- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2-2623-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35051-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- Linai Trapnauskaitei, L. T.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei V. B. dėl kainos pagal Pirkimo - pardavimo sutartį sumažinimo, dalyvaujant byloje trečiam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų DNSB „Mindaugo 16 Vilnius“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo kainą, nustatytą 2012 m. spalio 4d. pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 28 - ojo notarų biuro notarės S. B., registro Nr.3332, nuo 480 000 Lt iki 419 152,96 Lt ir ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 60 847,04 litų skirtumą, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove sudarė buto su bendro naudojimo požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Buto pirkimo ir pardavimo kaina sudarė 480 000 litų. Po buto perdavimo gavusi jo raktus ir planuodama į jį pervežti savo asmeninius daiktus ieškovė pastebėjo, kad esant lietingam orui į butą pro lubas skverbiasi vanduo - drėksta lubos ir sienos. Ieškovės butas yra šeštame namo aukšte, o virš jo yra devynioliktas butas, priklausantis D. V. P. Devyniolikto buto plotas tik iš dalies dengia žemiau esantį ieškovės butą, kitą plotą virš ieškovės buto užima devynioliktam butui priskirta terasa, įrengta ant namo stogo. Vanduo į ieškovės butą prasisunkdavo pro nurodytą terasą, kuri tuo pačiu yra ir namo stogo dalis. Neturėdama lėšų buto trūkumų šalinimo darbams ieškovė buvo priversta atidėti trūkumų šalinimo darbus. Dėl nuolatinės drėgmės bute atsirado pelėsis ir dėl jo kenkiančio poveikio sveikatai ieškovei teko išsinuomoti kitą butą ir į jį persikelti gyventi. Ieškovė 2013-11-20 kreipėsi į MB „Statybos ekspertizių centro" ekspertus su prašymu nustatyti vandens pratekėjimo priežastis, pateikti pasiūlymus padėčiai taisyti ir nustatyti taisymo darbų vertę. Ekspertams apžiūrėjus butą, nustatyta, kad virš buto esančio eksploatuojamo stogo skverbiasi vanduo, gadina buto ir namo konstrukcijas, jų apdailą ir bute esantį turtą. Rekomenduota ant eksploatuojamo stogo virš ieškovės buto įrengti naują hidroizoliaciją ir naują grindų dangą, dezinfekuoti visas buto atitvaras. Nurodyta, kad išvardintų gedimų taisymas gali kainuoti apie 61773 Lt ir daugiau. Siekdama ištaisyti buto trūkumus ieškovė 2014-03-03 su UAB „Profesionalios statybų sistemos" sudarė Statybos rangos sutartį, kuria rangovui pavedė atlikti buto hidroizoliacijos ir skardinimo darbus. 2014-05-20 buvo surašytas atliktų darbų aktas, kuriame konstatuota, kad namo terasos rekonstrukcija susiję darbai atlikti už 27 807,04 Lt. Šią sumą ieškovė sumokėjo rangovui. Ieškovė taip pat patyrė 30390 Lt buto atstatymo išlaidų. Iš viso ieškovė turėjo 60847,04 Lt išlaidų, susijusių su buto trūkumų nustatymu, buto hidroizoliacijos ir skardinimo darbų atlikimu bei buto, atstatymo darbais. Atsakovė pažeidė prievolę – pardavė ieškovei netinkamos kokybės butą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sumažinti buto pirkimo kainą. Kadangi pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu drėgmės ar vandens pratekėjimo bute nebuvo nustatyta, buto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pirkimo-pardavimo metu ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi (CK 6.327 str. 5 d.). Vanduo į butą pro stogo perdangas sunkdavosi lietaus ar sniego tirpsmo metu. Buto pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovė garantavo, kad butas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra jokių techninių ar kitokio pobūdžio kliūčių, dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį (8.2.1 punktas). Buto kokybė neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, atsakovė neužtikrino buto kokybės, šalys sutarties sudarymo metu neaptarė buto trūkumų, kadangi atsakovė neįspėjo ieškovės apie stogo perdangos nesandarumus, dėl kurių į butą per lubas patenka vanduo, o ieškovė apie tokius trūkumus nežinojo. Buto trūkumai egzistavo iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovei kaip pardavėjai tenka atsakomybė už buto trūkumus, kadangi akivaizdu, kad šie trūkumai atsirado iki buto perdavimo. Tuo atveju, jeigu ieškovė apie buto trūkumus būtų žinojusi iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė apskritai nebūtų to jo pirkusi arba nebūtų už jį tiek mokėjusi.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 93-100). Nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais motyvais: ieškovė žinojo apie perkamo buto būklę sutarties sudarymo metu, todėl ieškovės reikalavimai dėl buto kokybės yra nepagrįsti ir nesąžiningi; ieškovė praleido terminą reikšti reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų; ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo nei teisiškai, nei faktiškai: reikalavimo dalyje dėl namo stogo remonto ieškovė privalo kreiptis į namo gyventojus, o ne į atsakovę; reikalavimo dalyje dėl buto remonto ieškovė nepateikia jokių įrodymų; išlaidas butui atstatyti lėmė (padidino) ieškovės neveikimas. Atsakovės manymu, ieškovė žinojo apie perkamo buto būklę, o jos įgytas daiktas visiškai atitinka sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje išsamiai aptartas buto kokybės klausimas, pirkėjas su buto kokybe sutiko. Buto trūkumai pardavimo metu buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be specialaus tyrimo. Buto lubos ir kiti interjero elementai atskleidė ilgalaikį drėgmės poveikį. Šie buto elementai nebuvo slepiami ar dangstomi - jie buvo rodomi visiems buto pirkimu susidomėjusiems asmenims. Iki ieškovės butą apžiūrėjo kiti interesantai - visi jie atkreipė dėmesį į drėgmės požymius. Ieškovė butą apžiūrėjo dukart: pirmą kartą - viena, antrą - su konsultantu. Apžiūros metu drėgmės paveiktos lubos buvo pastebėtos, ieškovė apie jas uždavė klausimą į kurį buvo atsakyta. Dėl šių priežasčių teigia, jog ieškovė negalėjo nežinoti apie buto trūkumus, todėl reikšdama reikalavimus atsakovei elgiasi nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, jog ieškovė iškart po pirkimo pastebėjusi buto trūkumus, dvejus metus nesikreipė į pardavėją, neinformavo apie prastėjančią buto būklę, nereiškė pretenzijų nei raštu, nei žodžiu. Daugiau kaip dveji metai nuo pirkimo sutarties sudarymo ir beveik metai nuo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo yra protingumui prieštaraujantis delsimas. Ieškovė, iki pat ieškinio padavimo - beveik dvejus metus - nesikreipdama į pardavėją, grubiai pažeidė protingą terminą informuoti apie daikto trūkumus pardavėją. Šis termino pažeidimas yra savaime pakankamas atmesti ieškovės reikalavimus. Reikalavimas dalyje dėl namo stogo remonto darbų kainavusių 27 807,04 Lt Remontuotoji terasa yra eksploatuojama namo stogo dalis. Daugiabučio namo stogas yra namo konstrukcija, kuri priklauso visiems namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.82 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės objektų remonto atliktus darbus dalinasi bendraturčiai (LR CK 4.76 str.; 4.83 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė vienasmeniškai priėmusi sprendimą atlikti ir vienasmeniškai finansavusi jai privačios nuosavybės teise nepriklausančio daugiabučio namo stogo remontą, neturi jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimą atsakovei. Ieškovės nurodyta buto remonto darbams išleista 30 390 Lt suma nepagrįsta - ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamą darbų kainą, šios kainos sumokėjimą ar net patį atlikimo faktą. Išlaidas butui atstatyti lėmė (padidino) ieškovės neveikimas.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas iš esmės palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie parduodamą butą sužinojo iš skelbimo. Paskambino skelbime nurodytu telefonu ir su agentu ir susitarė dėl buto apžiūros. Pirmą kartą ji atvyko apžiūrėti butą apie rugsėjo 11 dieną. Apžiūroje dalyvavo agentas ir buto savininkė. Jai butas labai patiko, užbūrė vaizdas per langus. Savininkė pasiūlė ateiti kitą dieną iš ryto dar kartą apžiūrėti buto. Pradinė buto kaina buvo 500000 Lt už butą ir 25000 Lt už parkingą. Ji pastebėjo, kad butas ne visai naujas, matėsi patamsėjimai sienose ir lubose, tačiau jame buvo galima gyventi, buvo tik nusidėvėjimas. Nurodė pardavėjai, kad ji gali pirkti butą tik už 480000 Lt. Šeimininkė sakė pagalvos ir paskambins, tačiau ji nesulaukusi skambučio vėl paskambino ir agentas pasakė, kad sutinka parduoti už tą kainą. Po pirkimo sutarties pasirašymo butą apžiūrėjo su architektu, kad jis pateiktų savo pastabas. Po perdavimo buto ji atvažiavo maždaug po savaitės ir pamatė, kad bėga vanduo per sieną po lietaus. Visą problemą jai pristatė namo gyventojai. Ji konsultavosi su teisininkais, tačiau jai pasakė, kad ilgas procesas. Į pardavėją dėl trūkumų nesikreipė. Remonto iš karto neatlikinėjo, nes neturėjo pinigų. Ji pirkdama butą nesuprato, kad perka butą paskutiniame aukšte, kadangi jai buvo nurodyta, jog butas šeštame aukšte, o namas yra septynių aukštų. Esant lauke ir žiūrint į namą galima pastebėti, kad šeštas aukštas nėra pilnai apstatytas. Faktinių išlaidų dėl buto remonto negali pristatyti, nes neturi sąskaitų. Ji atliko terasos, esančios virš jos buto kapitalinį remontą, kad pašalintų vandens prasiskverbimo į butą priežastis. Remontą pradėjo tik 2014 metais, nes neturėjo pinigų.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Teismo posėdyje trečio asmens atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. šalys sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (toliau- Sutartis), notarinio registro Nr. 3332, pagal kurią atsakovė už 480 000 Lt pardavė ieškovei 82,64 kv. m. bendro ploto butą su bendro naudojimo požemine automobilių stovėjimo aikštele G-1 (1/92 d. iš 1652,82 kv.m.), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) (1 t., b.l. 8-20). 2012 m. spalio 26 d. šalys pasirašė Priėmimo-perdavimo aktą, notarinio reg. Nr. 3553 (toliau-Aktas) pagal kurį atsakovė perdavė ieškovei nuosavybės teisę į Butą, o ieškovė jį priėmė asmeninės nuosavybės teise (1 t., b.l. 21-23). Iš Nekilnojamojo truto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Butas asmeninės nuosavybės teise registruotas ieškovės vardu (1 t., b.l. 25-27). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 metais ieškovė užsakė Buto būklės vertinimą, siekiant nustatyti vandens pratekėjimo į Butą priežastis, ir vertinimo metu buvo nustatyta, kad drėgmė į butą patenka iš viršaus pro nesandarų eksploatuojamą stogą, esantį virš Buto (1 t. b.l. 28- 49).
Ginčas tarp šalių kilęs dėl Buto kokybės reikalavimų bei dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl pirkimo kainos sumažinimo, įgijus netinkamos kokybės turtą.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje - pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėtų pastebėti.
Iš rašytinės bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei kaip pirkėjai buvo sudarytos visos sąlygos prieš įsigyjant Butą jį įvertinti, nustatyti jo kokybės reikalavimus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš įsigydama butą jį apžiūrėjo tris kartus- du kartus iki Sutarties pasirašymo, vieną kartą iki Akto pasirašymo, trečią kartą ieškovė butą apžiūrėjo su specialistu, nes ji atsivedė architektą, siekdama suplanuoti, kokius pertvarkymus reikėtų atlikti bute. Ši aplinkybė, kad ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos įvertinti perkamą objektą nurodyta ir Sutartyje, kurios 8.1.4. punkte, nustatyta, kad pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo Butą (pasinaudojo pilnutine patikrinimo teise).
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Iš bylos medžiagos, atlikus Sutarties įvertinimą, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė buvo susipažinusi su Buto trūkumais ir tai buvo aptarta Sutartyje. Sutarties 8.1.4. punkte ieškovė patvirtino, kad su parduodamo turto būkle ir kokybe bei trūkumais ji detaliai susipažino ir sutinka, turto būklė ir kokybė jai yra priimtina ir tinkama, perkamo turto kokybė atitinka jos kaip pirkėjos daiktui keliamus reikalavimus bei atitinka pardavimo kainą, kad ji tinkamai nustatė visus perduoto turto defektus bei trūkumus ir kad pastabų ar pretenzijų dėl turto būklės neturi. Akto 4 punkte ieškovė pareiškė, kad ji turėjo galimybę ir apžiūrėjo Butą iki Akto pasirašymo, apžiūros metu nenustatė jokių trūkumų, kurie blogina turto kokybę ir dėl parduodamo turto pardavėjui pretenzijų neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūrėdama Butą ji matė, kad jis nėra remontuotas, pastebėjo vandens pratekėjimus ant lubų, patamsėjusias sienas, atsilupusius dažus. Kad vandens prasiskverbimo į Butą pasekmės buvo akivaizdžios neginčijamai įrodo ir į bylą pateikta viena iš Buto fiksacija fotonuotraukoje darytoje iki Sutarties pasirašymo (2 t., b.l. 33). Aplinkybes dėl akivaizdžių Buto kokybės trūkumų teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas R. V., kuris kaip brokeris tarpininkavo pardavinėjant atsakovės butą, jis dalyvavo ieškovei apžiūrint butą ir patvirtino, kad ieškovė apžiūros metu pastebėjo vandens prasiskverbimą per lubas į Butą, ji dėl priežasčių klausė atsakovės ir jai buvo paaiškintos priežastys, kad vanduo skverbiasi iš viršum esančio buto. Liudytojas nurodė, kad Butas buvo pardavinėjamas daugiau nei pusė metų, daug pirkėjų apžiūrėjo Butą ir visi pastebėdavo vandens prasiskverbimą į jį. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Butui nebuvo atliktas joks kosmetinis remontas, todėl įvertinus aplinkybę, kad atsakovė pati ginčo butu naudojosi ir jame gyveno nuo 2010 metų, todėl esant vandens skverbimuisi į butą šių buto trūkumų pastebėti atidžiam ir apdairiam pirkėjui buvo neįmanoma. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas virš ieškovės Buto, esančio buto, kurio dalį sudaro terasa, kartu esanti ir namo stogu, savininkas A. R. P, nurodė, kad ieškovė yra jau ketvirta Buto šeimininkė, visi prieš tai buvę savininkai susidūrė su ta pačia vandens pratekėjimo problema, kadangi namas turi statybos kokybės trūkumų. Nurodė, kad jis yra anksčiau buvęs pas buto savininkus ir matė, kad buto siena, kur eina alsuokliai, šlapia, vandens pratekėjimas yra akivaizdus.
Ieškovė teigia, kad ji buvo suklaidinta atsakovės, nes skelbime buvo nurodyta, kad ji įsigyja Butą šeštame aukšte, name kuris yra septynių aukštų, tačiau jos butas tik dalinai yra ne paskutiniame aukšte, kadangi dalis virš jos buto užima eksploatuojama terasa, nurodo, kad šios aplinkybės ji įsigydama butą nežinojo. Teismo vertinimu ši ieškovės nurodyta aplinkybė vertintina kritiškai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovė teisingai nurodė, kad jos parduodamas butas yra šeštame aukšte, tačiau vertinant į bylą pateiktas namo, kuriame ieškovė įsigijo Butą, nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad šešto aukšto deametras ne pilnai užstatytas septintu aukštu, jo dalį užima terasos, todėl ieškovė kaip apdairi ir rūpestinga pirkėja galėjo šią aplinkybę įvertinti bei numatyti (2 t. b.l. 162). Pažymėtina, kad ieškovė įsigydama Butą, turėjo suprasti, kad namas, kuriame ji įsigyja būstą yra ne naujos statybos. Iš teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. R. P bei trečio asmens atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad namo išorinis vaizdas nėra nepriekaištingos būklės- sienos sutrūkinėję, dažai ir cementas atsilupę.
Vertinant Buto įsigijimo aplinkybes svarbu pažymėti ir tai, kad pradinė Buto pardavimo kaina buvo 525 000 Lt, o tuo tarpu ieškovė jį įsigijo už 480000 Lt, taigi parduodant Butą buvo padaryta 45000 Lt nuolaida nuo pradinės kainos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nuolaida buvo padaryta įvertinus Buto trūkumus, o atsakovė už mažesnę kainą jo net nebūtų pardavusi, vien dėl šitos aplinkybės į Sutartį ir buvo įrašyta speciali, o ne standartinė sąlyga dėl Buto kokybės ir kad jo kaina atitinka kokybę.
Išanalizavus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepažeidė savo pareigų dėl Buto kokybės atskleidimo, kadangi parduoto daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovė kaip rūpestinga ir atidi pirkėja turėjo juos pastebėti be specialaus tyrimo, bei iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovei minėti trūkumai buvo žinomi bei aptarti Sutartyje, atitinkamai suderinant objekto pirkimo kainą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).
Pažymėtina, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ji apie Buto trūkumus sužinojo iš karto po Akto pasirašymo, kadangi ji atvyko į Butą perveždama daiktus ir pamatė, kad per sieną bėga vanduo. Netrukus po to apie problemą ji sužinojo iš virš jos buto esančio buto savininko, kuris teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju, bei kitų namo gyventojų lapkričio mėnesį dalyvaudama bendrijos susirinkime. Taigi aplinkybes apie Buto kokybės trūkumus ieškovė sužinojo jau 2012 metų lapkričio mėnesį, tačiau ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš viso nesikreipė į atsakovę su pretenzija, nurodydama, kokių kokybės trūkumų neatitinka įgytas Butas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškinio pareiškimas teismui praėjus daugiau nei dviem metams po Sutarties sudarymo nelaikytinas protingu terminu reikalavimui dėl daikto trūkumų pareikšti, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė prarado teisę remtis daikto nekokybiškumu ir reikšti pretenziją atsakovei dėl kainos pagal pirkimo pardavimo sutartį sumažinimo.
Pasisakant dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo - pirkimo kainos sumažinimo 60847,04 Lt, pažymėtina ir tai, kad reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Šiuo gi atveju Sutartyje šalys aiškiai apibrėžė, kad buto kokybė ir atitinka pardavimo kainą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 12,55 Eur, ieškinį atmetus jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Šioje byloje atsakovė patyrė 100 Lt išlaidų žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (1 t., b.l. 86), kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistina 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.