Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant pareiškėjo mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ atstovui Petrui Grigaliūnui ir advokatui Algirdui Milašauskui,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Ginui Pocevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 40-75-4-IL-248, kuriuo mažajai bendrijai „Pas Karoliną“ paskirta 500 litų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ atstovas Petras Grigaliūnas posėdžio metu nurodė, kad jis yra picerijos „Pas Karoliną“ vadovas. Vieną dieną į piceriją atėjo du vaikinai pavalgyti, vienas iš jų buvo nepilnametis, nes paprašytas nepateikė asmens dokumento. Pilnametis vaikinas nusipirko butelį alaus, nepilnametis atsigėrė kažkiek alaus, nors jam alaus niekas nepardavė. Buvo iškviesta policija. Nutarimu buvo paskirta 500 litų bauda, kurią prašo panaikinti.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Ginas Pocevičius prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra pakankamai faktinių aplinkybių, įrodančių, kad 2013-04-19 picerijoje nebuvo užtikrinta, kad asmenys iki 18 m. alkoholinių gėrimų nevartotų. Tiek advokatas, tiek pareiškėjas savo kalbose nurodė, kad įmonės darbuotojai yra supažindinti su alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis. Tačiau nė karto negirdėjo, kad liudytojomis apklaustos darbuotojos T ir L. būtų nurodžiusios, kad žino apie tokį draudimą, kad viešojo maitinimo įstaigoje draudžiama nepilnamečiams vartoti alkoholį, už tai ir buvo įmonei skirta ekonominė sankcija. Įmonė iš karto nesiėmė aktyvių veiksmų, kad iš anksto užkardytų šios rūšies teisės pažeidimus. Įstatymo 22 str. 3 d. nuostata yra imperatyvi, ji neapibrėžia konkrečių veiksmų, tačiau tai yra pačios įmonės prerogatyva nustatyti tokias priemones, kurių būtų laikomasi. Paskiriant sankciją buvo remtasi administraciniu teisės pažeidimu, kurį padarė B. A. ir A. M., jų parodymais, taip pat buvo remtasi barmenės T. parodymais, kuri nurodė, kad apie tai, jog pastebėjus pažeidimą reikia pranešti policijai, ji sužinojo tik apklausos metu. Taip pat buvo prašyta įmonės pateikti įvairių dokumentų, pagrindžiančių jų veiksmus, siekiant užkardyti minėto įstatymo pažeidimus. Išanalizavus surinktus įrodymus, buvo priimtas sprendimas, kad įmonė nesilaikė nustatytų reikalavimų. Mano, kad priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl prašo jo nepanaikinti.

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 40-75-4-IL-248, kuriuo mažajai bendrijai „Pas Karoliną“ paskirta 500 litų bauda, panaikintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 40-75-4-IL-248 mažajai bendrijai „Pas Karoliną“ paskirta ekonominė sankcija – 500 litų bauda už tai, kad 2013-04-19 apie 12.40 val. Pakruojyje Vytauto Didžiojo g. 41 mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ picerijoje nepilnametis B. A., gim. 1995 m., vartojo alkoholinius gėrimus – alų „Kalnapilio Original“, kurį jam perdavė A. M.. A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnyje, ir jam pasiūlyta susimokėti pusė baudos, numatytos sankcijoje (t. y. 125 Lt), nepilnamečiui B. A. picerijoje nustatytas 0,20 promilės girtumas.

Nutarime akcentuojama, kad alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla. Tokia licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, o įmonės pozicija liudija, kad ji nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos.

Nutarime konstatuojama, kad mažosios bendrijos vadovai neužtikrino, kad viešojo maitinimo įstaigoje asmenys iki aštuoniolikos metų nevartotų alkoholinių gėrimų, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje. Už įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 500 litų iki 2000 litų.

Atsakomybę už padarytą pažeidimą lengvinančios aplinkybės: mažoji bendrija „Pas Karoliną“ pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, padėjo išaiškinti pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo atstovas nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę už padarytą pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 40-75-4-IL-248, kuriuo konstatuota, kad mažoji bendrija „Pas Karoliną“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir buvo skirta 500 litų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013-04-19 apie 12.40 val. Pakruojyje Vytauto Didžiojo g. 41 mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ picerijoje nepilnametis B. A., gim. 1995 m., vartojo alkoholinius gėrimus – alų „Kalnapilio Original“, kurį jam perdavė A. M..

Taigi, mažoji bendrija „Pas Karoliną“, vykdanti viešojo maitinimo veiklą, buvo iš esmės nubausta už tai, kad neužtikrino, jog asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-05-07 ir Nutarime vertinamų aplinkybių, už kurias pareiškėjas buvo nubaustas bauda, galiojimo metu) įtvirtina, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. AKĮ 34 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija) įtvirtina, jog už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bylos aplinkybėms, konkrečiai, nesutariama, toks yra ūkio subjekto pareigų, įtvirtintų minėtoje teisės normoje, turinys, jų apimtis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Tam būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą.

Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų užtikrinimas, kad viešojo maitinimo įstaigoje asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys neperduos jų nepilnamečiams, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. kad picerijoje asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų taip, kaip iš jo buvo galima pagrįstai tikėtis.

Apklausta liudytoja J. T. nurodė, kad ji 2013 m. balandžio 19 d. dirbo picerijoje „Pas Karoliną“ barmene. Pietų metu į piceriją atėjo du vaikinai, atsisėdo prie staliuko. Picerijoje tuo metu prie vieno stalelio sėdėjo vyras ir moteris, vaikinai atsisėdo prie kito stalelio per du stalelius nuo sėdėjusios poros. Vaikinai užsisakė po picą ir alaus „Kalnapilio Original“. Jai kilo įtarimas, kad vienas vaikinas gali būti nepilnametis, todėl paprašė parodyti asmens dokumentus. Vienas vaikinas, kurio gimtadienis buvo praeitą dieną ar tą pačią dieną, parodė asmens dokumentą, ji vaikiną žodžiu pasveikino su gimtadieniu, o kitas vaikinas asmens dokumento nepateikė. Ji pasakė, kad tam vaikinui, kuris nepateikė asmens dokumento, alaus neparduos. Kalbėjo garsiai, kad picerijoje buvę žmonės tai girdėtų. Ji atnešė butelį alaus, vieną stiklinę ir pastatė prieš pilnametį vaikiną. Visą laiką nebuvo salėje ir nestebėjo vaikinų, nes dirbo savo darbą, t. y. nešė patiekalus sėdėjusiems prie staliuko vyrui ir moteriai, o kai iškepė picos, nunešė vaikinams, vėliau kalbėjo su picų kepėja R. L. Atsisukusi į salę pamatė prie laukinių durų policijos pareigūnus, kurie įėję į piceriją priėjo prie staliuko, už kurio sėdėjo vaikinai, paprašė parodyti asmens dokumentus. Vienas jaunuolis, kuris ir jai nepateikė asmens dokumento, tokio dokumento nepateikė ir policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai nustatė šio jaunuolio girtumą ir abu jaunuolius išsivežė. Ją darbdavys įdarbinant buvo supažindinęs, jog nepilnamečiams negali ne tik parduoti alkoholio, bet ir kad alkoholio nepilnamečiai negali vartoti, taip pat buvo susipažinusi su kitais reikalavimais, kurie būtini jai dirbant tokį darbą. Tokį pat, tik išsamesnį, paaiškinimą J. T. davė Pakruojo rajono policijos komisariate 2013 m. balandžio 30 d., kur detaliau ir išsamiau nurodė įvykio aplinkybes, o būtent: ji įspėjo vaikiną, kuris nepateikė jai asmens dokumento, – jei pamatys jį geriantį alų, iškvies policiją, taip pat duodama parodymus nurodė, kad jai nešant paruoštus patiekalus kitiems picerijos lankytojams (vyrui ir moteriai), pamatė, kad ant vaikinų staliuko stovėjęs alaus butelis yra arčiau vaikino, kuris jai nepateikė asmens dokumento. Ji priėjo ir pastūmė alų arčiau pilnamečio vaikino. Esmines liudytojos J. T. parodymų aplinkybes (kad barmenė paprašė pateikti asmens dokumentus, prieš užsisakant alų, barmenės įspėjimą, kad nepateikusiam asmens dokumento vaikinui neparduos alaus, atnešė 1 butelį ir 1 stiklinę alaus bei pastatė prieš pilnametį) patvirtino apklausti liudytojai R. M. (L), R. P., G. P., B. A. ir A. M.. Be to, liudytojos J. T. ir R. M. nurodė, kad picerijoje yra aiški matoma informacija, jog asmenims iki aštuoniolikos metų alkoholiniai gėrimai neparduodami.

Taigi, pareiškėjo darbuotoja J. T. paprašė pateikti jai įtarimų dėl amžiaus sukėlusių vaikinų asmens dokumentus, garsiai ir aiškiai pasakė, girdint picerijos salėje esantiems lankytojams, kad asmens dokumento nepateikusiam vaikinui alaus neparduos, atnešė ir pastatė pilnamečiui vaikinui 1 butelį alaus ir 1 stiklinę. Visos šios aplinkybės (liudytojų J. T., R. P., G. P. paaiškinimai) buvo atsakovui žinomos, priimant skundžiamą nutarimą, tačiau atsakovas ginčijamame nutarime šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė, iškilusių prieštaravimų nepašalino.

Teismo nuomone, atsakovo nutarimas yra teisiškai ydingas, nes jį priimdamas atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, būtinų priimant tokio pobūdžio administracinius aktus.

Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo darbuotoja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui, juo labiau, kad barmenė J. T., būdama raštu supažindinta, laikėsi patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 4.4 punkto reikalavimų (b. l. 21-26). Be to, pareiškėjo darbuotoja negalėjo pagrįstai numatyti, jog nepilnametis pavartos alų, kuris buvo atneštas pilnamečiui jo draugui.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Tai reiškia, kad būtent pastarasis subjektas turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę. Tačiau šiuo atveju, nors atsakovas nutarime ir konstatavo, jog pareiškėjo vadovai neužtikrino, kad viešojo maitinimo įstaigoje asmenys iki aštuoniolikos metų nevartotų alkoholinių gėrimų, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, jis nedetalizavo savo teiginio, t. y. konkrečiai nenurodė, kokių dar veiksmų pareiškėjas ar jo darbuotoja turėjo imtis, o tik apsiribojo teiginiu, jog tam, kad būtų nustatytas aptariamos įstatymo nuostatos pažeidimas, pakanka nustatyti, kad nepilnametis vartojo alkoholinius gėrimus – alų, kurį jam perdavė pilnametis. Toks argumentas, teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pakankamas bei neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog nutarime turi būti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Pas Karoliną“ skundą patenkinti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje Nr. 40-75-4-IL-248, kuriuo mažajai bendrijai „Pas Karoliną“ paskirta 500 litų bauda, panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.