Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Joniškio r. apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendžio, kuriuo K. S. išteisintas pagal BK 155 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. išteisintas pagal BK 155 str. 1 d., t. y. kad jis 2007-01-29 apie 9 val. viešoje vietoje – Kepalių žemės ūkio bendrovės kontoros bendrovės pirmininko kabinete – pareikšdamas V. Ž., kad jis iš bendrovės narių supirkinėdamas grūdus, vėlai vykdamas į malūną malti grūdų, važinėdamas naktimis prie malūno elgiasi neteisėtai, pareikšdamas, kad V. Ž. yra valkata ir todėl neturi teisės kelti jokių reikalavimų, bei jėga išstumdamas V. Ž. iš savo darbo kabineto, viešai veiksmu ir žodžiais užgauliai pažemino V. Ž..

Nukentėjusysis V. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. Apelianto manymu, priešingai nei konstatavo teismas, bendrovės pirmininko kabinetas yra vieša vieta, nes bendrovė yra viešas ir atviras ūkinis vienetas, o K. S., kaip bendrovės pirmininkas, turintis tam tikrus įgaliojimus, laikytinas viešu asmeniu, todėl K. S. privalėjo viešoje vietoje rodyti deramą pagarbą jam, kaip asmeniui ir bendrovės pajininkui. Jo garbė buvo pažeminta K. S. užimta arogantiška pozicija, nederamais pasisakymais, kad jis neturi teisės kelti jokių reikalavimų, jo garbė taip pat buvo pažeminta, nesuteikiant galimybės jam, kaip pajininkui, tinkamai naudotis bendrovės dokumentais bei gauti informaciją apie bendrovės veiklą, imant jį už peties ir stumiant prie durų. Pasak apelianto, K. S. vienašališkas ir savavališkas kliudymas jam įgyvendinti jo, kaip piliečio ir pajininko, teises buvo pats didžiausias pažeminimas, todėl toks išteisintojo elgesys laikytinas užgauliu. Tai, kad jis reikalavo pirmininko pasiaiškinti dėl jo skleidžiamų apkalbų, nebuvo konflikto provokavimas, o savo teisių gynimo būdas. V. Ž. teigimu, po teismo nuosprendžio dar labiau buvo pažemintas jo orumas, nes K. S. galėjo jaustis pranašesniu, galingesniu. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad jis nepateikė K. S. kaltės įrodymų, vien jo parodymais remtis negalima, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nei bendrovės nariai, nei sekretorė, kuri sėdėdama prie pirmininko durų viską matė ir girdėjo, neitų į teismą liudyti prieš pirmininką. Tokiu būdu teismas, netikėdamas juo, jį ignoravo, neleido jam gintis. V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį K. S. atžvilgiu.

Teismo posėdyje išteisintasis K. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino K. S. pagal BK 155 str. 1 d. Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Šiuo atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. S. veiksmuose nebuvo minėto nusikaltimo požymių. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus vertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, V. Ž. kategoriškai nebetvirtino, jog K. S. buvo pavadintas įžeidžiančiu žodžiu ,,valkata“, jis negalėjo nurodyti, kokiu įžeidžiančiu žodžiu jį pavadino K. S., teigė, jog to žodžio neįsiminė, bet tai nebuvo keiksmažodis (b. l. 16). Be to, teismas pagrįstai pripažino neįrodytu ir V. Ž. kaip įžeidžiantį veiksmą nurodytą jo išstūmimą iš kabineto. Šio fakto nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Tai, kad K. S. sakė V. Ž., jog jis negerai daro supirkinėdamas iš bendrovės narių grūdus, vėlai vakare vyksta į malūną jų malti, važinėja naktimis prie malūno, vertintina kaip V. Ž. išsakyta K. S. nuomonė, ji neturi jokių užgaulaus pažeminimo požymių. Tai, kad K. S. tuo metu, kai V. Ž. lankėsi jo kabinete, nedavė jam bendrovės įstatų, taipogi negali būti vertinama kaip įžeidimas BK 155 str. 1 d. prasme. Nors apeliantas skunde nurodo, kad bendrovės pirmininko kabinetas yra vieša vieta, o K. S., kaip bendrovės pirmininkas, turintis tam tikrus įgaliojimus, laikytinas viešu asmeniu, todėl ir įžeistas jis buvo viešai, tačiau įžeidimas laikomas viešu, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Pats V. Ž. nuosekliai teisme teigė, kad to, kas vyko K. S. kabinete, pašaliniai žmonės nematė, viskas vyko tik tarp jųdviejų, kitų žmonių nei kabinete, nei koridoriuje nebuvo, jie netriukšmavo (b. l. 9, 16). K. S. taip pat patvirtino, kad V. Ž. atėjus jis kabinete buvo vienas, sekretorės jis neturi (b. l .16). Taigi iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. S. kaltės pagal BK 155 str. 1 d. dėl įžeidimo nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.