- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-3562-972/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03049-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.40 val. I. S. g. 19 namo kieme, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. L. (tėvui), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus, nesilaikė reikiamo atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. J., taip jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai.
J. L. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad pasiėmė tėvo automobilio raktelius šiam nežinant, norėjo seseriai padėti apsukti automobilį kieme, nes jai buvo sunku tai padaryti. Jis manevruodamas atsirėmė į kitą automobilį. Jie su seserimi ketino vykti į sodą, sesuo su kitu broliu nešiojo daiktus iš tėvo buto į automobilį. Priėjo prie automobilio moteris ir liepė jam išlipti, jis pakluso ir išlipo. Automobilį vairavo būdamas blaivus, teisės vairuoti neturi. Alkoholį vartojo iš karto po įvykio išėjęs į barą, nes buvo strese. Kai sesuo paskambino, kad jų mašina tempiama iš kiemo, jis pats atvyko pas pareigūnus kažkur po 1,5 val. Automobilis priklauso jo tėvui, su juo važinėja sesuo, kai grįžta iš užsienio, kitas brolis. Rakteliai visada laikomi tėvo bute ant lentynos. Tuo metu tėvo namuose nebuvo, jis pasiėmė raktelius be tėvo žinios. Gailisi dėl savo poelgio. Jei teismas skirs baudą, prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis, uždirba apie 270 Eur per mėnesį, moka vienam vaikui išlaikymą.
Liudytojas J. L. (tėvas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis automobiliu „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažinėja. Juo važinėja jo vaikai. Automobilis stovi prie jo namų. Įvykio dieną jo nebuvo namie, jis buvo sode, namo grįžo tik vakare. Automobilio rakteliai visada būna padėti namuose, juos imdavo vaikai. Apie įvykį sužinojo iš vaikų, todėl negali pasakyti, ar sūnus buvo blaivus, ar ne. Tą dieną apskritai jo nematė.
Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo J. L. sesuo. Įvykio dieną ruošėsi vykti į sodą, nešė daiktus iš tėvo buto į automobilį. Brolis J. L. tuo metu sugalvojo apsisukti ir netyčia stuktelėjo į kitą automobilį. Moteris iškvietė policiją. Brolis gal ir buvo išgėręs, tačiau ji to tvirtinti negali, nes nematė, prie jos brolis nieko nevartojo. Kai ji atvyksta į Lietuvą, važinėja tėvui priklausančiu automobiliu. Tą dieną irgi būtų pati vairavusi. Žino, kad brolis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobiliu važinėja ir kitas brolis. Pats tėvas automobilio nevairuoja, jis tą dieną buvo sode, ten išvyko anksčiau, nei atėjo brolis J. Ji skambino J., kad jis pasirodytų, tačiau jis pasakė, kad jam įgėlė širšė ir jis yra ligoninėje.
L. R. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad grįžusi namo pirmoje dienos pusėje kieme parkavo automobilį. Pamatė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stumdo automobilį. Jis važiavo atbulas, sukosi, trenkėsi į kitą automobilį, atsitraukęs dar kartą važiavo atbulas ir vėl sukosi. Matydama, kad jis pasitraukia, atbėgusi prie jo automobilio, paklausė: „ką čia darai?“. Asmuo pasakė jai pasitraukti, nes jis nori vykti į sodą. Dar jis bandė važiuoti, bet ji pasilenkė, atidarė mašinos dureles, išjungė variklį, paspausdama mygtuką, ir ištempė vairuotoją iš automobilio. Priėjus prie automobilio, pro pravirą langą sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo „stiklinės“, jis akivaizdžiai buvo apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų. Ji paskambino į policiją. Vyriškis nušlitiniavo į namo laiptinę. Iš tos pačios laiptinės išėjo lyg ir to asmens sesuo su broliu. Kiek pamena, ji jai pasakė, kad asmuo yra girtas, kaip jam duoda raktelius. Ta moteris prašė susitarti, sakė, kad jos brolis yra praradęs teises už girtumą, ne pirmą kartą girtas, dabar tą tėvo automobilį konfiskuos. Jis pats pasiima automobilio raktelius, nieko jam negali padaryti. Sesuo su broliu liko laukti policijos. Atvyko policija, buvo iškviesta tarnyba nuvilkti automobilį. Velkant automobilį, iš savo laiptinės išėjo girtas vairuotojas, telefonu filmuodamas, kaip velkamas automobilis. Policijos pareigūnai tada ir sulaikė jį. Per tą laiką, kol atvyko policija, jis nebuvo išėjęs iš namo laiptinės.
Liudytojas policijos pareigūnas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Asmens neblaivumas buvo patikrintas jam pasirodžius vėliau. Kai jie atvyko, jo nebuvo, asmuo buvo pasišalinęs, buvo ieškomas.
Iš policijos pareigūno L. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.40 val. gavo pranešimą, kad I. S. g. 19 namo kieme yra eismo įvykis. Atvykus, liudytoja R. Z. paaiškino, kad matė, kaip automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, apsisukinėdamas I. S. g. 19 namo kieme, užkabino stovintį automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prabrėžė jo priekinį bamperį, pavažiavo keletą metrų ir sustojo. Iš automobilio išlipo neblaivus vyras ir nuėjo. Buvo nustatytas automobilio „O. Z.“ savininkas. Šis nurodė, kad jo automobilio priekinis bamperis anksčiau nebuvo apgadintas. Automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiku buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietoje pasirodžiusi moteris, prisistačiusi G. L., paaiškino, kad yra automobilį „R. L.“ vairavusio vyriškio sesuo. Iš jos buvo paimtas paaiškinimas. Apie 14 val. įvykio vietoje pamatė girtą vyriškį. Išsiaiškino, kad tai automobilį „R. L.“ vairavęs J. L.. Jis pripažino vairavęs ir kliudęs kitą automobilį, jam nustatytas 4,32 prom. girtumas (b. l. 5).
Iš S. J. pareiškimo policijai matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.15 val. jis gavo skambutį dėl apgadinto jo automobilio „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio I. S. g. 19 namo kieme. Atėjęs pamatė apgadintą priekinį bamperį (b. l. 19).
Iš G. L. paaiškinimo policijai matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.30 val. ruošėsi vykti į sodą. Brolis J. L. padėjo nešti spinteles į automobilį „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo kieme. Automobilis stovėjo nepatogiai, ir brolis sugalvojo jį pasukti. Apsukdamas automobilį, brolis atsitrenkė į kitą automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Brolis buvo neblaivus, todėl išsigando ir pabėgo (b. l. 20).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas, fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, kad apgadintas automobilio „R. L.“ galinis bamperis, automobilio „O. Z.“ apgadintas priekinis bamperis (b. l. 7-12).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. 14.22 val. J. L. nustatytas 4,32 prom. girtumas (b. l. 16).
Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad J. L. nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 14).
Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę Minijos g. 152 (b. l. 15).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) kieme, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus, nesilaikė reikiamo atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. J., taip jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad vairavo automobilį būdamas blaivus, tokią jo versiją paneigia liudytojos R. Z. paaiškinimai. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos paaiškinimais, nes ji asmeniškai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų kaip nors suinteresuota bylos baigtimi, nepagrįstu J. L. nubaudimu. Be to, jos paaiškinimai išliko nuoseklūs viso proceso metu – tiek rašant paaiškinimą policijai (b. l. 18), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir liudytojos G. L. paaiškinime policijai užfiksuotos aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aiškinimas, kad jis automobilį vairavo būdamas blaivus, vertintinas kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Liudytojos G. L. paaiškinimai teisme dėl J. L. (ne)blaivumo taip pat vertintini kritiškai, kaip siekis padėti J. L. sušvelninti jo atsakomybę, nes ji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo – J. L. sesuo. Tokia veika J. L. pažeidė KET 9, 14, 222 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už šių pažeidimų padarymą skirtinos administracinės nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad J. L. padarė vienus iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės ją vairuoti, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo svetimas turtas, iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau buvo baustas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 25-28), dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. L. paskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas didesnes nei minimalias baudas su transporto priemonės konfiskavimu. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, prie griežtesnės nuobaudos pridedant dalį švelnesnės (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas ir transporto priemonės konfiskavimas, dėl kurio skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Pasisakydamas dėl automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, teismas pažymi, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiais tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, automobilis, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L., priklauso ne jam, o jo tėvui J. L.. Pažymėtina, kad leisdamas naudotis transporto priemone, savininkas turi būti pakankamai atsargus ir rūpestingas, domėtis, kam leidžia naudotis savo automobiliu, priešingu atveju, kilusios pasekmės gali turėti įtakos ir jo interesams. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L., automobilio rakteliai visada laikomi tėvo bute ant lentynos, jis pasiėmė raktelius be tėvo žinios, automobilio savininkas J. L. patvirtino, kad automobilio rakteliai visada būna padėti namuose, juos imdavo vaikai. L. R. Z. nurodė, kad G. L. jai sakė, kad jos brolis J. L. pats pasiima automobilio raktelius, nieko jam negali padaryti, jis yra praradęs teisę vairuoti už girtumą. Iš išrašo apie J. L. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 27) matyti, kad jis 2013-11-22 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, šį pažeidimą padarė vairuodamas tą pačią transporto priemonę. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilio savininkas, laikydamas savo automobilio raktelius taip, kad prie jų gali laisvai prieiti ir juos paimti be jo žinios kiti asmenys, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neužtikrino tinkamo savo transporto priemonės naudojimo, kad ji nebūtų pažeidimų padarymo įrankis. Nenustačius situacijos, jog automobilis būtų buvęs užvaldytas neteisėtai, nėra pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl J. L. (tėvui) priklausantis automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju netaikius numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išaiškintina, jog konfiskuoto automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti dėl daikto konfiskavimo patirtą žalą.
Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, į gaunamų pajamų per mėnesį dydį, į paskirtos baudos dydį, prašymas tenkintinas, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1480 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, prie griežtesnės nuobaudos pridėti dalį švelnesnės ir J. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1520 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) baudą su transporto priemonės „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokant po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nesumokėjus nustatytos vieno mėnesio baudos dalies, nutarimas bus perduotas vykdyti, priverstinai išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.
Pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo registro objekto ROIK numerį 15004131411 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.