Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies bei 92 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2) 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2023 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio suėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės pagal 2022 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį, pakeistą 2023 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir pagal 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, paskirta 2 (dviejų) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros.

4) 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta sumažinta bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta ir iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 1 (vienai) dienai, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos švelnesnės, ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, su intensyvia priežiūra.

5) 2024 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė-laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos švelnesnės, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta A. J. pagal 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokslu, ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: įpareigojimą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiems padarytą iš jo priteistą turtinę žalą; ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokslu, dirbti arba mokytis, ir uždraudžiant per šį laikotarpį be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokslu, ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto c papunkčiu, į A. J. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. 13.30 val. iki 2020 m. gruodžio 10 d. 10.48 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartimi panaikintas A. J. 2025 m sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nutartimi paskirtą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis A. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 4 d. apie 18.00 val., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ir dėl to įvykus konfliktui tarp jo ir V. R. – L. bei A. Č., pašalinių žmonių akivaizdoje, jis tyčia dešimt kartų rankomis ir kojomis sudavė smūgius V. R.-L. į įvairias kūno vietas, A. Č. bandant ją apginti, jis (A. J.) kumščiu sudavė jam du smūgius į dešinę veido pusę ties akimi ir spyrė jam vieną kartą į pilvą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 4 d. apie 18.45 val., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, t. y., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ir dėl to įvykus konfliktui tarp jo ir V. S., pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia keturis kartus rankomis sudavė smūgius V. S. į įvairias kūno vietas, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. J. teisme kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholio kartu su E. K., o paskui ėjo į parką. Parke pamatė ant suoliuko sėdinčius moterį ir už ją vyresnį vyriškį. Jų vardų ir pavardžių nežino, tačiau buvo juos ne kartą matęs. Jis pats tiksliai neprisimena, tačiau po įvykio jam E. pasakojo, kad jis sukonfliktavo su parke buvusiais nukentėjusiais. Pripažįsta, kad konflikto metu jis sudavė ranka sėdinčiai ant suoliuko moteriai kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Taip pat pripažįsta, kad kelis kartus ranka sudavė A. Č. į veidą ir įspyrė į pilvą. Jie nei vienas jam jokių smūgių nesudavė, po to, kai trenkė tam vyrui į žandą, jis nukrito prie suoliuko ant žemės. Taip pat pamena, kad po to kažkoks kitas vyriškis jam nueinančiam trenkė į nosį. Jis net nespėjo sureaguoti, kaip atvažiavo policija ir greitoji. Kai atvažiavo greitoji, jam suteikė pagalbą dėl kraujavimo iš nosies, o po to pareigūnai jį pristatė į nakvynės namus, esančius (duomenys neskelbtini). Dar esant pareigūnams, girdėjo, kad tie vyrai ir moteris, kuriems jis sudavė smūgius, sakė, kad jam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Įvykio metu galėjo pamesti asmens tapatybės kortelę. Taip pat įvykio metu kažkur dingo jo mobiliojo ryšio telefonas, nepamena koks, su jame įdėtomis išankstinio paslaugos vartotojo SIM kortelėmis. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, norėtų, kad daugiau toks jo elgesys nebepasikartotų, nukentėjusiųjų atsiprašo, taip pat, pagal galimybes, bandys jiems atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamajam A. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios V. R.-L. parodymų matyti, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini), jai su A. sėdint ant suoliuko. Kada A. kurį laiką buvo pasišalinęs, prie jos priėjo girtas kaltinamasis ir ją pradėjo įžeidinėti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. J. pradėjo ją mušti rankų kumščiais į veidą ir galvą. Jau buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nuo suduotų smūgių ji nukrito ant žemės prie suoliuko, o A. toliau ją spardė kojomis į krūtinę. Jis buvo prispaudęs ją prie žemės, laikydamas jai paėmęs rankomis už kaklo. Tada A. A. atitraukė nuo jos ir ji atsistojo nuo žemės ir stovėjo prie suoliuko. Tada pamatė, kad A. muša A. Matė, kad netoliese buvo žmonių, bet jie nesikišo, nepriėjo, kad suteikti jiems pagalbą. Ji nesišaukė pagalbos, buvo pasimetusi, sutrikusi, nes tokia istorija buvo pirmą kartą. Viskas vyko labai greitai, nežino, kiek laiko užtruko, nes A. ją ir A. mušė be pertraukos. Po kurio laiko A. nustojo mušti juos su A. ir pasišalino. A. apsižiūrėjo ir įvykio vietoje rado asmens tapatybės kortelę. Kai ją pakėlė, parodė jai ir pamatė, kad dokumentas priklauso juos mušusiam asmeniui. Po to, jie su A. nuėjo į jo namus, kad nesutikti A. Pas gydytojus tomis dienomis nesikreipė, tik gulėjo namie; po to jai buvo kviesta greitoji, gydytojas užfiksavo mediciniuose dokumentuose, kad jai yra daugybiniai sumušimai. Dėl A. jai padarytų sužalojimų ji iki šiol jaučia skausmą visame kūne, skauda pilvą, svaigsta galva, vemia, jai iki šiol dėl šio įvykio patirtų sužalojimų yra išlikusios kraujosruvos veide, ant kojų, ant rankų, krūtinės. Ji nedirbo įvykio metu, todėl nedarbingumas jai nebuvo išduotas (1 t., b. l. 1–7, 62–65, 66–68).

2024-11-25 V. R.-L. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu buvo nedirbanti. Po įvykio gėrė vaistus nuo skausmo, kuriuos turėjo iš anksčiau, t. y. Ibuprofeną, Ketanovą ar Ketanal, tiksliai neprisimena, dar gėrė vaistus nuo širdies ir nuo nervų, bet tuos vaistus buvo išrašę gydytojai seniai. Neatsimena, kada kreipėsi pas gydytojus po įvykio, jos atmintis po įvykio suprastėjo, nes jai A. sudavė smūgius ne tik į visą kūną, bet ir į galvą. Greitosios įvykio dieną ji nekvietė. Lankėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoj, jai išrašė vaistų, bet kita gydytoja toj poliklinikoj sakė, kad jų negerti, kol neatliks tyrimų. Iki šiol jokių tyrimų nepasidarė, jai sunku vaikščioti dėl to sumušimo, o anksčiau tokių problemų neturėjo. Išrašytų vaistų jokių po įvykio nepirko, tik lašus nuo širdies, nuo skausmo, vatą, spiritą, švirkštus, bintą, kurį naudojo kaip tvarsčius nuo skausmo, gal dar kažkokius. Ieškinyje nurodė apytikslią sumą dėl vaistų pirkimo išlaidų, nes kvitų nėra išsaugojusi, jų nepateiks. Niekada pirkdama neatsiskaitinėja kortele. Įvykio metu buvo sudraskyta jos striukė, kelnės, bet jų nepateiks. Dar kažkokie daiktai buvo sugadinti, bet jų nenurodys, tai smulkmenos. Įvykio metu buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kuriame nežino kokia SIM kortelė buvo naudojama, gal A., nes tą telefoną jai buvo davęs naudotis A. Kur įvykio metu buvo tas telefonas, nepamena, ar pas ją, ar pas A., todėl negali atsakyti, bet pamena, kad po įvykio pamatė, kad tas telefonas sudaužytas, jį rado ant žemės toje vietoje, kur mušė A., tai gal iškrito iš A. Po įvykio A. nunešė tą telefoną į taisyklą, bet sakė, kad taisyti neverta. Jis buvo sudaužytas per pusę stiklo, galima jį įjungti, bet negalima naudotis, nei paskambinti, nei parašyti SMS, nes neveikia pusė ekrano. Neturtinę žalą sudaro tai, kad nuo įvykio yra nedirbanti, jai reikia nusipirkti naujus kailinukus, rūbus, mašiną, kad važinėtų į darbą, dabar yra registruota darbo biržoje, ten bus registruota iki 2025 m. kovo 3 d., ir iki to laiko nedirbs, todėl neturės pajamų. Neturi sveikatos dabar dirbti. Po įvykio neturėjo galimybės plautis galvos, šukuotis plaukus, plaukai yra susivėlę iki šiol, ir nežino ką daryti. Dėl sužalojimų jai buvo sunku ir apsiprausti, nes ilgą laiką negalėjo net rankų pakelti, dabar tik kažkiek pakelia. Ji prisimena, kad įvykio dieną, kai buvo parke, matė, kad ten buvo ir daugiau iš matymo matytų žmonių, bet jų asmens duomenų nežino, jų nepažįsta. Ji visų mušimo aplinkybių tiksliai neprisimena, nes, kaip sakė, po įvykio jai labai suprastėjo atmintis. Po įvykio jai A. parodė įvykio vietoje rastą A. asmens tapatybės kortelę, žino, kad A. vėliau ją pateikė policijos pareigūnams. Nematė, ar A. dar ką nors rado įvykio vietoje, jis jai daugiau nieko nesakė. Po įvykio skubiu žingsniu nuėjo pas A. į namus, bet neatsimena, kodėl tą pačią dieną nepranešė policijai, tik pamena, kad jie tik gulėjo abu, nes visas jos kūnas buvo sumuštas. Jie tik užsidarė bute ir viskas (1 t., b. l. 69–71).

Iš nukentėjusiojo A. Č. parodymų matyti, kad 2024 m. birželio 5 d. apie 18-19 valandą, su V. būnant (duomenys neskelbtini) ir sėdint ant suoliuko, pro juos praeidinėjo A. J. su mergina, kuris pradėjo žodžiais kabinėtis prie V., bet ką jis sakė tuo metu, neatkreipė dėmesio, be to, prastai girdi dėl patirtos anksčiau traumos. Jie į jį nekreipė dėmesio ir jis prie jų nesustojo, o nuėjo su panele toliau nuo jų. Jie to vaikino nepažinojo. Po to, jie ėjo apsipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Prie parduotuvės vėl pamatė A., kuris buvo girtas ir konfliktavo su aplinkiniais. Kai apsipirko parduotuvėje jie vėl grįžo atgal į parką ir atsisėdo ant kito suoliuko. Netrukus pamatė, kad vėl link jų eina A. su ta pačia panele. Priėjęs prie jų, A., kreipdamasis į V., pasakė: girdėjau, gerai čiulpi. Po to jis dar kažką jai sakė, bet visko neatsimena, nes viskas vyko labai greitai ir netikėtai. Jis jam pasakė: eik ramiai, ko čia pristojai? Po jo žodžių A. priėjo prie V. ir, stovėdamas priešais ją, keletą kartų jai trenkė rankomis, suduodamas V. į veidą kumščiais vienos rankos kumščiu paskui kitą. Kiek kartų jis sudavė V. kumščiais į veidą, jis nepasakys, neprisimena, viskas vyko labai greitai, bet tuo metu tų smūgių buvo tikrai ne mažiau nei keturi. Tada V., kuri sėdėjo ant suoliuko, tartum nuslydo nuo to suoliuko ant žemės ir atrodė tartum suklupusi. Jai klūpint, A. pradėjo spardyti, kaip jam atrodė, dešine koja, jai į galvą ir krūtinę bei rankas, kiek kartų jis jai spyrė, nežino, neskaičiavo, tų spyrių buvo daug, tikrai ne mažiau dešimt. A. atrodė labai stipriai apsvaigęs ir neadekvatus, nes, jo supratimu, visiškai nei iš šio, nei iš to ėmė taip elgtis. Pamatęs mušamą, kaip jam atrodo, be jokios priežasties V., jis norėjo ją apginti, todėl atsistojo nuo suoliuko ir žengtelėjo link A., kuris spardė V., ir pasakė: atstok, eik kuo greičiau nuo čia, ko čia prisikabinai? Jam stovint priešais A., po jo pasakytų jam žodžių, A. nieko nesakydamas, kumščiu sudavė du smūgius į dešinę veido pusę ties akimi ir dešine koja spyrė jam vieną kartą į pilvą, po ko jis nukrito ant žemės šalia suoliuko, ant kurio prieš tai sėdėjo su V. Tada, jam nukritus, A. tęsė V. spardymą, kuri tuo metu jau buvo atsisėdusi ant suoliuko, kuriuo metu ir kaip ji atsisėdo, jis nematė. Gulėdamas ant žemės, matė, kad A. spardo V. į galvą, kiek kartų spyrė, nežino, bet tų spyrių į galvą V. buvo ne mažiau kaip šeši. Matė, kad tuo metu parke buvo jam nepažįstamų žmonių, bet niekas prie jų nepriėjo. Jis labai išsigando. Kai A. spardė V., ji kažką jam sakė, jam atrodo, kad prašė jo nustoti ją mušti, bet tikslių jos žodžių jis negirdėjo, kaip jau sakė, jis prastai girdi. Po kurio laiko A. nustojo juos mušti ir nuėjo nuo jų su V. tolyn. Kai jis atsikėlė nuo žemės, atsisėdo šalia V. ir pasakė jai, kad eitų greičiau iš čia. V. neskubėjo atsistoti nuo suoliuko, gali būti, kad dėl jai suduotų smūgių ir spyrių buvo „apglušusi“. Jis po to klausė V., ar ji jį pažįsta, ji sakė, kad jo net nėra mačiusi. Įvykio dieną nekvietė policijos, kai grįžo pas jį su V. namo, matė, kad ant V. veido, rankų, kojų, krūtinės atsirado „mėlynės“. Greitosios irgi nekvietė, nežino, ką būtų padėję gydytojai. Dėl A. jam suduotų smūgių į veidą ir spyrio juto skausmą, buvo veidas patinęs ir matėsi „mėlynė“, ant jo pilvo žymės nesimatė. Kai kitą dieną su V. nuvažiavo į policiją, jis apklausos metu nesakė, kad jį A. irgi mušė, nežino, kodėl to nepasakė, nors irgi nukentėjo šio įvykio metu, jam atrodė svarbiau pasirūpinti V. Jis tą vaikiną, kaip jau sakė, įvykio metu matė pirmą kartą, kaip jam vėliau sakė V., jai kažkas iš jos kaimynų pasakė, koks jo vardas, be to, iškarto po to, kai jie su V. buvo sumušti, ant šalia esančio kito suoliuko pamatė asmens tapatybės kortelę, kurią paėmęs atpažino, kad joje esančio vaikino nuotrauka yra to paties asmens, kuris juos mušė. Dėl A. J. veiksmų ne tik buvo sutrikdyta viešoji tvarka, jo ir V. poilsis, bet ir patyrė fizinį skausmą, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Įvykio metu jo vilkėti rūbai nebuvo sugadinti. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų pas gydytojus nesikreipė. V. naudotas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele yra pas jį, nes ji pas jį paliko, kai jie su ja susipyko maždaug prieš savaitę laiko. Jis jai buvo davęs savo kitą telefoną, kad ji juo naudotųsi (1 t., b. l. 87–94).

2024-11-25 A. Č. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2024-11-22 pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jam padaryta 5000 neturtinė ir 520 Eur turtinė žalos. Jo turtinę žalą sudaro 20 Eur už vaistų pirkimą, kurių pavadinimo nežino, vaistų pirkimo kvitų neišsaugojo, už vaistus mokėjo nepamena kaip: ar grynaisiais, ar kortele. Elektronine bankininkyste nesinaudoja, todėl negali pažiūrėti pirkimo operacijų. Išlaidų už vaistus sumą parašė apytiksliai, tiksliai neskaičiavo. Telefoną „Samsung“ pirko maždaug prieš 5 metus, pirko salone „Tele2“, už jį naują mokėjo 500 Eur. Jame naudojo SIM kortelę, kurios (duomenys neskelbtini). Įvykio metu tas telefonas buvo pas jį švarkelio vidinėj kišenėj. Tas telefonas buvo sugadintas tuo metu, kai A. J. jam spyrė į pilvą. Kai A. jam spyrė, jis aišku, kad nežinojo, kad pas jį kišenėj yra telefonas, todėl sugadino jį netyčia. Pamatė, kad telefonas sugadintas, kai jį išsiėmė po įvykio iš kišenės ir pamatė. Telefono nenešė į taisyklą, bet po įvykio daugiau tuo telefonu ir nesinaudojo, nes nusipirko naują, nes tas telefonas buvo sugadintas taip, kad juo naudotis nebegalėjo, jis nebeveikė. Jam buvo įteiktas reikalavimas pateikti šį telefoną ir vaistų pirkimo kvitus, bet jų nepateikė todėl, kad kvitų nėra išsaugojęs, nes kai ką nors perka, kvitų niekada neima, to telefono dokumentų irgi nėra išsaugojęs, todėl negali jų pateikti. Jam pakartotinai priminta, kad turi atvežti civiliniame ieškinyje nurodytą, įvykio metu sugadintą telefoną, jį įsipareigoja pateikti šiandien. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 5000 Eur, kadangi A. jį sumušė. Į klausimą, kodėl pirmos apklausos metu nesakė, kad buvo sumuštas įvykio metu, atsakė, kad todėl, kad jo neklausė. Į klausimą, kodėl nei vienos iš ankstesnių apklausų metu nesakė apie įvykio metu sugadintą jo mobiliojo ryšio telefoną, atsakė, kad todėl, kad niekas neklausė. Į klausimą, ar dar kokie nors jo daiktai, rūbai buvo sugadinti įvykio metu, atsakė, kad ne. Į klausimą dėl kokių priežasčių pirko vaistus po įvykio, kokius ir kam skirtus (kokių ligų, simptomų gydymui), atsakė, kad nuo pilvo skausmo, pavadinimo nežino. Ir analginą taip pat gėrė. Į klausimą, ar dar kažkokius vaistus pirko, atsakė, kad ne. Į klausimą, ar kreipėsi pas gydytojus, kvietė greitąją dėl jam padarytų sužalojimų, atsakė, kad ne. Į klausimą, ar įvykio metu rado tik A. J. asmens tapatybės kortelę, atsakė, kad jis rado iškart po įvykio prie suoliuko juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną su aplanku, kurio galas nusiima, nes norėjo išimti SIM kortelę, kad galėtų sužinoti telefono adresinėje esančius adresatus. Nuėmęs telefono dangtelį, pamatė asmens tapatybės kortelę, kuri priklausė tam asmeniui, kuris jį ir V. mušė. Tada dar iš to telefono išėmė ir SIM kortelę, kurią turi namuose, o patį telefoną numetė kažkur parke ant žolės. Taip padarė todėl, kad kam jam tas telefonas reikalingas. Į klausimą, ar jam žinoma, ar buvo kokie nors V. daiktai sugadinti įvykio metu, atsakė, kad nežino, reikia V. klausti. Į klausimą apie tai, kad ankstesnės apklausos metu yra minėjęs, kad V. buvo davęs naudotis savo telefoną, kokį telefoną jai buvo davęs naudotis ir su kokia jame įdėta SIM kortele, atsakė, kad jis buvo davęs V. naudotis tą telefoną „Samsung“, kurį A. sugadino įvykio metu, kai spyrė jam į pilvą, kadangi tuo metu jis turėjo pas save rūbuose įsidėjęs tą telefoną. Jame tuo metu buvo įdėta SIM kortelė, kurios (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar įvykio metu buvo abu su V. blaivūs, atsakė, kad taip, buvo blaivūs. Į klausimą, ar viską papasakojo, ar dar nori papildyti savo parodymus, gal žino asmenis, kurie galėjo matyti, kaip A. mušė jį ir V., atsakė, kad ten daug kas vaikščiojo po parką, tų žmonių nepažįsta. Viską papasakojo, daugiau neturi ką pasakoti. Jam išaiškinta, kad ieškiniui pagrįsti teismas gali pareikalauti dokumentų, pagrindžiančių ieškinį, t. y. jam padarytą turtinę žalą. Taip pat jam išaiškinta, kad šiandien turi pateikti minėtą sugadintą mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę, kurią išėmė iš A. telefono (1 t., b. l. 95–97).

Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad 2024-06-04 apie 18.45 val. ėjo kartu su mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), kai pamatė neblaivius du piliečius, kurių vienas buvo jaunesnis, ir tas jaunesnysis vyriškis ėjo apsikabinęs per pečius vyresnį vyrą. Jis išgirdo, kaip jaunesnis vyras pradėjo šūkalioti kažką apie skolą. Tada pamatė, kaip tie vyrai susistumdė, tačiau nepastebėjo, kad kuriam nors iš jų būtų suduoti kokie nors smūgiai. Tada atkreipė į juos dėmesį ir pradėjo juos stebėti. Matė, kaip jiems paėjus apie 50 metrų, juos pasivijo moteris, vilkinti pilkos spalvos treningo kostiumą. Išgirdo, kaip prie jų priėjusi moteris pradėjo inicijuoti konfliktą tarp vyrų, teigdama, kad vyresnysis yra jai skolingas pinigų, ji įvardino sumą, tačiau jis jos neįsiminė, tik pamena, kad tai nedidelė pinigų suma. Tada jaunesnysis vyras, kažką pasakęs vyresniajam, puolė agresyviai vyresnįjį vyrą, trenkdamas jam kažkurios rankos kumščiu kelis kartus, po vieno iš smūgių vyresnis vyras nugriuvo aukštielninkas ant asfalto. Jis išsigando, kad nuo tokio kritimo vyras gali būti smarkiai sužalotas. Jis su vaikais pribėgo artyn jų, kadangi atrodė, kad nugriuvęs vyriškis yra be sąmonės. Jei gerai pamena, kai pribėgo, matė, kad nugriuvusiam vyriškiui iš nosies bėgo kraujas. Ar jaunesnis vyras dar iki jo pribėgimo spyrė vyresniajam, dabar gerai nepamena. Norėdamas sustabdyti agresyvius jaunesniojo vyro veiksmus, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie mušamą vyrą. Jaunesnysis vyras su moterim tuo metu buvo atsitraukę ir šlitinėjo kažkur netoliese. Tada jis juos nufotografavo, kad išsaugotų nuotraukas, jei jų prireiktų policijai, siekiant nustatyti mušusio vyro asmens tapatybę. Tuo metu parke buvo ir daugiau žmonių, kurie matė šį įvykį, tačiau nei vieno jų jis nepažįsta, tačiau iš kai kurių jų kalbų suprato, kad jie pažįsta nukentėjusįjį, yra jo kaimynai. Jie minėjo sumuštojo vyriškio vardą, bet jis jo neatsimena, taip pat sakė, kad čia ne pirmas žmogus, kurį sumušė jaunesnysis vyras. Jis kartu su kitais praeiviais padėjo atsistoti nuo žemės vyresniajam sužalotam vyriškiui. Belaukiant greitosios ir policijos, prisistatė dar vienas nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo priekaištauti mušusiajam vyrui, kad jis kabinėjosi prie parke esančio jo vaiko. Girdėjo kaip jie tarpusavyje kažką konfliktavo, po ko minėtas priėjęs vyras sudavė kumščiu tam jaunesniajam vyrui į veidą. Po to tas jaunesnysis vyras atsisėdo ant suoliuko, ta moteris buvo šalia jo. Kol atvažiavo policija, sumuštasis vyresnis vyras nuėjo tolyn į parką, ir kai atvyko policija ir greitoji, jo toje vietoje nebuvo, buvo tik tas jaunesnis vyras, kuris jį buvo sumušęs. Matė, kaip atvykę medikai teikė jam pagalbą. Kai atvyko policijos pareigūnai, matė, kad jie bendravo su tuo jaunesniuoju vyru, daugiau jų nebestebėjo, policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis. Buvo tuo metu šviesus paros metas, įvykį matė ne tik jis, bet ir jo maži vaikai, kurie išsigando ir iki šiol prisimena šį įvykį, nors dukrai tėra tik 4 metai. Jis yra pasipiktinęs tokiu jaunesniojo vyro elgesiu, dėl jo veiksmų buvo sutrikdytas jo poilsis, laisvalaikis su vaikais, buvo pažeista viešoji rimtis. Papasakojo viską, ką prisiminė, pateikia prie apklausos protokolo išsaugotas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas incidentą sukėlęs vyras ir jį kursčiusi moteris (1 t., b. l. 120–122).

Iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad 2024-06-04 dieną. Apie 18.40 val. vaikščiojo su savo mažamečiu vaiku (duomenys neskelbtini), prie fontano. Buvo šviesus paros metas, nelijo, buvo giedras oras. Parke buvo nemažai žmonių. Bevaikštant išgirdo netoliese kažkokius riksmus, atsisukęs pamatė tris asmenis, iš kurių vienas buvo moteris. Vienas vyras - jaunesnis, buvo su šortais ir apykoje ant kairės kojos, kitas - vyresnis. Matė, kad jaunesnis vyras, kuris iš pradžių kažką šaukė ant vyresniojo vyro, pradėjo jį mušti rankom į galvą, kiek smūgių sudavė - neskaičiavo, bet jų buvo daugiau negu du. Kai jaunesnysis vyras sudavė vyresniam vyrui, smogdamas dešinės rankos alkūne, vyresnis vyras nukrito ant žemės. Jis pašaukė, kreipdamasis į jaunesnįjį vyrą: ką darai? Tada jaunesnis vyras, palikęs vyresnį vyrą, gulintį ant grindinio, priėjo prie jo. Šį vyrą atpažino, tai buvo A. J., kadangi žinojo šį vyrą dėl darbo reikalų. Jis jam pasakė: pažiūrėk, ką darai, aplink pilna žmonių, tu nebemušk to vyro ir eik iš parko. A. kažkodėl ištiesė jam ranką, tartum norėdamas pasisveikinti. Pasakė jam: trauk tas rankas ir eik iš parko. Jis jam nieko nesakė, nors iš pradžių jis prieidinėjo prie jo agresyviai nusiteikęs. Kai A. priėjo prie jo, pastebėjo, kad jo kojos buvo kruvinos. Jis dar nustebo pagalvojęs, kad kodėl jis kruvinas, nes nepastebėjo, kad minėtam mušamam vyrui būtų bėgęs iš kur nors kraujas. Matė, kad A. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, eidamas svirduliavo. Tada A. apsisuko ir nuėjo link moters, su kuria jis prieš tai buvo. Vyresnis vyras jau buvo nuėjęs. Tada ėjo su vaiku žaisti parke, kai netrukus išgirdo vėl triukšmą, ir pamatė, kad A. vėl muša tą patį vyrą, suduodamas jam smūgius rankom ir kojom. Matė, kad jis stengėsi tam vyrui pataikyti į galvą. Kiek smūgių sudavė - nežino, bet daugiau nei keturis, tų smūgių tikrai buvo daug. Matė, kad mušamo vyro vaizdą stebi daug žmonių. Jis nufilmavo dalį matytų vaizdų tiek pirmo vyro mušimo metu, tiek ir antrojo mušimo metu, ir juos pateikia prie šios apklausos protokolo. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, ir pranešė apie (duomenys neskelbtini) mušamą vyrą. Matė, kad prieš policijai atvykstant A. dar priėjo prie kažkokios moters, sėdinčios su vaiku ant suoliuko, kažką jai sakė, bet jis to negirdėjo, nes buvo tolokai, gal apie 70 metrų atstumu. Matė, kad prie tos moters priėjo vyras ir, galimai gindamas tą moterį, sudavė ranka A. į galvą. Tada pamatė, kad atvyko policija, ji atvyko po maždaug 5-7 minučių po jo skambučio, greitoji atvyko šiek tiek vėliau. Matė, kad medikai teikė pagalbą ir A., ir ėjo link minėto mušto vyresniojo vyro. Jis su vaiku nuėjo ir nebestebėjo, kas įvyko, buvo pasipiktinęs tokiu A. elgesiu viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, dėl jo elgesio buvo sutrikdyta jo ir jo vaiko ramybė ir poilsis. Kad dar ką nors A. tą dieną būtų mušęs minėtam parke, nepastebėjo (1 t., b. l. 124–126).

Iš liudytojos E. K. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) jos pažįstamas A. buvo susimušęs su kažkokiu vyru, ir nuo jo nukentėjo, nes tas vyras buvo blaivus ir stipresnis už A. Be to, pamena, kad parke buvo moteris, kuri buvo su už save gerokai vyresniu vyru. Ji juos ji pažįsta iš matymo, dažnai mato juos kartu sėdinčius tam parke ant suoliuko prie bažnyčios ir geriančius alų. Moters vardo nepamena, ji lyg tai gyvena arba bent jau dažnai būna pas tą senuką. Jiems praeidinėjant su A. pro juos, girdėjo kaip ta moteris pasakė su ja buvusiam vyriškiui, kad: žiūrėk, su apykoje ir kruvinas. A., suprato, kad tuos žodžius išgirdo ir agresyviai sureagavo. Ji nepamena, kad A. muštų tą moterį, bet galėjo būti taip, kad ją pastūmė arba sudavė kelis smūgius, nes ji nestovėjo prie pat jo, be to, buvo labai girta ir galėjo nepastebėti. Ji tik pamena, kad A. pastūmė tą senuką, kai jis atsistojo nuo suoliuko gindamas savo moterį, norėdamas atitraukti A. nuo moters. Viskas ten vyko labai greitai, jie tada nueidinėjo nuo jų toliau, ir pamena, kad beveik iš karto po to incidento atvažiavo į parką keli policijos ekipažai ir greitoji. Įvykio dieną ir visada A. būna agresyvus, o išgėręs ir gali pats pradėti konfliktus ir muštis, kaip buvo ir minėtą dieną. Minėtą dieną jis ne prie vieno žmogaus kabinėjosi tam parke ir prie parduotuvės, bet apsistumdymus, kuriuose jis dalyvavo, pamena tik šiuos kelis, apie kuriuos papasakojo (1 t., b. l. 126–130).

2024-06-25 A. Č. asmens parodymo atpažinti pagal A. J. nuotrauką metu nurodė, kad gali atpažinti asmenį, kuris mušė jo draugę V. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini). Jis yra apie 21 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apie 1.75 m. ūgio, apvalesnio veido. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, jis yra nuotraukoje Nr. 1 (1 t., b. l. 131–132).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo, kuriame pranešama, kad 2024-06-04 18.49 val. patruliuojant radijo šaukiniu „K1216“ kartu su Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK VS vyresniuoju tyrėju R. B. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie baseino, dabar mušamas vyras. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas R. B., kuris paaiškino, kad vyriškis su apykoja, kuris kaip paaiškėjo yra A. J., mušė rankomis kitą vyriškį, kuris, kaip paaiškėjo, yra V. S.. Taip pat įvykio vietoje buvo A. J., kuris aiškiai ir tiksliai įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, nurodė, į klausimus neatsakinėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalbėjo neaiškiai. A. J. alkotesteriu Alcotest Nr. ARB-0342 buvo nustatytas 2.42 promilių girtumas. Bendraujant ir bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su V. S., kuris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo neaiškiai, paaiškinti įvykio aplinkybes jam nepavyko. V. S. alkotesteriu Alcotest Nr. ARB-0342 buvo nustatytas 4.01 prom. girtumas. Įvykio aplinkybes taip pat matė R. V. (1 t., b. l. 24–25).

2024-06-04 19.57 val. įrašas žurnale, kuriame nurodyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu buvo nustatytas 2.42 promilių girtumas (1 t., b. l. 30).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro (toliau-BPC) pateiktas skambučio pokalbių įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius garso įrašą 2024-06-04 18.51.36 iš telefono aparato Nr. (duomenys neskelbtini), girdisi pokalbis:

Moteris: (duomenys neskelbtini) matau artimiausias, taip yra?

Moteris: (duomenys neskelbtini), tai kiek asmenų tenai mušasi?

Vyras: vienas žmogus jaunas, jaunuolis, išgėręs irgi į veidą kitam irgi išgėrusiam, matau, iš ausies kraujuoja

Moteris: supratau, nedėkite ragelio, aš dar sujungsiu su policija, gerai? informuosime medikus

Autoatsakiklis: nepadėkite ragelio, vyksta jungimas (6 kartus)

Vyras: sveiki, žodžiu, (duomenys neskelbtini), netoli bažnyčios, žodžiu du

Pareigūnas: važiuojam, važiuojam, prie bažnyčios, tuoj turi būti pareigūnai

Vyras: matos prie Lietuvos užrašo, prieina, kaip tik sustojo

Pareigūnas: gerai, tuoj informuoju, patikslinsiu, ačiū už pranešimą, laukit, tuoj bus matau

Vyras: mh.

Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 136–137).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti BPC garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius aplanką su įrašu iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), girdisi pranešėjos pokalbis su BPC darbuotoja apie įvykį (1 t., b. l. 138–140).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos gautas raštas, kuriame nurodyta, kad 2024-06-04 18.55 val. buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. J.. Pateikiama „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, kurioje nurodyta, kad pacientui konflikto metu smūgiuota į nosį, atvykus aktyvaus kraujavimo nestebima, nosies deformacijos nestebima, išorinių žaizdų nestebi. Nuo paciento sklinda stiprus, į alkoholį panašus kvapas. Pacientas į gydymo įstaigą vykti kategoriškai atsisako, pasirašė, perduotas policijos pareigūnams. Preliminari diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 142–143).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2024-10-30 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos raštu Nr. MK(AD)-1041 (6.7) gautas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas 00:33 s trukmės garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo klausymo metu girdimi dviejų moterų balsai.

1 moteris: Greitoji pagalba.

2 moteris: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Sujungsiu. Bus kompleksinis, (duomenys neskelbtini).

1 moteris: Taip.

2 moteris: (duomenys neskelbtini).

1 moteris: Taip.

2 moteris: Čia už bažnyčios muštynės, vienas sužeistas, guli, kraujuoja, sakė, iš ausies.

2 moteris: Nu taip, kol kas ten vyksta muštynės, sujungtas su policija pranešėjas, ir jūs informuojamas.

1 moteris: Gerai, ačiū.

2 moteris: Mhm, dėkui.

1 moteris: Viso geriausio.

Įrašo pabaiga. Garso įrašas įrašomas į CD, kuris pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 144–145).

V. R.-L. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrima vizualiai V. R.-L., jos kairės akies srityje matomos kraujosrūvos, patinimas, kairės rankos srityje matomos kraujosrūvos (1 t., b. l. 152–154, 155–157).

2024-08-06 A. Č. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė A. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158–159).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta A. J. asmens tapatybės kortelė, kurią 2024-08-06 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė A. Č. (1 t., b. l. 160–161, 162–163).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti liudytojo R. D. pateikti 3 vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi 3 vaizdo įrašai pavadinimais: „IMG_0.MOV“, „IMG_01.MOV“, „IMG_02.MOV“. Atidarius juos „Media Player“ leistuvu, matoma, kad įrašas pavadinimu „IMG_0.MOV“ , yra 00:00:20 s trukmės. Įraše matomas parko, vandens telkinio vaizdas. Už vandens telkinio matomi trys asmenys, iš kurių du, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - A. J. ir E. K.. 00:00:03, 00:00:08, 00:00:12 įrašo laikais matoma, kad A. J. suduoda ranka smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui, 00:00:13 - matoma, kaip šis vyras krenta ant grindinio ant nugaros, po trečio suduoto jam smūgio. 00:00:18 laiku matomi įraše užfiksuoti dviračiais pravažiuojantys vaikai. Atidarius „Media player“ leistuvu antrąjį įrašą, matoma, kad įrašas pavadinimu „IMG_01.MOV“ , yra 00:00:13 s trukmės. Įraše matomas parko vaizdas, ant išasfaltuoto tako gulintis vyras, kurio galvą pakėlęs laiko prie jo tupintis, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, A. J., šalia jų stovi, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - E. K.. Nenustatytas vyras kažką kalba. Atidarius „Media player“ leistuvu trečiąjį įrašą, matoma, kad įrašas pavadinimu „IMG_02.MOV“, yra 00:00:13 s trukmės. Įraše matomas parko vaizdas, ant išasfaltuoto tako sėdintis vyras, priešais kurį stovintis A. J. pasilenkęs suduoda jam smūgį ir sėdintis vyras nukrenta ant grindinio. Kairėje stovi E. K.. 00:00:11 įrašo laiku matomi paspirtuku ir dviračiu pravažiuojantys vaikai, už jų einančios dvi merginos (1 t., b. l. 164–165).

A. Č. reikalaujamų pateikti dokumentų protokolu pateikė: Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ „SM-A515F“, juodos spalvos - 1 vnt., IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);2. SIM kortelė, geltonos spalvos, su užrašu Labas - 1 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini); 3. SIM kortelė, mėlynos spalvos, su užrašu Pildyk - 1 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171–173).

Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2024-11-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti: 1. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ SM-A515F, 2. SIM kortelė, 3. SIM kortelė (1 t., b. l. 174–175, 176–181).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamųjų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, remdamasis kaltinamojo A. J. pilnu kaltės pripažinimu, nukentėjusiųjų V. R.-L. ir A. Č. bei liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad neginčijamai nustatyta, kad A. J. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ir dėl to įvykus konfliktui tarp jo ir V. R. – L. bei A. Č., tyčia dešimt kartų rankomis ir kojomis sudavė smūgius V. R.-L. į įvairias kūno vietas, o A. Č. bandant ją apginti, jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į dešinę veido pusę ties akimi ir spyrė jam vieną kartą į pilvą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, t. y., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ir dėl to įvykus konfliktui tarp jo ir V. S., pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia keturis kartus rankomis sudavė smūgius V. S. į įvairias kūno vietas, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, A. J. teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 42–56), psichiatriniam gydyme, neregistruotas (2 t., b. l. 64), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (2 t., b. l. 62), nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartimi kuria panaikintas A. J. 2025 m sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

V. Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji V. R.-L. pareiškė 100 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 82–83, 84–85).

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė 520 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 5 000 Eur neturinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 115–116, 117–118).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka iš dalies.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, jog dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji V. R.-L. ir A. Č. patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, dėl ko pasikeitė gyvenimo kokybė. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, nukentėjusiųjų fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašomos priteisti sumos yra aiškiai neatitinkančios Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiųjų nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų ir mažintinas iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

V. R.-L. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 100 Eur turtinės žalos, kadangi vartojo vaistus. Tačiau nukentėjusioji nepateikė vaistų įsigijimą patvirtinančių kvitų, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

A. Č. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 520 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 20 Eur vaistai bei sudaužytas telefonas „Samsung“ 500 Eur. Tačiau nukentėjusysis nepateikė vaistų įsigijimą patvirtinančių kvitų bei telefono apgadinimus patvirtinančių dokumentų, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

VI. Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. J. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 154,17 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Be to gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Č. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 302,08 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. R.-L. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 325,00 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, darytina išvada, jog kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 straipsniai).

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria panaikintas A. J. 2025 m sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. J. paskirti galutinę bausmę – 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityti A. J. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. J. 800 (aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios V. R.-L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. J. 800 (aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.