Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018m. rugpjūčio 21d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 82104-1391(toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui – nuteistajam K. M. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto pažeidimą, tai yra už tai, kad pareiškėjas 2018m. rugpjūčio 15d. apie 15.15val. Marijampolės pataisos namų 152 brigados gyvenamojoje patalpoje planinės kratos metu nevykdė Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto nurodymo išeiti iš patalpos, o davus pakartotinį nurodymą atsistoti nuo lovos, kad būtų galima atlikti nuteistojo dalinę kratą, pareiškėjas atsistojęs pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal, garsiai reikšdamas nepasitenkinimą.

Prieš tai nurodytą nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos(toliau – Kalėjimų departamentas)Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau Kalėjimų departamentas 2018m. spalio 4d. sprendimu Nr. 2S-3212 pripažino Marijampolės PN direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 10-11).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės PN direktoriaus Nutarimo skirti pareiškėjui nuobaudą, kuris pareiškėjui sukėlė tiesiogines materialines teisines pasekmes, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso(toliau – BVK) 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Remiantis BVK 12 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 142 straipsnį, yra nurodęs, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Pareiškėjas neigia, kad 2018 m. rugpjūčio 15d. apie 15.15val. jis padarė Nutarime nurodytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Iš Marijampolės PN atsiliepimo į skundą, rašytinių bylos įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda paskirta, remiantis 2018m. rugpjūčio 15d. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto R. B. tarnybiniu pranešimu „Dėl 15 būrio nuteistojo K. M. pažeidimo“ ir pareiškėjo 2018m. rugpjūčio 17d. paaiškinimu Nr. 60/05-1940. Tarnybiniu pranešimu Marijampolės PN direktoriui R. B. pranešė, kad 2018m. rugpjūčio 15d. apie 15.15val. gyvenamojoje zonoje užėjus į 152 brigados gyvenamąją patalpą atlikti planinę kratą, pareiškėjui buvo duotas nurodymas išeiti iš patalpų, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė ir pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą pareigūnais, kratos darymu patalpoje. Tada pareiškėjui dar kartą buvo duotas nurodymas atsistoti nuo lovos, kad jam būtų galima atlikti dalinę kratą, tačiau pareiškėjas atsistojęs pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal, toliau garsiai reikšdamas nepasitenkinimą ir teigdamas, kad jam reikia susirinkti daiktus. Dėl to pareiškėjas buvo sulaikytas, atvestas į budėtojų dalį.

Pats pareiškėjas savo 2018m. rugpjūčio 17d. paaiškinime Marijampolės PN direktoriui, taip pat ir skunde bei teismo posėdyje paaiškino, jog pareigūnams 2018m. rugpjūčio 15d. įbėgus į 152 brigados gyvenamąją patalpą, jie garsiai visiems pranešė, kad bus daroma krata, o visi nuteistieji buvo paprašyti palikti patalpą. Pareiškėjas teigė, kad jis iš karto iš patalpos neišėjo, nes norėjo susirinkti drabužius, kad galėtų eiti sportuoti. Teismo posėdyje pareiškėjas neneigė, kad gavo pareigūno nurodymą išeiti iš gyvenamosios patalpos, o taip pat neneigė, kad gavo pareigūno nurodymą atlikti dalinę kratą. Pareiškėjas paaiškino, kad, pirma, jis norėjo susirinkti drabužius. Taigi, gavęs nurodymą palikti patalpą, šio nurodymo iš karto nevykdė. Teismo posėdyje, atsakydamas į teismo užduotą klausimą, pareiškėjas taip pat patikslino, jog gavęs kitą pareigūno nurodymą – tai yra nurodymą dėl dalinės kratos atlikimo, šio nurodymo taip pat nevykdė iš karto, nes, pirma, norėjo pasiimti daiktus, todėl tą ir darė, tai yra gavęs nurodymą – rinkosi rūbus nuo džiovyklės, o pareigūnui atsakė, kad, susirinks viską, ko jam reikia ir tik tada prieis prie pareigūno dalinės kratos atlikimui. Tačiau pareiškėjui einant prie rūbų džiovyklės, pareigūnas liepė jam grįžti dalinės kratos atlikimui, todėl pareiškėjas spėjo nuo džiovyklės pasiimti tik kojines. Pareiškėjas paaiškino, kad tuomet jis garsiai išsakė kritiką pareigūnams dėl netinkamo kratos darymo, teigdamas, kad pareigūnams reiktų pasimokyti kratos darymo metodikos, tai yra kad pareigūnai, pirmiausia turėjo jam leisti susirinkti visus daiktus ir tik tada daryti dalinę kratą, kad būtų patikrinta viskas, ką jis išsineša. Tada pareigūnas V. L. liepė pareiškėjui atnešti ženklą, todėl pareiškėjas ėjo paimti ženklo ir padavė jį pareigūnui, o paskui ėjo susirinkti kitų rūbų ir išėjo iš patalpos. Pareiškėjas neneigė, kad kratos darymo gyvenamojoje patalpoje metu tarp kitų pareigūnų buvo ir pareigūnas R. B..

Liudytojas R. B. teismo posėdyje iš esmės patvirtino 2018m. rugpjūčio 15d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad 2018m. rugpjūčio 15d. apie 15.15val. pareigūnai, įėję į 152 brigados gyvenamąją patalpą, visiems nuteistiesiems davė nurodymą išeiti iš patalpos ir pranešė, kad bus daroma krata. Tačiau pareiškėjas nurodymo išeiti iš patalpos nevykdė, sėdėjo ant lovos, garsiai reiškė nepasitenkinimą. Tada pareiškėjui dar kartą buvo duotas nurodymas atsistoti nuo lovos ir prieiti, kad jam būtų galima atlikti dalinę kratą, tačiau atsistojęs pareiškėjas vaikščiojo pirmyn ir atgal, sakydamas, kad jam reikia susirinkti daiktus bei garsiai reikšdamas nepasitenkinimą. Liudytojas R. B. parodė, kad kiti nuteistieji iš patalpos buvo išėję ir liko tik pareiškėjas. R. B. teismo posėdyje tvirtino, kad jis tiksliai nebeatsimena, kas pirmas davė nurodymus pareiškėjui, ar jis, ar V. L., kuris stovėjo prie durų ir taip pat davė nurodymus pareiškėjui atsistoti, išeiti iš patalpos, tačiau ir jis pats ir V. L. pareiškėjui duotus nurodymus turėjo kartoti, nes pareiškėjas jų nevykdė. Liudytojas V. L. teismo posėdyje iš esmės patvirtino R. B. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad davė nurodymus išeiti iš patalpos ir visi nuteistieji geranoriškai išėjo, o pareiškėjas sėdėjo ant lovos ir nurodymo išeiti iš patalpos nevykdė, reiškė nepasitenkinimą, pradėjo vaikščioti. V. L. patvirtino, kad pareiškėjas nevykdė R. B. nurodymų, duotų pareiškėjui ir iš patalpos išėjo paskutinis. Liudytojas V. S. parodė, kad 2018m. rugpjūčio 15d. pareigūnams įėjus į gyvenamąją patalpą daryti kratą, visiems nuteistiesiems buvo duotas nurodymas išeiti iš patalpos, tad visi nuteistieji atsistojo išėjimui iš patalpos ir kiekvienam jų buvo daroma dalinė krata, o pareiškėjas pasakė, kad pirmiausia pasiims savo drabužius, tačiau pareiškėjui buvo liepta palikti drabužius ir prieiti dalinės kratos atlikimui. Liudytojo tvirtinimu, pareiškėjas daugiausia bendravo su V. L., bet buvo ir R. B..

Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau- ir Instrukcija). Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (Instrukcijos 148 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Pagal Instrukcijos 165 punktą gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šiame punkte nustatyta tvarka. 165.1.papunktis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018m. rugpjūčio 15d. Marijampolės PN pareigūnams atliekant planinę bendrąją kratą 152 brigados gyvenamojoje patalpoje, buvo laikomasi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 reikalavimų: vadovaujantis 165.1 papunkčiu, siekiant gyvenamosios patalpos kratos bei apžiūros metu sutelkti nuteistuosius atskirose patalpose arba vietose, pareigūnai davė nurodymą visiems nuteistiesiems išeiti iš patalpos. Taip pat bendrosios kratos metu nuteistiesiems buvo duoti nurodymai dėl jų dalinės kratos atlikimo. Nors Instrukcijos 165.9 papunktyje nustatyta, kad atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, tačiau tvarkdario ar nuteistojo palikimas nėra privalomas, o nagrinėjamu atveju išeiti iš patalpos buvo nurodyta visiems nuteistiesiems. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta išeiti iš patalpos ir bei sudaryti sąlygas jam atlikti dalinę kratą.

Prieš tai minėta, kad pareiškėjas pats pripažino, jog į patalpą įėjus pareigūnams, jis nevykdė duoto nurodymo išeiti iš patalpos. Kaip teigė pareiškėjas, jis pirma norėjo susirinkti drabužius sportui, todėl tą, ką norėjo daryti, tą ir darė, o gavęs nurodymą prieiti dėl dalinės kratos atlikimo, tokio nurodymo taip pat nevykdė, nes taip pat nusprendė, kad pirmiausia jam reikia susirinkti savo daiktus, tai yra viską, ko jam reikia sportui, o tik paskui vykdyti nurodymą. Taigi, pareiškėjas nevykdė duoto nurodymo, bet nuėjo prie drabužių džiovyklės pasiimti drabužių ir tik pareigūnui dar kartą pareikalavus, grįžo dalinės kratos atlikimui Todėl iš paties pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad jis nurodymų išeiti iš patalpos, prieiti dalinės kratos atlikimui nevykdė ir nurodymus pareiškėjui reikėjo duoti pakartotinai, be to, jis garsiai reiškė nepasitenkinimą dėl jam duotų nurodymų ir šiuos nurodymus kritikavo. Taigi, tiek pareiškėjo rašytinis paaiškinimas ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, tiek R. B. tarnybinis pranešimas ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės patvirtino Nutarime užfiksuoto pažeidimo padarymo faktą bei pareiškėjo kaltę dėl pažeidimo padarymo.

Nors pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, byloje apklaustų liudytojų V. L. ir R. B. parodymai yra skirtingi, tačiau teismas sprendžia, kad tam tikri neesminiai skirtumai galėjo būti dėl to, kad nuo įvykių iki liudytojų apklausos praėjo ilgas laiko tarpas, todėl liudytojams tiksliai papasakoti įvykio aplinkybes objektyviai yra sunkiau. Tą patvirtino abu šie liudytojai, teigdami, kad kai kurių aplinkybių nebeprisimena. Tačiau iš esmės liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas iš karto nevykdė R. B. nurodymo išeiti iš patalpos, prieiti dalinės kratos atlikimui, elgėsi savo nuožiūra, tai yra pirmiausia jis rinkosi rūbus, todėl nurodymai buvo kartojami. Liudytojas V. L. taip pat patvirtino, kad davė nuteistiesiems nurodymą išeiti iš patalpos, kurio pareiškėjas nevykdė, o R. B. asmeniškai davė nurodymus pareiškėjui. Liudytojo V. S. parodymais iš esmės patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėjas nevykdė nurodymo išeiti iš patalpos, nes, pirmiausia, rinkosi drabužius, be to, patvirtinta ir aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs nurodymą prieiti dėl dalinės kratos atlikimo, pirmiausia ėjo drabužių rinktis ir tik palieptas palikti drabužius, tai yra pakartojus nurodymą, grįžo dalinės kratos atlikimui.

Teismas atmeta pareiškėjo ir jo atstovo argumentus, jog tai, kad Marijampolės PN neišsaugojo ir nepateikė vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, įrodo, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo arba, kad dėl to nusižengimo padarymas buvo užfiksuotas netinkamai, kadangi pažeidimo padarymo faktą, kaip minėta, įrodo paties pareiškėjo 2018m. rugpjūčio 17d. rašytinis paaiškinimas dėl pažeidimo ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, R. B. 2018m. rugpjūčio 15d. tarnybinis pranešimas ir šio pareigūno, teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo, parodymai, liudytojo V. L. bei V. S. parodymai, kurie byloje yra surinkti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir kurių, teismo juos įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, visuma yra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas 2018m. rugpjūčio 15d. apie 15.15val. Marijampolės PN 152 brigados gyvenamojoje patalpoje

Marijampolės PN direktoriaus Nutarime nurodyta pareiškėjo veika, tai yra planinės kratos metu pareiškėjo nevykdymas pareigūno nurodymo išeiti iš patalpos, o davus pakartotinį nurodymą, atsistoti nuo lovos, kad būtų galima atlikti nuteistojo dalinę kratą, šio nurodymas nevykdymas, pareiškėjui pradėjus vaikščioti pirmyn ir atgal, garsiai reiškiant nepasitenkinimą, teisingai kvalifikuota kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas, tačiau kita kaip pažeista teisės norma - tai yra Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003m. liepos 2d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių)73.2 punktas, nustatantis, kad įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, nuteistieji privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę, neatitinka Nutarime užfiksuotos pareiškėjo veikos, todėl kvalifikuojant pareiškėjo veiką atsakovo parinkta netinkamai ir teismas ją iš Nutarimo šalina.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos direktoriaus nutarimu (BVK 143 straipsnio 7 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prieš baudžiamas buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, turėjo galimybę susipažinti su R. B. tarnybiniu pranešimu dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo ir pateikti paaiškinimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta kompetentingo asmens, nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Teismui nusprendus netenkinti pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo patirtų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, atlyginimą( Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 -133 straipsniais,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.