Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį - 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 26 d.

Anksčiau teismo keturis kartus teistas, bausmę atlikęs, paleistas 2012 m. vasario 6 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas rodo, kad ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas. Nutarime pažymima, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvojo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymi, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo A. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine tvarka (paskutinė nuobauda panaikinta prieš terminą – 2022 m. rugsėjo 2 d.), vieną kartą baustas administracine tvarka už šiurkštaus pažeidimo padarymą (psichotropinių medžiagų vartojimas). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2020 m. gegužės 29 d. išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės (dėl šiuo metu gaunamo mažo atlyginimo už darbą įkalinimo įstaigoje); buvo įtakojamas asocialios grupės (labiau būdinga ankstesniu laikotarpiu); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys (labiau būdingas iki įkalinimo, šiuo metu tai nėra itin aktualu); savitvardos problemos (labiau būdingas iki įkalinimo, šiuo metu tai nėra itin aktualu); priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena iš jų yra sunkaus nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, padarymą. Nuteistasis anksčiau teismo keturis teistas, užsienyje – tris kartus, jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda ar bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai bei asmenys, su kuriais jis tą laisvalaikį leisdavo, dažnai sukurdavo situacijas palankias nusikalstamos veikos vykdymui. Pažymėtina, kad nors nuteistasis žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino ir nuolatos pasirinkdavo situacijas ir draugus su kuriais leidžiamas laisvalaikis padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Paskutinį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei panaudodamas apgaulę nukentėjusiąją išnaudojo prostitucijai, tad manytina, jog gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje, tačiau tikėtina jog ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Pats nuteistasis suvokia, jog tai nėra gerai bei nurodo, jog paskutiniu metu atsiribojo nuo buvusių draugų bei neketina atnaujinti ryšių su jais. Visgi, analizuojant nuteistojo gyvenimo istoriją stebima, jog praeityje jis stokojo motyvacijos įsitraukti į socialiai priimtinas, pozityvias veiklas, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat ne visuomet gebėjo rinktis pozityvias veiklas. Anksčiau laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą ir pats pripažįsta, jog ne visuomet gebėjo tinkamai laikytis nustatytos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau vartojo narkotines medžiagas, buvo keletą kartų nuėjęs į užsiėmus, kurių nepabaigė. Nors šiuo metu teigia, kad yra nevartojantis, nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau, kaip jau minėta, bausmės atlikimo metu administracine tvarka buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad kasdieninėje veikloje nuteistasis teigia išskirtiniu impulsyvumu nepasižymintis, tačiau keletas nusikalstamų veikų yra atlikta impulsyviai (pasipriešinimas valstybės tarnautojui). Kai kurios nusikalstamos veikos buvo atliktos planuojant ir nuteistasis neneigia, kad jas vykdė įtakojamas draugų ir tuo metu esamos finansinės padėties nestabilumo. Asmuo įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Jis geba atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Vertinimo metu stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Taip pat, įvertinimo metu kalbėdamas apie save nuteistasis išskiria teigiamus savo būdo bruožus bei nurodo, jog manantis, kad dar yra kur tobulėti, tačiau konkrečios srities įvardinti negeba. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.