- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- N2-9306-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06957-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Indrė Ašmontienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, priteisiant iš atsakovo po 900 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Kartu prašo priteisti iš atsakovo sūnaus A. P. išlaikymo įsiskolinimą po 150 Lt per mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog atsakovas sūnaus išlaikymui įsipareigoja skirti po 200 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, jog sūnui teikiamo išlaikymo dydis buvo nustatytas 2003 m., t.y. prieš devynis metus. Nuo to laiko iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios įtakoja sūnui reikalingo išlaikymo dydį – ženkliai padidėjo sūnaus poreikiai, pasikeitė šalies ekonominė situacija ir ženkliai pabrango visos prekės, dar gimė du vaikai antroje santuokoje, taip pat pagerėjo ir atsakovo turtinė padėtis. Teigia, jog sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 1500 Lt, todėl mano, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir nebeatitinka sūnaus poreikių. Taip pat nurodo, jog nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio atsakovas savo noru padidino sūnui teikiamą išlaikymą ir mokėjo po 350 Lt, vėliau vėl teikė išlaikymą tik po 200 Lt. Mano, jog atsakovo sprendimas sumažinti sūnui teikiamą išlaikymą pažeidė tiek sūnaus, tiek jos teises, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 3-8).
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sūnaus išlaikymui teikti 400 Lt kiekvieną mėnesį. Nurodo, jog teikti išlaikymą po 900 Lt neturi turtinės galimybės, be to, sūnaus poreikiai, kuriuos nurodė ieškovė, yra nepagrįsti. Teigia, jog įmonėse jo uždarbis yra minimalus, už turimas įmonių akcijas dividendai nemokami, nes to neleidžia įmonės gaunamas pelnas, be to, įmonės skolingos bankams. Nurodo, jog ieškovės ir jo turtinė padėtis yra vienoda, todėl išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis (b.l. 36-38).
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. M. (P.) ir A. P.. Santuoka tarp V. M. (P.) ir A. P. nutraukta 2003-03-07 (b.l. 25) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2424-39/2003 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria A. P. įsipareigojo sūnaus A. P. išlaikymui skirti po 200 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b.l. 25).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria A. P. įsipareigojo sūnaus A. P. išlaikymui skirti po 200 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Akivaizdu, jog nuo 2003 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos, t.y. iki 2012-06-13, pasikeitė vaiko poreikiai, t.y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. A. P., kurio išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamas teisme, šiuo metu yra 16 metų, vaikas mokosi gimnazijoje, II klasėje. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymosi priemonės, higienos reikmenys, pinigai laisvalaikio reikmėms. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1500 Lt (b.l. 4-5), o teismo posėdžio metu paaiškino, jog sūnui išlaikyti reikia apie 2000 Lt (b.l. 168). Minėtas išlaidas ieškovė grindžia išlaidų lentele (b.l. 4-5), pirkimo kvitais (b.l. 71-78, 91-93), sąskaitų išrašais (b.l. 94-130). Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, įvertindamas vaiko amžių, poreikius bei tai, kad nėra būtinybės kas penkis metus, kaip teigia ieškovė, keisti baldus, kas tris metus keisti kompiuterį/telefoną ir pan., daro išvadą, jog vaiko A. P. išlaikymui per mėnesį reikia apie 1200 Lt. Teismas pažymi, jog byloje nepateikta duomenų, jog minėtais baldais, kompiuteriu, telefonu naudojasi vien tik šalių sūnus. Be to, nors byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog A. P. serga (b.l. 14-15), tačiau nurodyta ligos diagnozė nelaikytina, teismo nuomone, ypatingai sunkiu A. P. sveikatos sutrikimu, kadangi teismui nepateikti duomenys, jog A. P. nuolat būtų atliekamos medicininės procedūros, perkami vaistai ir pan.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė turi dar du vaikus – V. M. gim. 2007-03-06 (b.l. 12) bei J. M., gim. 2010-08-04 (b.l. 13), ieškovės gaunamos pajamos, kaip nurodė teismo posėdžio metu, yra apie 4000 Lt (b.l. 88-89). Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 141), ieškovės sutuoktinio vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 86-87), ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (b.l. 137), ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 79-85, 142-147).
Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 36-37), transporto priemonių atsakovas nėra įgijęs (b.l. 138). Atsakovas taip pat yra UAB „F.“ bei UAB „A.“ direktorius bei vienintelis akcininkas (b.l. 27-29, 30-35), gaunamas darbo užmokestis tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje apie 300-350 Lt (b.l. 59-60). Atsakovas teigia, jog jo bei įmonių turtinė padėtis yra sunki bei pateikė, jo nuomone, dokumentus, įrodančius minėtus teiginius – UAB „F.“ bei UAB „A.“ pažymas (b.l. 61, 62, 65, 66, 67), pelno (nuostolių) ataskaitas (b.l. 63, 64). Atsakovo argumentai apie sunkią turtinę padėtį atmestini, nes iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog turėdamas tik tokias pajamas, kurios nurodytos pateiktuose dokumentuose, atsakovas neturėtų galimybės nei teikti 2003-03-07 sprendimu priteisto išlaikymo, nei tokio išlaikymo, kurį jis sutinka teikti atsiliepime, nei išlaikyti būstą bei save. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra vienoda. Teismas pažymi, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra tinkamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22).
Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-06-13, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 150 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Teigia, jog nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio atsakovas savanoriškai padidino išlaikymą iki 350 Lt per mėnesį, todėl vėl nusprendęs teikti išlaikymą po 200 Lt pažeidžia vaiko bei jos teises. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas vykdė pareigą išlaikyti savo vaiką, kaip buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendime. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė. Kaip minėta, įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Nors šalių susitarimu, kuris patvirtintas teismo sprendimu, buvo sutarta, jog atsakovas vaiko išlaikymui skirs 200 Lt, tačiau nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui skyrė daugiau lėšų. Tai, kaip minėta, yra tėvų teisė, bet ne pareiga. Todėl nepagrįstas ieškinio argumentas, jog atsakovas nebeteikdamas didesnio išlaikymo nei tas, dėl kurio susitarė pačios šalys nutraukdamos santuoką, pažeidžia vaiko ar vaiko mamos, interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovė turėjo 1400 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 164-166) bei 92 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 160-163), atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Laikytina, jog ieškinys patenkintas 60 proc., todėl ieškovei priteistini 60 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 840 Lt bei 92 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, viso – 932 Lt.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((600 Lt – 200 Lt = 400 Lt × 12 mėnesių = 4800 Lt) ×3 proc. = 144 Lt) (LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
P. K. miesto apylinkės teismo 2003-03-07 sprendimo dalį civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – sūnui A. P. - priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-06-13, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
A. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. M..
Ieškovei V. M. iš atsakovo A. P. priteisti 932 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo A. P. priteisti valstybei 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą