- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 1N-50-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01707-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.13.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 29 d. 21 val. iki 2011 m. gruodžio 30 d. 7 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su K. J. Š. B. metu, tyčia jam rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 37 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas daug kūno sužalojimų, įskaitant ir krūtinės ląstos sužalojimus, dėl kurių visumos, komplikavusios į ūminį vidinį nukraujavimą, K. J. Š. B. mirė. Šiuo nuosprendžiu A. Š. už nurodyto nusikaltimo padarymą nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; taip pat iš A. Š. priteista R. B. ir T. B. po 1 505,63 Lt turtinei bei po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendis pakeistas ir aprašomoji dalis išdėstyta taip: A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė K. J. Š. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 37 smūgius. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestas.
Nuteistasis A. Š. 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nustatęs, kad nuteistasis A. Š. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, o įrodymų vertinimas, kaltės klausimas, sveikatos būklės vertinimas nėra pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2015 m. vasario 11 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. Š. baudžiamojoje byloje.
Šalies argumentai
A. Š., ginčydamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 11 d. nutarimą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde nuteistasis prašė nutarimą panaikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatavo, kad A. Š. nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nei teismui nepateikė tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, nei tokią, už kurią nuteistas, o tai, kad A. Š. nesutinka su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, negali būti vertinama naujai paaiškėjusia aplinkybe. Apygardos teismas nenustatęs aplinkybių, remiantis kuriomis pagal BPK 444 straipsnį baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paliko galioti.
Nuteistasis A. Š. skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti, „uždaryti“ bylą ir jį paleisti į laisvę, nes jis nesusijęs su K. J. Š. B. sumušimu; ištirti korupcinius „teisėsaugos“ veiksmus; įstatymo nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn neteisėtus veiksmus atlikusius pareigūnus ir liudytojus už piktnaudžiavimą ir duotus melagingus parodymus. A. Š. skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes pareiškime išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 444 straipsnį. Nuteistasis mano, kad teismai, nagrinėję jo baudžiamąją bylą, savo sprendimus grindė melagingais liudytojo I. D. parodymais, prokuroro suklastotais liudytojų parodymais ir ekspertų bei specialistų išvadomis, netinkamai vertino kitus bylos įrodymus, todėl neteisingai jį pripažino kaltu nužudžius K. J. Š. B.. Aplinkybę, kad byloje buvo duoti melagingi parodymai, patvirtina tai, jog A. Š. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, o apie Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties 2012 m. sausio 16 d. raštą dėl gydytojo I. D. išvykimo į įvykio vietą jis sužinojo tik 2014 m. kovą. Generalinis prokuroras nutarime nepagrįstai nurodo, kad šis raštas buvo byloje ir su juo nuteistasis turėjo galimybę susipažinti. Nuteistojo nuomone, yra pagrindas baudžiamąją bylą atnaujinti BPK 444 straipsnio 1 d. 2–3 punktuose nustatytais pagrindais, nes tiek pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą (prokuroras ir tyrėja), tiek bylą nagrinėję teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, padarė procesinius pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu. Skunde nuteistasis taip pat tvirtina, kad nors jis buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą dėl Generalinio prokuroro nutarimo, tačiau į teismo posėdį jis nebuvo pristatytas, jam tik buvo įteiktas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, t. y. kad posėdis vyks 2015 m. kovo 2 d., tačiau 2015 m. kovo 2 d. teismo posėdis neįvyko, skundo nagrinėjimas buvo atidėtas 2015 m. kovo 10 d. Nuteistojo skundas 2015 m. kovo 10 d. buvo nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką. Apygardos teismas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Aptariamu atveju nuteistasis siekia, kad baudžiamoji byla Nr. 1-320-92/2012, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl liudytojo I. D. parodymų melagingumo, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, ekspertų ir specialistų išvadų netikrumo, nagrinėjusių bylą teisėjų ir atlikusių ikiteisminį tyrimą pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo.
A. Š. skunde tvirtina, kad liudytojo I. D. parodymai yra melagingi, o kitų liudytojų parodymai, ekspertų ir specialistų išvadų suklastotos. Baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas liudytojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Nagrinėjant bylą nei nuteistasis, nei jo gynėjas neteikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytas liudytojo I. D. duotų parodymų, byloje pateiktų ekspertų ir specialistų išvadų melagingumas ir / ar netikrumas. Liudytojų parodymų, ekspertų ir specialistų išvadų patikimumas įvertintas ir patikrintas baudžiamąją bylą nagrinėjant tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo I. D. parodymų, ekspertų ir specialistų išvadų patikimumu, o byloje kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis, nužudė nukentėjusįjį. Iš esmės visos, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tuo tarpu, įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylą nagrinėję teisėjai, tirdami bylos įrodymus, būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuteistojo skundo turinys leidžia teigti, kad A. Š. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nėra tokių duomenų. A. Š., turėdamas pagrįstų abejonių dėl tam tikrų ikiteisminio tyrimo pareigūnų (tyrėjo, prokuroro), bylą nagrinėjančių teisėjų veiksmų objektyvumo turėjo teisę tokius veiksmus skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pasinaudoti nušalinimo institutu, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiomis teisėmis būtų pasinaudojęs.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Visos nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, todėl jos dėl to ir negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms, nes kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo skunde aptartos aplinkybės taip pat neleidžia formuoti išvados, kad šios yra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog A. Š. yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.
Nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, todėl jis apie Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties 2012 m. sausio 16 d. raštą dėl gydytojo I. D. išvykimo į įvykio vietą sužinojo tik 2014 m. kovą, viena vertus, neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis, su visa bylos medžiaga, kurioje buvo ir nuteistojo minimas Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties 2012 m. sausio 16 d. raštas, A. Š. sutikimu, susipažino jo gynėjas advokatas. Gynėją ir ginamąjį sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. būtų nepatenkintas teikiamomis valstybės paskirto gynėjo paslaugomis, dėl jo pakeitimo būtų kreipęsis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kita vertus, šios aplinkybės pačios savaime niekaip negali patvirtinti liudytojo I. D. duotų parodymų melagingumo. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, liudytojų parodymų melagingumas (netikrumas) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o byloje nėra tokių įrodymų. Dar daugiau, tokios aplinkybės pačios savaime negali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios, dėl kurių atnaujintina baudžiamoji byla.
A. Š. nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas neturėjo pagrindo jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas nuteistojo skundą rašytinio proceso tvarka, nepažeidė BPK 64 straipsnio 4 dalies ir 447 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ar skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį, ar rašytinio proceso tvarka, ar nuteistąjį pristatyti į teismo posėdį, kai skundas paduotas nesiremiant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais (kaip ir nagrinėjamu atveju, nuteistasis siekia, kad jo teisinė padėtis būtų pagerinta, iš esmės siekia, jog jis būtų išteisintas) yra skundą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Tokiu atveju įstatymų leidėjas yra nustatęs tik vienintelę būtiną skundui nagrinėti sąlygą: apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą įstatymo nustatyta tvarka turi būti pranešta suinteresuotiems asmenims (prokurorui, skundą padavusiam asmeniui, jeigu jis suimtas, nuteistas – jo gynėjui). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme A. Š. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 11 d. nutarimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. kovo 5 d., tačiau skundo nagrinėjimas buvo atidėtas 2015 m. kovo 10 d., nes apie skundo nagrinėjimą nebuvo pranešta gynėjui. 2015 m. kovo 10 d. į skundo nagrinėjimą neatvykus prokurorui ir gynėjui, skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Tai, kad nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, niekaip nereiškia, jog buvo pažeistos nuteistojo A. Š. proceso teisės. A. Š. pasinaudoja teise žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Apygardos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas peržiūrėtas priimant šią nutartį.
A. Š. skunde pareikšti prašymai ištirti korupcinius „teisėsaugos“ veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn neteisėtus veiksmus atlikusius pareigūnus ir liudytojus už piktnaudžiavimą bei duotus melagingus parodymus, nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl aukštesnės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų priežasčių skundžiamos nutarties naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.