ir iš kitų kursantų; būrio vadas buvo informuotas žodžiu. D. B. parodė, kad dirba Mokykloje teisinės taktikos instruktoriumi, J. Š. pažįsta, kartu klausė paskaitų; pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo darydavo viską, ką reikėjo, buvo ramaus būdo; jis asmeniškai negirdėjo dėl savižudybės.
II.
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos skundą atmetė.
30. Teismas nustatė, kad Mokykla, nustačiusi kursanto J. Š. elgesį, keliantį grėsmę šaudymo pratybų saugumui bei nesuderinamą su mokymo procesu, 2021 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 144-PR2-272 kreipėsi į CMEK ir prašė įvertinti bei pateikti rekomendacijas dėl kursanto psichikos sveikatos būklės, galimybės mokymo procese naudoti kovinius ginklus bei tinkamumo tolesnei tarnybai. CMEK 2021 m. birželio 4 d. surašė Pažymą I ir priėmė ekspertinį sprendimą, kad J. Š. yra netinkamas mokytis Mokykloje; netinkamumas mokytis Mokykloje buvo priimtas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Sąvado 6.2 punktu ir Aprašo 38 punktu. Psichiatrinės psichopatologijos (psichikos ligų) nebuvo nustatyta. Mokyklos viršininkas, atsižvelgęs į Pažymą I, 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 144-V1-35 „Dėl Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) mokymo grupės kursanto J. Š. pašalinimo iš Lietuvos policijos mokyklos ir išbraukimo iš kursantų sąrašo“, trečiąjį suinteresuotą asmenį pašalino iš Mokyklos ir išbraukė iš Mokyklos (duomenys neskelbtini) mokymo grupės kursantų sąrašo. J. Š. Pažymą I apskundus Medicinos centro direktoriaus sudarytai Ginčų komisijai (toliau – Ginčų komisija), ši komisija skundą patenkino, atnaujino CMEK ekspertizę ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pasiūlė išsitirti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dėl nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) paneigimo / patvirtinimo. Siuntimą į šią įstaigą išdavė ir faktines aplinkybes bei nustatytas diagnozes į siuntimą įrašė CMEK. J. Š. išsityrė ir CMEK pateikė Ligoninės išrašus, kuriuose diagnozė (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinta. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos išrašuose diagnozė (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta ar pakartotinai nustatyta, pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens psichologinių savybių aprašymas, tyrimo vykdymo metu išryškėjusios savybės, tyrimo eiga, medicinos psichologė trečiajam suinteresuotam asmeniui nediagnozavo (duomenys neskelbtini) diagnozės, psichiatras nenustatė psichopatologijos (psichikos ligos). CMEK, atsižvelgusi į Ligoninės pateiktus medicininius dokumentus, surašė Pažymą II, priimdama ekspertinį sprendimą, kad J. Š. yra tinkamas mokytis Mokykloje.
31. Aptaręs Statuto 11 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 28 bei 38 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai CMEK Pažymoje I priėmė ekspertinį sprendimą, jog J. Š. yra netinkamas mokytis Mokykloje. Netinkamumas mokytis Mokykloje buvo priimtas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Sąvado 6.2 punktu ir Aprašo 38 punktu, o CMEK Pažymoje II priėmė ekspertinį sprendimą, kad J. Š. yra tinkamas mokytis Mokykloje. Sprendimas buvo priimtas remiantis Ligoninės gydytojų išvadomis, kuriose diagnozė (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinta. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos Ligoninės išrašuose diagnozė (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta ar pakartotinai nustatyta, pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens psichologinių savybių aprašymas, tyrimo vykdymo metu išryškėjusios savybės, tyrimo eiga, tačiau medicinos psichologė trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) diagnozės nenustatė, o psichiatras nenustatė psichopatologijos (psichikos ligos).
32. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog J. Š., stodamas į Mokyklą, 2020 m. buvo tikrintas CMEK, be kita ko, jam buvo atliktas psichologinis ištyrimas ir išduota pažyma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra tinkamas mokytis Mokykloje. J. Š. 2021 m. buvo tirtas tris kartus: CMEK medicinos psichologės, teikiant CMEK 2021 m. pirminę išvadą; trečiasis suinteresuotas asmuo asmeniškai pats pateikė jo psichologinio ištyrimo pažymą Ginčų komisijai (psichiatro A. K. 2021 m. birželio 23 d. medicininis išrašas), trečiasis suinteresuotas asmuo buvo tirtas tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje Ligoninėje. Teismas nurodė, kad byloje pateikto Ginčų komisijos sprendimo duomenys patvirtina, jog Ginčų komisijos sudėtyje dalyvavo psichiatrė ir psichologė, kurios taip pat vertino CMEK priimtą pirminę išvadą ir Ginčų komisijos kolegialiai buvo priimtas sprendimas patikrinti (paneigti / ar patvirtinti) CMEK priimtą pirminį (Pažyma I) ekspertinį sprendimą tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
33. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog šiuo metu vertinant visus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens psichikos ir psichologinę būklę, nėra pagrįstų duomenų, kuriais vadovaudamasis, Medicinos centras galėtų patvirtinti (duomenys neskelbtini) diagnozę.
34. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad J. Š. taip pat negali būti tikrinamas dėl psichikos būklės neribotą kartų skaičių, kadangi tai asmeniui sukelia stresą ir nepasitikėjimą savo psichikos būkle. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, ką nurodė ir Ligoninės psichologė, jog psichologinis ištyrimas jau rodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado išmokimo atlikti psichologinius testus požymių, kadangi jis per keletą mėnesių buvo tiriamas ne vieną kartą.
35. Aptaręs Aprašo 28, 68 ir 76 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas bei bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Medicinos centras vadovavosi Aprašo 28 ir 76 punktais, įvertino naujai gautus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis apie jo psichikos sveikatą, bei nustatęs, jog Ligoninės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra diagnozuota (duomenys neskelbtini) diagnozė, psichiatras nenustatė psichopatologijos (psichikos ligos), remdamasis šiomis išvadomis, pagrįstai surašė Pažymą II, kurioje konstatavo, kad J. Š. gali mokytis Mokykloje.
36. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje apklausti liudytojai tiesiogiai nepatvirtino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo jiems reiškė suicidines mintis, o byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti ginčijamu atsakovo priimtu ekspertiniu sprendimu – Pažyma II.
37. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir aptartas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ir taisyklių, objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ekspertinį sprendimą – Pažymą II, kurios nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, buvo atmestas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti CMEK pateikti išvadą dėl J. Š. sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai, pasitelkiant sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, specialistų pagalbą bei teismo ekspertų pagalbą. Mokyklos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir atsižvelgiant į tai, jog sprendimas buvo priimtas ne jos naudai, teismas nenustatė pagrindo pareiškėjui atlyginti teismo išlaidas.
III.
38. Pareiškėjas Lietuvos policijos mokykla apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pažymą II.
39. Mokykla savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
39.1. Sprendimą teismas priėmė pažeisdamas arba neteisingai pritaikydamas proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d.), skundžiamas sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.), taip pat teismas pažeidė materialiosios teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.), vienoms Aprašo nuostatoms teikdamas pirmenybę, o kitas nepagrįstai atmesdamas. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 6 dalies, 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus: teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių; teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, teismas nenagrinėjo kai kurių esminių pareiškėjo skundo argumentų ir dėl jų sprendime nepateikė argumentų; teismas taip pat nepaaiškino loginio prieštaravimo, kodėl CMEK, priimdama galutinį ekspertinį sprendimą, turėjo teisę apeiti Aprašo 38 punktą ir juo nesivadovauti, o liudytojų parodymų nevertino kaip visumos pagal įrodymų vertinimo taisykles. Nurodytos proceso ir / ar materialiosios teisės normų pažaidos yra esminės, galėjusios lemti neteisėto procesinio sprendimo byloje priėmimą ir Mokyklos teisės į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.
39.2. Pareiškėjas skunde išdėstė argumentus, dėl kurių Pažyma II negali būti laikoma teisėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Iš Statuto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad į vidaus tarnybą asmenį priimti draudžiama, esant CMEK išvadai, jog asmuo yra netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos būklės ir jo psichologinio tinkamumo. Ekspertizės metu tikrinama ir asmens sveikata bei psichologinis tinkamumas vidaus tarnybai, todėl ne ką mažiau nagrinėjamu atveju aktuali yra gydytojo psichologo atlikto asmens psichologinio tyrimo išvada dėl jo psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai. Mokyklos 2021 m. gegužės mėnesio siuntime J. Š. atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę pagrindu buvo įrašytas 4.1 punktas dėl tinkamumo vidaus tarnybai – Sąvado skiltis I, II – Mokykla. Tiriamiesiems ekspertizę atlieka CMEK, į kurios sudėtį įeina gydytojai ekspertai bei medicinos psichologai. CMEK dirba medicinos psichologai, kurie turi psichologo eksperto kvalifikaciją, pirmenybė yra teikiama jų išvadoms, o visos kitos išvados kaip yra nurodyta Aprašo 28 punkte, yra tik papildoma medžiaga ekspertiniam sprendimui priimti. Vidaus tarnybos sistemoje CMEK, kaip Medicinos centro administracijos padalinys, teikia asmenimis, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitoje švietimo įstaigoje specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertina šių asmenų tinkamumą vidaus tarnybai.
39.3. Ekspertizės dėl tinkamumo vidaus tarnybai CMEK atlikimą imperatyviai reguliuoja Statuto, Sąvado ir Aprašo nuostatos. Aprašo 54 punktas įpareigoja CMEK, priimant ekspertinius sprendimus, vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai, ir kiekvienam tiriamajam priimti individualų ekspertinį sprendimą. Būtent CMEK, kaip vienintelė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, tą ir pripažino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju CMEK, priimdama ekspertinį sprendimą, turėjo įvertinti, kad statutinio valstybės tarnautojo (tiriamojo) statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis) ir tai, kad visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali tiriamajam išprovokuoti nustatytos ligos ir sveikatos problemų progresavimą.
Žemesnės instancijos teismas
39.4. Yra pagrindas abejoti CMEK priimtu ekspertiniu sprendimu, kadangi Kauno klinikų pateiktas medicininis dokumentas savaime nepanaikina ir nepaneigia nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) bei tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ši diagnozė Pažymoje I CMEK buvo nustatyta klaidingai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju CMEK būtent šio medicininio dokumento (kaip teismo posėdyje nurodė Medicinos centro atstovė) pagrindu ir buvo priimtas galutinis ekspertinis sprendimas –Pažyma II. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo šiuo klausimu taip pat nepagrindė jokiais loginiais motyvais bei paaiškinimais, kaip CMEK galėjo, formaliai, nesant jokiam teisiniam pagrindui, pakeisti savo priimtą ekspertinį sprendimą, pažeisdama Aprašo 28 ir 38 punktų nuostatas bei visą procedūrą. Kauno klinikų gydytoja M. M. ir medicinos psichologė A. P. nėra įgaliotos atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę. Kauno klinikų gydytojas išvadą J. Š. pateikė kaip civiliam asmeniui, pacientui, kurio neveikia ir neveiks vidaus tarnybos faktoriai, tokie kaip šaudymas, šūvio atatranka, bėgimas, ekstremalus vairavimas, stresinių situacijų suvaldymas, darbas naktimis, darbas daugiau nei 8 valandas per parą, darbas su asocialiais, nestabiliais asmenimis, darbas su psichologinį spaudimą darančiais asmenimis. Kauno klinikų gydytoja neturėjo net visos medžiagos, todėl negalėjo atlikti išsamaus vertinimo, o tik aprašė asmens bruožus. Kauno klinikų psichologė baziniame asmens apibūdinimo lygyje nustatė, kad: „asmuo retsykiais yra linkęs akcentuoti konkrečius požymius. Vertinant savo elgesį, jo įžvalga ribota. Paciento asmenybei būdinga brandumo stoka, greitesnis įžeidumas, kuris susijęs su egocentriškumu ir nestabiliu savęs vaizdu, t. y. pacientui yra svarbu būti aplinkinių pastebėtam, gerbiamam ir palaikomam, tačiau to gali siekti – netiesioginiu ir manipuliatyviu elgesiu. Aplinkinių akimis pacientas gali būti suvokiamas kaip gerai prisitaikęs, nebrandus, naivus, vaikiškai savanaudiškas ir impulsyvus. <...> projekcijų rezultatuose atsispindi paciento egocentriškas susikoncentravimas į savo problemas, nuoskaudas ir nusivylimus. <...> išryškėja padidinta savikontrolė, siekis kontroliuoti jausmus, paslėpti jaučiamą savo pažeidžiamumą ir emocinę įtampa“. Tokia tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos psichologės A. P. išvada tik patvirtina CMEK medicinos psichologės nustatytus išryškėjusius asmenybės bruožus, dėl kurių kursantas buvo nerekomenduojamas mokytis Mokykloje, o diagnozavus (duomenys neskelbtini) kodą – būtent dėl asmenybės bruožų (duomenys neskelbtini) – pripažintas netinkamu mokytis Mokykloje.
39.5. CMEK neturėjo teisės Kauno klinikų išvadą traktuoti pagal Aprašo 76 punktą kaip papildomą sveikatos būklės pagerėjimą įrodantį medicininį dokumentą. Šis dokumentas, vadovaujantis Aprašo 28 punktu, turėjo būti traktuojamas kaip papildoma medžiaga ekspertiniam sprendimui priimti, o ne būklės pagerėjimą ar pablogėjimą įrodantis dokumentas.
39.6. J. Š. dar priimant į Mokyklą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. CMEK gydytoja psichiatrė D. K. nurodė, kad psichologo vertinime sudėtingesnėse situacijose gali sutrikti, reikalinga parama, kontrolė. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina, kad būtent tokios ekspertizės ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai yra pagrindas tarnauti arba netarnauti vidaus reikalų sistemoje. Kauno klinikų medicinos dokumente yra nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys gydytojai psichiatrai neatlieka ekspertinės funkcijos, todėl vieno gydytojo išvada negali paneigti visos komisijos jau priimto neigiamo ekspertinio sprendimo, o taip pat psichologo išvados bei psichiatro vertinimo, todėl Kauno klinikų medicininis dokumentas šios bylos kontekste negalėjo būti vertinamas kaip vienintelis teisiškai reikšmingas pagrindas galutiniam sprendimui priimti. Aprašo nuostatos CMEK neįpareigoja gavus tretinio lygio asmens priežiūros įstaigos išvadą, ja vadovautis kaip pagrindu priimant galutinį ekspertinį sprendimą, priešingai, vidaus tarnybos sistemoje CMEK, kaip Medicinos centro administracijos padalinys, teikia asmenimis, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose specializuotos medicininės ekspertizės paslaugą, vertina šių asmenų tinkamumą vidaus tarnybai. CMEK, priimdama ekspertinį pagrindimą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši komisija nepateikė loginio paaiškinimo, kodėl suabejojo savo gydytojų ekspertų kompetencija bei pateiktomis išvadomis.
39.7. Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama CMEK medicinos psichologo išvadai, o ne tretinio lygio asmens priežiūros įstaigos psichologo atliktam asmens būklės bendram vertinimui, kadangi tretinio lygio asmens priežiūros įstaigos gydytojai asmens tinkamumo vidaus tarnybai nevertino. Byloje nėra medicininio dokumento, kuris paneigtų Pažymoje I nustatytą diagnozę – netinkamas vidaus tarnybai pagal I ir II skiltis (netinkamas mokytis Mokykloje).
39.8. Medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Sprendžiant ginčą dėl CMEK ekspertinio sprendimo bei atsiradus poreikiui patikrinti CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.
39.9. Siekdamas įvertinti CMEK išvados dėl trečiojo suinteresuoto asmens tinkamumo vidaus tarnybai pagrįstumą, pareiškėjas prašė teismo byloje paskirti teismo ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą atmetė, taip užkirsdamas kelią nuginčyti ekspertinį sprendimą kitais įrodymais, todėl Mokyklai buvo užkirstas kelias realizuoti teisę kvestionuoti CMEK ekspertinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vertino įrodymų visumą – duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens sveikatos būklę, tačiau konstatuodamas, kad CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, nepagrįstai vertino specialių žinių reikalaujančius klausimus ir nepagrįstai sprendė, kad remdamasi Kauno klinikų išvada, CMEK teisingai konstatavo, jog J. Š. gali mokytis Mokykloje.
39.10. Priimdamas sprendimą, teismas neįvertino su vidaus tarnyba susijusių rizikos faktorių – kad statutinio valstybės tarnautojo statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis), kad visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą. Numatant situaciją, kad teismo paskirtas ekspertas gali duoti teigiamą išvadą, jam turėtų būti užduodamai klausimai, susiję su tikėtinu ligos pasikartojimu ateityje, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens ketinimus eiti pareigas vidaus tarnyboje, įvertinant, ar susirgimo tikimybė būtų didesnė negu tomis pačiomis aplinkybėmis asmeniui, kuris anksčiau tokia liga nebuvo sirgęs ar turintis tam tikrų asmenybės bruožų. Tik esant eksperto išvadai ar asmeniui, kuriam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) atvejis ir turinčiam tai ligai būdingus asmenybės bruožus, yra tikimybė susirgimui pasikartoti ateityje, atsižvelgiant į vidaus tarnybos rizikos faktorius. Nagrinėjant bylą, turėjo būti įvertinta ir trečiojo suinteresuoto asmens būklės atitiktis kitiems keliamiems reikalavimams, jo psichologinė parengtis eiti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje. Teismas dėl to jokių argumentų nepateikė, jokių dokumentų taip pat nebuvo surinka.
39.11. Teismas nevertino liudytojo grupės seniūno A. Ž. parodymų ir nenurodė jokių motyvų, todėl pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimą. Liudytojas A. Ž. paliudijo, kad asmeniškai iš J. Š. yra girdėjęs savižudiškų minčių (garso įrašo 1:31:06). Liudytojas taip pat parodė, kad kiti būrio kursantai vis dažniau kreipėsi į jį su skundais dėl neadekvataus trečiojo suinteresuoto asmens elgesio. Šios kalbos nebuvo tik žodžiai, iš liudytojo duotų parodymų yra akivaizdu, kad visam būriui buvo nesaugu būti aplinkoje kartu su J. Š.. Psichologė R. K. patvirtino, kad kursantui buvo teikiama psichologinė pagalba. Teismas atmetė Mokyklos prašymą kviesti liudyti jos profesinės taktikos skyriaus viršininką A. P., kuris galėjo patvirtinti faktus dėl trečiojo suinteresuoto asmens suicidinių minčių bei įvykių šaudykloje. Atsakovo atstovės prašymu buvo apklaustos psichologinę pagalbą teikusios psichologės, tačiau nebuvo apklausta CMEK medicinos psichologė V. G., pateikusi psichologinio ištyrimo išvadą – nerekomenduojamas mokytis Mokykloje, ir gydytoja psichiatrė D. K..
39.12. Teismo baigiamasis aktas, kuris buvo priimtas neištyrus įrodymų visumos, negali būti laikomas atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas nepateikė argumentų dėl kai kurių pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, nevertino įrodymų visumos, o tai reiškia, kad Mokykla nebuvo išklausyta ir teisingumas nebuvo atidžiai įvykdytas. Teismas byloje neužtikrino bylos šalių lygiateisiškumo principo. Teismas nevertino vienos šalies (pareiškėjo) skundo kai kurių esminių argumentų ir pateiktų įrodymų visumos, o vertintame vieninteliame medicininiame dokumente neatsižvelgė į itin bylai svarbią aplinkybę, tačiau kitos bylos šalies (atsakovo) atsiliepimo argumentų dalį iš esmės pakartojo sprendime kaip teismo motyvus. Be jokių motyvų atmesdamas pagrindinius Mokyklos argumentus ir pateiktus įrodymus, prioritetą teikdamas atsakovo atsiliepimo argumentams, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Teismo baigiamasis aktas, kuris buvo priimtas padarius nurodytus pagrindinius proceso teisės normų ir materialiosios teisės normų pažeisimus, nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, tai tik teisingumo vykdymo imitavimas, kuriuo teisme buvo pažeista Mokyklos teisė į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. prašo pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Pažymos II panaikinimo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
41. J. Š. nuomone, teismo sprendimas yra pagristas ir teisėtas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo yra tinkamas tęsti mokslą ir vėliau tarnauti policijoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindžia šiais argumentais:
41.1. Nėra jokio pagrindo abejoti tiek CMEK ekspertų, tiek tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančos įstaigos kompetencija. Teisme liudijusios psichologės M. S. ir R. K., taip pat mokyklos instruktorius D. B. nurodė iš J. Š. apskritai negirdėję suicidinių minčių, o A. Ž. bei M. Č. apie tokias kalbas sužinojo iš kitų asmenų, kurių teismo posėdyje nenurodė. Nėra ir negali būti įrodymais byloje tai, kad pokalbio tema apie savižudybes jau reiškia psichinį nukrypimą ar ligos požymius. Byloje yra fiksuota, kad vyko paskaita apie savižudybių prevenciją ir ji buvo eilinė tema, kaip ir kitos, o ne inicijuotos dėl galimo kokio nors trečiojo suinteresuoto asmens poelgio.
Žemesnės instancijos teismas
41.2. Teismo sprendime buvo aptarti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentai. Be to, buvo kviečiami abiejų šalių nurodyti asmenys ir jie buvo apklausti kaip liudytojai. Visi proceso dalyviai turėjo teisę teikti reikšmingus dokumentus ar kitus įrodymus, todėl nebuvo pažeistas ir rungimosi principas. J. Š. pozicija byloje sutampa su CMEK pozicija, todėl jis palaiko visus atsakovo argumentus, tiek dėl procesinių dalykų, tiek dėl įstatymo taikymo, tiek ir dėl kitų motyvų.
41.3. Pažyma II neturėtų būti panaikinta, kadangi tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo – išvada buvo priimta gavus ir įvertinus tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktus naujus duomenis apie J. Š. psichinę būklę, kad diagnozė (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo taikyti Aprašo ir Sąvado 6.2 punktai, yra paneigta / nepatvirtinta.
41.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykloje mokėsi nuo 2020 m. ir mokslui einant į pabaigą, 2021 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas į CMEK pas psichologą dėl neva suicidinių minčių, su kurios 2021 m. birželio 4 d. išvadomis jis nesutinka, kadangi jos yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. J. Š. niekada nenorėjo ir neplanavo savo gyvenimą baigti savižudybe, niekada ginklu nesikėsino į kitus asmenis ar save, kaip teigiama viršininko tarnybiniame pranešime, ir niekada nekėlė jokios grėsmės aplinkiniams. Trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia, kad Mokyklos kiemelyje diskutavo apie tai, gal kiek pajuokaudami, kadangi kasdieniniame policijos darbe gana neretai gali tekti susidurti su savižudžiais. Pateiktos psichologo išvados trečiajam suinteresuotam asmeniui atrodo absurdiškos, kadangi jis tikrai nėra toks žmogus, kurio elgesys nurodomas kaip dekompensuotas, destruktyvus. Jokio demonstratyvaus elgesio jis nerodė, o tai, kad planuoja siekti karjeros policijoje, yra savaime suprantamas dalykas ir J. Š. tikslas. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra stabilios psichikos, jis nėra agresyvus ar kam nors pavojingas, todėl pareiškėjas nėra teisus, susidariusią situaciją interpretuodamas savo naudai. Mokyklos argumentai dėl to, kad jeigu trečiojo suinteresuoto asmens elgesys jau mokymosi stadijoje kelia pagrįstą grėsmę aplinkai, toks asmuo turi būti pripažintas netinkamu mokytis Mokykloje ir dirbti vidaus tarnyboje, nėra pagrįsti bylos medžiaga. Būtent patenkant į įvairias sudėtingas situacijas, pareigūnai ir įgauna patirties, išmoksta valdyti emocijas, surasti bendrą kalbą su įvairaus sluoksnio kontingentu bei išvengia galimų grėsmių, laikydamiesi įsakymų, Statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų.
41.5. Pažymos dėl tiriamojo galioja vienerius metus, o J. Š. buvo likę mokytis tik apie mėnesį ir dėl šios situacijos jis negalėjo tęsti mokslo bei pradėti tarnauti policijoje. Joks ligos kodas Pažymoje I nėra nurodytas, o Pažymos II išvadoje diagnozė (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta. Nuo minėto laikotarpio trečiajam suinteresuotam asmeniui niekada neprireikė jokios psichologinės pagalbos, jis nesikreipė į psichiatrus, kadangi tam nėra pagrindo. J. Š. yra visiškai sveikas, tačiau ši situacija nėra maloni, ir norėtųsi, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, pareiškėjo skundas atmestas, ir jau nuo rugsėjo mėnesio trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų tęsti mokslą. Prie skundo J. Š. buvo pateikęs ir gydytojo psichiatro A. K. 2021 m. birželio 23 d. medicininį išrašą. Tik gydytojas psichiatras gali nustatyti, jeigu yra psichinio pobūdžio problemų ir / ar reikalingas gydymas ar asmens stebėjimas. Ligos negali nustatyti psichologas.
41.6. Mokykla teismo prašė trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas, kaip netikslingas ir nepagrįstas. Tam nėra jokio pagrindo, kadangi J. Š. yra sveikas ir gali tęsti mokslą, o jo reputacija ir taip yra labai pablogėjusi. Medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų.
41.7. Teismas nepateikė argumentų dėl J. Š. patirtų išlaidų, suteikiant teisines paslaugas – paruošiant dokumentus bei jį atstovaujant teisme. Nors tai nėra didelės sumos, tačiau, trečiajam suinteresuotam asmeniui kurį laiką nedirbus, tai yra ženklios išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ekspertinio sprendimo – pažymos Nr. 1913 – teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
44. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia savarankiškas teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-221-520/2020 ir kt.).
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą, CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros dokumentų. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad padarytos išvados nepaneigia Aprašo 79 punkte (ginčui aktualios redakcijos Aprašo 81 p., taip pat numatantis, jog CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka) įtvirtintos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus, nes išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės neužkerta kelio įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos, aptariančios teisę kreiptis į administracinį teismą, turėtų būti aiškinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į ABTĮ normas, ypač minėtus ABTĮ 5 ir 22 straipsnį (atitinkamai, ginčui aktualios redakcijos ABTĮ 5 ir 23 str.), iš kurių galima spręsti, kad ne bet kuris atitinkamos institucijos surašytas dokumentas gali būti skundo administraciniam teismui objektu. Tokios praktikos laikomasi ir sprendžiant skundo priėmimo klausimus, kuomet pareiškėjas skundžia CMEK ekspertinį sprendimą bei prašo įpareigoti Medicinos centrą iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-64/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021).
47. Vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2729-520/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021).
48. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jau administracinės bylos iškėlimo stadijoje turėjo atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. To nepadarius, administracinė byla turi būti nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, savo teiginių apie Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos sukeliamas savarankiškas teisines pasekmes nepagrindė.
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o administracinė byla nutraukiama.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. taip pat prašo jam atlyginti patirtas teismo išlaidas.
51. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris su apeliaciniu skundu nesutiko, įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).
52. Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymo pagrįstumą (2022 m. birželio 27 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 22/2022 ir 2022 m. birželio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1132915) bei pateikto atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą apimtį bei turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. Š. prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra proporcingas trečiojo suinteresuoto asmens atstovės suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija J. Š. prašymą tenkina ir jam iš pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos priteisia 150 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š. iš pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklos priteisti 150 Eur (vieną šimtą ir penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.