- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- II-519-754/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14997-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Advokatai
- Gražvydas Gudonis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. L., jo atstovui advokatui Gražvydui Gudoniui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Edmundui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. L. skundą dėl 2015-09-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2015-09-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15213280, kuriuo M. L. buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius P. R. 2015-09-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-169 M. L. už tai, kad 2015-08-20 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-457 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-28 priėmė gruntą užterštą sunkiaisiais metalais, vario koncentracija užterštame grunte buvo 710 mg/kg., kai didžiausia leidžiama koncentracija yra 200 mg/kg. (norma nustatyta LR aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. D1-230 patvirtintose cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 3-čiame priede), tuo įmonė pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4.7-V-02-161 sąlygas ir LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus. Atsakingas asmuo įmonėje pagal 2014-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. 3.1-14/01-02/3 yra technikos direktorius M. L..
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2019-09-09 nutarimu Nr. 15213280 M. L. buvo pripažintas pažeidęs Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4.7-V-02-161 sąlygas, Lietuvos Respublikos 2013-05-09 Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 868 EUR bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. skundu prašo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas M. L. skunde nurodė, kad 2015-09-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 15213280 yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina. Nurodo, kad atliktas tyrimas yra netikslus, o jo rezultatai kelia abejonių, kadangi visą gruntą, kuris neva yra užterštas, į bendrovės aikštelę atvežė UAB (duomenys neskelbtini), kuri gruntą vežė iš Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), pramonės teritorijos. Šioje teritorijoje buvo atlikti grunto tyrimai ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip pavojingų atliekų (grunto) siuntėjas, žinojo, jog šiose atliekos vario koncentracija neviršija leistinos normos, todėl gruntą siuntė UAB (duomenys neskelbtini). Visais atvejais už siunčiamas atliekas ir jų sudėtį yra atsakingas atliekų siuntėjas. Neplaninis patikrinimas buvo atliekamas siekiant nustatyti, ar priimtas gruntas nėra užterštas naftos produktais. Ši aplinkybė nurodyta ir Dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokole Nr. VR-5.2-9, kuriame užfiksuota, jog „Nustatomas parametras - NAFTOS produktai“. Nežinoma, kodėl paėmus mėginius naftos produktams grunte nustatyti, buvo atliktas būtent sunkiųjų metalų tyrimas ir, ar tokiu atveju gauti rezultatai gali būti laikomi patikimais. Mėginys buvo imamas iš vienos vietos, buvo paimta grunto 0,5 1 talpos inde. Toje pačioje vietoje mėginį paėmė ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, kas yra užfiksuota minėtame mėginių paėmimo protokole. Nežinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis protokole atsirado įrašas, jog paimti mėginiai yra iš 20 vietų. Toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi protokole nėra jokių įrašų apie skirtingus mėginių indus, nėra įrašų apie sumaišyto grunto pavyzdžio paėmimą. Paimdama mėginį UAB (duomenys neskelbtini) tai fiksavo protokole bei jį pateikė UAB (duomenys neskelbtini) analitinei laboratorijai tyrimams atlikti. Buvo nustatyta, kad tame mėginyje, paimtame kartu su Vilniaus RAAD darbuotojais, vario koncentracija siekia 112 mg/kg, t. y. neviršija leistinos 200 mg/kg normos. Todėl mano, kad Institucijos vyr. specialistė E. J. nepagrindė jo kaltės, todėl nutarimas surašytas neteisėtai.
Pažeidėjas M. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jų įmonė priima naftos produktais užterštą gruntą ir pačių užaugintais mikroorganizmais jį išvalo nuo naftos teršalų. 2015-05-28, po 14.00 val., jiems atvežė du automobilius po 24 tonas grunto, kuris buvo supiltas į jų tvarkymo aikštelę. Tikrintojai atvyko prieš atvažiuojant automobiliams su gruntu. Buvo paimti du stiklainiai mėginių, vienas aplinkos apsaugos atstovams, kitas jiems, sudarytas mėginių paėmimo protokolas. Jie buvo padarę grunto tyrimus dar prieš atvežant gruntą pas juos. Atliekų siuntėjas, kuris tvarkė tą teritoriją, sudarydamas pavojingų atliekų lydraštį nurodo, kokia yra atlieka ir kaip ji užteršta. Iš užsakovo priimdami gruntą buvo įsitikinę, kad jis užterštas būtent naftos produktais, nes prieš tai buvo pateikti tyrimai iš kur yra vežamas gruntas. Pagal atliekų tvarkymo taisykles deklaruojama lydraštyje turi būti nurodytas atliekų kodas, kuris šiuo atveju atitinka naftos produktais užterštą kodą. Sunkiesiems metalams yra visai kitas kodas. Jie priėmę gruntą tikrina jį savo sertifikuotoje laboratorijoje. Jei atvežtame grunte viršijamas užterštumo lygis, pagal atliekų tvarkymo taisykles su departamentu sprendžia ką daryti, bet taip dar nėra buvę. Aplinkos ministerija tik 2015-07-02 padarė tyrimus, o jie padarė savo mėginio tyrimus sertifikuotoje laboratorijoje UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad vario tikrai yra, bet leistinos normos neviršija. Mano, kad yra toks didelis skirtumas tarp tyrimo rezultatų, nes aplinkos tyrimo departamento tyrimas yra klaidingas. Paėmimo protokolas nėra paliekamas pas tikrinamuosius, protokolas mėginio paėmimo vietoje sudaromas iš karto, jis rašomas ranka vienu egzemplioriumi, bet pasirašo jų atstovas. Jų atstovui pasirašant šių įrašų nebuvo. Jie paėmimo protokolo kopijos neturėjo. Po šio jam surašyto nutarimo daugiau mėginių neimta. Pažymi, jog tik 2015-09-03 gavo aktą, kad jie padarė pažeidimą. Tada arbitražinį mėginį pateikė sertifikuotai laboratorijai tirti, siekiant įsitikinti, ar tikrai gruntas užterštas sunkiaisiais metalais. Institucija pati paėmė mėginius ir pati darė tyrimus, į jų tyrimus nekreipė dėmesio. Prašė panaikinti nutarimą.
Pareiškėjo M. L. atstovas adv. Gražvydas Gudonis pažymėjo, kad paėmimo protokole esantis įrašas „mėginiai paimti iš 20 vietų naujai atvežtos siuntos“, prieš paskutinius antspaudus, parašytas daug vėliau, nes kai buvo paimami mėginiai įrašo nebuvo. Įrašas darytas jau ant spaudo. Mano, kad tyrimas vyko tendencingai. Įrašas yra ne tik įrašytas ant spaudų, bet matosi, kad pagrindas ant kurio rašoma, buvo kitas ir rašyta jau ne taip skubant. Mėginai paimti naftos produktams tirti, buvo paimta tik pusė litro mėginio. Nebuvo patikrinta iš karto ir nebuvo stabdomi darbai. Grunto paėmimo schemoje matyti, kad gruntas imtas iš vienos vietos, o protokole nurodyta 20 vietų. Atlikus papildomą tyrimą laboratorijoje UB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vario norma neviršyta leistinos normos. Už atliekų atvežimą atsakingas užsakovas, kuris nurodė naftos produktais užterštų atliekų kodą, o juo nepasitikėti nėra pagrindo, nes prieš tai buvo atliekami tyrimai. Nesupranta, kodėl Aplinkos apsaugos ministerija nieko nedaro su atvežamu gruntu, jei net 4 kartus atvežtame grunte yra viršijama nustatyta vario norma, kodėl nebuvo paimta dar pavyzdžių, kai buvo atvežta dar tiek grunto. Gruntą vežė (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nutarimas buvo surašytas vadovaujantis ne tik administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. VR-14.1-169, bet ir patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-457, fotografuota vaizdo medžiaga ir tyrimų protokolu Nr. P-CHA-2015-231/1, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nutarimas surašytas pagrįstai ir yra teisėtas. Be to, nesutinka su teiginiais, jog užteršto grunto koncentracija neviršijo leidžiamos ribos, t. y. 200 mg/kg. Neplaninio patikrinimo pagal gautą skundą metu nustatyta: UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-28 priėmė gruntą, užterštą sunkiaisiais metalais, vario koncentracija užterštame grunte buvo 710 mg/kg, kai didžiausia leidžiama koncentracija yra 200 mg/kg; UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, Vilniuje, užteršto grunto tvarkymo zonoje nėra tiksliai apibrėžtų zonos ribų, todėl užterštas gruntas gali patekti į teritorijas, kuriose rengtas nelaidus sluoksnis, skirtas naftos produktų sulaikymui nuo patekimo į požeminius ir gruntinius vandenis; tvarkymui UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-stavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra neaptverta ir nesaugoma. Atsižvelgiant į tai, kad: UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužtikrinamas savavalis atliekų išpylimas įmonės teritorijoje, taip pat įmonės turimame Taršos integruotos prevencijos kontrolė (toliau - TIPK) leidime nenustatytos sąlygos aikštelės apsaugai; UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, Vilniuje, užteršto grunto tvarkymo zonos nėra aiškiai apibrėžtos, TIPK leidime nenustatytos sąlygos, kaip turi būti išvengiama grunto patekimo ir (ar) teršalų nutekėjimo už aikštelės ribų; UAB (duomenys neskelbtini) neturi nustatytų TIPK sąlygų, kurios leistų išvengti grunto užteršto: šiais metalais patekimo į įmonės biodegradavimo-kompostavimo aikštelę; būtina keisti įmonės turimą TIPK leidimą ir jo priedus. Mano, jog įmonė vykdė veiklą pažeisdama TIPK reikalavimus. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad visais atvejais už siunčiamas atliekas ir jų sudėtį atsakingas atliekų siuntėjas. Pagal paraišką TIPK leidimui Nr. 4.7-V-02-161 atnaujinti 3 lentelės 7 punktą ir TIPK leidimo Nr. 4.7-V-02-161 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 5.2 punktą UAB (duomenys neskelbtini) prieš priimat atliekas turėjo imti atvežtų atliekų mėginius ir atlikti laboratorinius tyrimus. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė TIPK leidimo reikalavimų, nepaėmė atvežtų atliekų mėginių, ko pasekoje Aplinkos departamento aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų paimtuose mėginiuose buvo nustatyta vario koncentracija grunte viršijanti normas.
Institucijos atstovas Edmundas Sakalauskas teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepimą, prašė atmesti skundą ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, jog mėginių paėmimas buvo atliktas teisingai, jie buvo paimti 2015-05-28, 14.15 val., juos paėmė S. Š., M. L. ir A. P., o juos paimant dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai J. V. ir P. R.. Bendrovė valo naftos produktais užterštą gruntą, o jų pareigūnai gavo skundą, kad yra gaunamas gruntas, užterštas sunkiaisiais metalais, todėl 2015-05-28 nuvykę laboratorijos pareigūnai, dalyvaujant įmonės direktoriaus pavaduotojui J. V., paėmė mėginius sau ir jiems. Terminai nepažeisti, tai matyti iš 2015-07-02 protokolo. Atikus tyrimus konstatuota, kad paimtame grunte yra stipriai viršytas vario koncentracijos kiekis, tuo pagrindu 2015-08-20 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 457, surašant dalyvavo P. R. ir M. P.. 2015-09-03 buvo surašytas protokolas, jį surašė tas pats pareigūnas, kuris dalyvavo 2015-05-28 patikrinime ir surašant patikrinimo aktą. UAB (duomenys neskelbtini) yra samdoma kompanija, ji neprisiima tokios atsakomybės, kaip valstybės tarnautojai. Už procesus vykstančius teritorijoje atsako UAB (duomenys neskelbtini), tai nustato TIPK. Prieš priimdamas gruntą UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo atlikti tyrimą, ar gruntas neužterštas, tai numatyta TIPK sąlygose. Šiuo atveju šios sąlygos buvo pažeistos, kadangi nustatyta, jog į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją pateko užterštas gruntas. UAB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo sustabdyta, nes yra objektų, kurių ūkinę veiklą sustabdyti nėra tikslinga, taip buvo šiuo atveju. Įmonė atlieka didelį darbą, todėl sustabdžius jos veiklą nebūtų kur išvežti tokių atliekų. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) tyrimų išvada yra neteisingai konstatuota.
Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūroje vyriausiuoju specialistu. 2015-05-28 tikrinant UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir imant mėginius jis dalyvavo, taip pat dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovai. Mėginio ėmimas užtruko 1-1,5 val. M. L. su kastuvėliu sėmė gruntą, S. Š. surašinėjo protokolą, kurį jis tik pasirašė kaip dalyvavęs pareigūnas, o A. P. nešiojo visus reikmenis. Mėginių buvo paimta iš 20 vietų. Prieš įvežant gruntą pagal TIPK jis turėjo būti tiriamas, taip pažeista sąlyga. Šiuo atveju teritorija buvo apibrėžiama aiškiai, todėl schemos sudaryti nereikėjo. Mėginiai buvo imami iš 20-ties vietų. Galutinių pavyzdžių buvo 2 – vienas jiems, kitas kontrolinis įmonei. Kai atvežė gruntą, jis nedalyvavo, bet mano, kad gruntas jau buvo iškrautas, kai jie atvažiavo. Neklausė, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atvežamo grunto tyrimus. Šio grunto siuntėjo lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad vežamas gruntas, lydraščio 2-oje grafoje nurodomas kodas kokia atlieka bus vežama. Būtent šis kodas nurodo, kad yra vežamas gruntas ir atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių junginių, tačiau neapibrėžia kokių būtent cheminių junginių, jos gali būti įvairios. Originalas mėginių paėmimo protokolo saugomas jų laboratorijoje. Grunto mėginius į stiklainius dėjo jų laboratorijos atstovai. Lydraščių, pirminio patikrinimo dokumentų, kai atlieka patikrinimą, jie nereikalauja. Įmonė pati pagal turimą leidimą turi kontroliuoti gaunamas medžiagas. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turi leidimą vežti gruntą. Jie turėjo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kad bus vežamas užterštas gruntas. Tik yra sąlyga, kad įmonė turi patikrinti įsivežamą gruntą. Pagal atliekų tvarkymo taisykles yra reikalavimas, kad krovinio siuntėjas ir vežėjas atsako už tai, ką deklaruoja lydraštyje, atliekų siuntėjas irgi turi užtikrinti vežamo grunto koncentracijas. Leidime yra aiškiai išrašyta sąlyga, kad įmonė privalo tikrinti gaunamą gruntą, jei vežančioji įmonė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vežamas gruntas atitinka keliamus reikalavimus. Jie tokių dokumentų neturi. Kai atliekamas tyrimas, ar sudaroma schema, ar ne, sprendžia pati tyrimą atliekanti įmonė. Jie neprašė nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų patvirtinančių, kad prieš atvežant gruntą buvo daromas tyrimas. Be to, niekas iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų nesakė, jog tokie tyrimai buvo atlikti. 2015-08-20 patikrinimo aktu buvo patvirtinta, kad įmonė priėmė gruntą, kuris buvo užterštas sunkiaisiais metalais, tai buvo nustatyta laboratorijoje iš paimto mėginio.
Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vyriausiąja specialiste Aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriuje. 2015-05-28 ji, M. L., A. P. ir P. R. paėmė mėginius pagal metodinius nurodymus iš UAB (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, gruntas jau buvo atvežtas. Kad objektyviau įvertinti, ima mėginius iš kelių vietų, tada jie sumaišomi ir padalinami į dvi dalis. Mėginius ėmė iš 20-ties vietų, nes taip buvo nurodyta inspektoriaus. Negalėjo atsakyti, kodėl prierašas, kad imta iš 20-ties vietų, parašytas kita rašymo priemone. Pagal metodiką imdami mėginius daro schemą, jeigu tai pasako daryti inspektorius, nes pagal instrukciją tai nėra privaloma. Šiuo atveju schemos nedarė.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistu, dalyvavo 2015-05-28 imant mėginius iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės. Mėginį ėmė iš 20 vietų, atstumu apie 10 m. tarp tų taškų, nes P. R. jiems taip buvo nurodęs, tai užtruko apie 2 val., nes buvo šlapias gruntas, o vieno taško paėmimas užtruko apie 5 min.. Mėginius dėjo į vieną bendrą indą, S. Š. jį išmaišė, padalino į dvi lygias dalis po 0,5 l. ir sudėjo į du stiklainius, kurie buvo numeruoti, ant jų abiejų buvo tas pats užrašyta. Kai pasirašinėjo protokolą prierašas apie 20 mėginių paėmimo vietas jau buvo. Anksčiau buvo padarytas įrašas ir tada sudėti antspaudai. Patvirtino, kad schemą (b. l. 32) mato pirmą kartą.
Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus analitinės kontrolės skyriuje vyriausiuoju specialistu, 2015-05-28 ėmė mėginius iš UAB (duomenys neskelbtini), taip pat dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi žmonės J. V., direktorius ir D. N.. Jis ėmė mėginius su kastuvėliu iš 20 vietų, tarp duobučių buvo apie 1-2 m. atstumas, tai užtruko apie 1 val., dėjo į vonelę, o S. Š. maišė gruntą, tada jį padalino į dvi dalis. Vienas buvo jiems, kitas UAB (duomenys neskelbtini). Stiklainiai su mėginiais buvo pažymėti užrašu ir numeriuku. Vonelę nešiojo A. P., protokolą, kurį jis pasirašė, surašė vietoje S. Š.. Mano, kad protokole parašyta kitu rašalu, nes buvo imta mėginių iš 20 vietų ir gal pasibaigė rašymo priemonė. Schema (b. l. 32) yra daryta ne jų, todėl negali atsakyti, kodėl ten nurodyta, kad mėginys buvo imtas iš vienos vietos.
Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. 2015-05-28 imant mėginius iš vienos vietos, padarius 5 gręžinius, dalyvavo jis, D. N., bendrovės direktorius S. G., aplinkosaugos atstovai S. Š., M. L. ir A. P.. Aplinkos apsaugos atstovai schemos neparengė, tačiau jiems schemą priklauso padaryti, nes be jos jų laboratorija neima mėginių analizei. Todėl jis su D. N. sudarė schemą, tuo metu aplinkos apsaugos atstovų jau nebuvo, o ją pasirašė jis. Kai pasirašinėjo protokolą, įrašo, kad imta iš 20 vietų, nebuvo. Nurodė, kad fiziškai paimti 20 mėginių per pusvalandį neįmanoma, nes 1 mėginys imamas apie 20 minučių iš 5 taškų, kurie laikomi viena vieta. Gręžinius iš to vamzdžio ėmė jis ir S. Š., viską sudėjo į vieną stiklainį, bet mėginio indai buvo du, vienas jiems, kitas aplinkosaugos atstovams.
Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, dalyvavo 2015-05-28 aplinkos apsaugos darbuotojams imant mėginius. Iš kiek vietų buvo paimtas mėginys, nepamena. Jis niekur nepasirašė. Kiek grunto paėmimo protokolų egzempliorių buvo surašoma, nežino. Kada buvo pradėtas imti mėginys ir kiek laiko tai užtruko, nepamena. Nurodė, kad 1 mėginio paėmimas užtrunka iki 2-4 min. ir jis suformuojamas iš 5 vietų. Neprisiminė, kiek tuo metu buvo padaryta vietų. Viskas buvo sudėta į vieną indą, sumaišyta ir pradalinta į du indus. Aplinkosaugininkai paėmė vieną indą, o kitą jie. Jų indas buvo pažymėtas skaičiumi 27.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2013-05-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numatyta atsakomybė už Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Už šio pažeidimo padarymą piliečiams gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų, pareigūnams – nuo 579 iki 1158 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 868 iki 1737 eurų.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą teismas vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).
2015-08-20 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-457 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015- 05-28 priėmė gruntą, užterštą sunkiaisiais metalais, vario koncentracija užterštame grunte buvo 710 mg/kg, kai didžiausia leidžiama koncentracija yra 200 mg/kg (norma nustatyta LR aplinkos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. Dl-230 patvirtintose Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 3 priede), tuo įmonė pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4.7-V-02-161 sąlygas, LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, Vilniuje, užteršto grunto tvarkymo zonos nėra tiksliai apibrėžtų zonos ribų, todėl užterštas gruntas gali patekti į teritorijas, kuriose rengtas nelaidus sluoksnis, skirtas naftos produktų sulaikymui nuo patekimo į požeminius ir gruntinius vandenis. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvarkymui UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra neaptverta ir nesaugoma. Atsižvelgiant į tai, kad: UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužtikrinamas savavalis atliekų išpylimas įmonės teritorijoje, taip pat įmonės turimame TIPK leidime nenustatytos sąlygos aikštelės apsaugai; UAB (duomenys neskelbtini) biodegradavimo-kompostavimo aikštelėje, Vilniuje, užteršto grunto tvarkymo zonos nėra aiškiai apibrėžtos, TIPK leidime nenustatytos sąlygos, kaip turi būti išvengiama to grunto patekimo ir (ar) teršalų nutekėjimo už aikštelės ribų; UAB (duomenys neskelbtini) neturi nustatytų TIPK sąlygų, kurios leistų išvengti grunto, užteršto: šiais metalais, patekimo į įmonės biodegradavimo-kompostavimo aikštelę; būtina keisti įmonės turimą TIPK leidimą ir jo priedus (Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą).
Iš Institucijos atstovo E. Sakalausko paaiškinimų matyti, kad 2015-05-28 iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos paimtuose mėginiuose nustatytas vario koncentracijos kiekis viršija leistinas normas, tuo pagrindu 2015-08-20 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 457 ir 2015-09-03 protokolas. Be to, TIPK yra nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) prieš priimdamas gruntą privalėjo atlikti grunto tyrimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl šios sąlygos buvo pažeistos. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) tyrimų išvada yra neteisingai konstatuota.
Pareiškėjas M. L. teigė, kad atliekų siuntėjas, sudarydamas pavojingų atliekų lydraštį, nurodė, kokia yra atlieka ir kaip ji užteršta, todėl jie priimdami gruntą buvo įsitikinę, kad jis užterštas būtent naftos produktais, taip pat buvo pateikti tyrimai, iš kur jis yra vežamas, o UAB (duomenys neskelbtini) padariusi mėginio, kuris buvo paimtas 2015-05-28, tyrimą nustatė, kad vario koncentracija neviršija leistinos normos. Todėl mano, kad aplinkos tyrimo departamento tyrimas yra klaidingas. Pareiškėjo atstovas adv. G. G. nurodė, kad iš grunto paėmimo schemos matyti, jog gruntas buvo imtas tik iš vienos vietos, nors protokole nurodyta 20 vietų, o atlikus papildomą tyrimą laboratorijoje UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vario koncentracija neviršija leistinos normos. Taip pat pažymėjo, jog už atliekų atvežimą atsakingas užsakovas, kuris nurodė atvežtų naftos produktais užterštų atliekų kodą, o juo nepasitikėti nėra pagrindo, nes prieš tai buvo atliekami tyrimai. Liudytojas J. V. parodė, kad 2015-05-28 mėginiai buvo imti iš vienos vietos, padarius 5 gręžinius, kad aplinkos apsaugos atstovai schemos neparengė, o be jos jų laboratorija neima mėginių analizei, todėl jis su D. N. sudarė schemą, tuo metu aplinkos apsaugos atstovų jau nebuvo, o ją pasirašė jis. Pažymėjo, kad kai pasirašinėjo protokolą, įrašo, kad imta iš 20 vietų, nebuvo, be to, fiziškai paimti 20 mėginių per pusvalandį neįmanoma, nes 1 mėginys imamas apie 20 minučių iš 5 taškų, kurie laikomi viena vieta. Liudytojas D. N. parodė, kad dalyvavo 2015-05-28 imant mėginius, nurodė, kad 1 mėginio paėmimas užtrunka iki 2-4 min. ir jis suformuojamas iš 5 vietų. Tačiau negalėjo nurodyti, iš kiek vietų tuo metu buvo padaryta. Viskas buvo sudėta į vieną indą, sumaišyta ir pradalinta į du indus, iš kurių vienas buvo aplinkos apsaugos atstovams, kitas jiems.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo M. L., jo atstovo G. G. teiginiai bei liudytojų J. V. ir D. N. parodymai yra paneigti Institucijos atstovo ir liudytojų S. Š., M. L., A. P. ir P. R. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Liudytojas P. R. parodė, kad 2015-05-28 iš UAB (duomenys neskelbtini) mėginiai buvo imami 1-1,5 val. iš 20 vietų, M. L. su kastuvėliu sėmė gruntą, S. Š. surašinėjo protokolą, galutinių pavyzdžių buvo 2 – vienas jiems, kitas UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog prieš įvežant gruntą UAB (duomenys neskelbtini) pagal TIPK reikalavimus jis turėjo būti tiriamas, kadangi siuntėjo lydraščio 2-oje grafoje nurodytas kodas nurodo, jog yra vežamas gruntas ir atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių junginių, tačiau neapibrėžia kokių būtent cheminių junginių. Liudytoja S. Š. parodė, kad 2015-05-28 UAB (duomenys neskelbtini) mėginiai buvo imami iš 20 vietų pagal P. R. nurodymą, sumaišyti ir padalinti į dvi dalis. Schema nebuvo sudaryta, kadangi inspektorius to nenurodė daryti, o pagal instrukciją tai nėra privaloma. Liudytojas A. P. parodė, kad 2015-05-28 ėmė mėginius iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės iš 20 vietų, nes P. R. jiems taip buvo nurodęs, tai užtruko apie 2 val., juos dėjo į vieną bendrą indą, S. Š. jį išmaišė, padalino į dvi lygias dalis po 0,5 l. ir sudėjo į du stiklainius, kurie buvo numeruoti. Patvirtino, kad schemą (b. l. 32) mato pirmą kartą. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-28 ėmė mėginius iš UAB (duomenys neskelbtini) 20 vietų, tarp duobučių buvo apie 1-2 m. atstumas, tai užtruko apie 1 val., dėjo mėginius į vonelę, o S. Š. maišė gruntą, tada jį padalino į dvi dalis, vienas buvo jiems, kitas UAB (duomenys neskelbtini). Stiklainiai su mėginiais buvo pažymėti užrašu ir numeriuku. Schema (b. l. 32) yra daryta ne jų. Pažymėtina, kad liudytojų J. V. ir D. N. parodymai vienas kitam prieštarauja, kadangi J. V. teigia, kad mėginių protokole blogai nurodyta, jog mėginiai buvo imti iš 20, nes jie buvo imami tik vienoje vietoje, be to, fiziškai paimti 20 mėginių per pusvalandį neįmanoma, nes 1 mėginį ima apie 20 minučių, o liudytojas D. N. parodė, kad dalyvavo 2015-05-28 imant mėginius, nors negalėjo nurodyti iš kiek vietų buvo imama mėginių, bet parodė, kad 1 mėginio paėmimas užtrunka iki 2-4 min. ir jis suformuojamas iš 5 vietų. Todėl J. V. teiginys, kad fiziškai paimti 20 mėginių per pusvalandį neįmanoma, nes 1 mėginiui paimti reikia apie 20 minučių, yra paneigti liudytojo D. N., kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir dalyvavo mėginių paėmimo metu.
Taip pat pažymėtina, kad dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokole Nr. VR-5.2-9 nurodyta, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo paimti mėginiai iš 20 vietų, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. Š., M. L., A. P. ir P. R.. Be to, šis protokolas yra pasirašytas S. Š., M. L., A. P., P. R., J. V. ir jame yra nurodyta, kad paimto mėginio rūšis – gruntas, indo talpa 0,5, numeris 95. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamento tyrimų protokole Nr. P-CHA-2015-231/1 nurodyta, kad pateiktas 0,5 l mėginys stikliniame inde. Mėginių paėmimo protokole Nr. 2015 05 28/27, kuris yra pasirašytas J. V. ir S. G. nurodyta, kad mėginio kiekis yra apie 300 gr. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-05-28 UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje schemoje (b. l. 32), kur nurodyta tik viena mėginių paėmimo vieta, nors parašyta, kad mėginius paėmė Vilniaus RAAD VAKS atstovai S. Š., M. L., A. P., UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. V., bet parašas yra tik J. V.. Teismo posėdžio metu liudytojai P. R. nurodė, kad schemos sudaryti nereikėjo. Liudytoja S. Š. parodė, kad 2015-05-28 schema nebuvo sudaryta, kadangi inspektorius to nenurodė daryti. Liudytojas M. L. patvirtino, kad ši schema yra daryta ne jų, o A. P. nurodė, kad pirmą kartą mato šią schemą. Be to, liudytoju apklaustas J. V. patvirtino, kad šios schemos aplinkos apsaugos atstovai neparengė, ją sudarė jis su D. N., kai aplinkos apsaugos atstovų jau nebuvo, o ją pasirašė jis.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar UAB (duomenys neskelbtini) analitinei laboratorijai tirti buvo pateikti būtent 2015-05-28 paimti mėginiai pagal dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokolą Nr. VR-5.2-9 (b. l. 30), kur nurodyta, kad paimto tyrimui grunto talpa 0,5 l, Nr. 95. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo akto (b. l. 33) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tirti mėginį pateikė kitų parametrų, t. y. Nr. 98 ~300 g. kiekį, paimtą ne iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, o iš Aukštaičių g., nedalyvaujant Institucijos atstovams, bet surašant mėginio paėmimo vietos schemą (b. l. 32) ir nurodant Institucijos atstovų pavardes, bet pasirašytą tik UAB (duomenys neskelbtini) atstovo J. V.. Teismas daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) ištyrė ne dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų mėginių paėmimo protokolu Nr. VR-5.2-9 paimtą mėginį. Išanalizavus teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. Š., M. L., A. P., P. R. parodymus ir bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamento tyrimų protokolu Nr. P-CHA-2015-231/1, kuriame nustatyta, kad 2015-05-28 UAB (duomenys neskelbtini) paimtame grunto mėginyje vario koncentracija 710 mg/kg., kai didžiausia leidžiama koncentracija yra 200 mg/kg.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, jog M. L. teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinė nuobauda paskirta straipsnių sankcijos ribose, todėl pagrindo jo panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra.
Kadangi apklaustas teisme liudytojas J. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, pastarajam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutarė:
Skundo netenkinti.
2015-09-09 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15213280, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir jam skirta administracinė nuobauda – 868 EUR bauda, palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 259 str., iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2015-12-07, nagrinėjant pareiškėjo M. L. skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 A, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2015-05-28 UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo paimtas mėginys tik iš vienos vietos, kad iš dvidešimt vietų mėginių nebuvo imta, taip pat, kad vieną mėginį užtrunka paimti apie 20 minučių.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.