- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- I-4678-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03941-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Č. P.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui Č. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. P. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Č. P. padavė teismui skundą (b. l. 1–17) prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-08 sprendimą Nr. 1D-5742(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 2 872,20 eurų (9 917,14 Lt), susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 2 285,68 eurus (7 892 Lt), susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 metų sausio mėnesio jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatomis, todėl kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl jis įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką. Be to, pareiškėjo pensija nuo 2012-01-01 nepagrįstai buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė – Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 71–72) su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Taip pat nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2014-09-01 nutartimi patenkino prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą (b. l. 55–56).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 turi būti taikoma ne Konstitucijai prieštaraujanti Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, pagal kurią pensijos ribojamos 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o pensija ribojama taikant 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydį (2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A756-844/2013). Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-04-04 pažyma Nr. 11DP(P)-1991 tvirtina, kad pareiškėjo pensiją ribojant 1,3, o ne 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, ginčui aktualiu laikotarpiu (2010-01-01–2012-08-31) jam buvo neišmokėta 2 872,20 eurų (9 917,14 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas 2012–2013 metais pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, likusi pareiškėjo skundo dalis netenkintina.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 2 872,20 eurų – įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-08 sprendimą Nr. 1D-5742(11).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2014-08-08 sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų, pagal kurias pensijų gavėjams buvo sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-08 sprendimo Nr. 1D-5742(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo. Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę į patirtų išlaidų atlyginimą turi ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas turi būti pagrįstas, o atlygintinos tik realiai patirtos išlaidos. Teismui nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs už advokato Algimanto Medelio suteiktas teisines paslaugas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti nagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Č. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-08 sprendimo Nr. 1D-5742(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti Č. P. 2 872,20 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 20 euro centų) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.