Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, ji, 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 1, 3G maršruto autobuse, važiuojant kryptimi link Europos aikštės, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,17 promilių girtumas, autobuse buvusių žmonių akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, po ko nukentėjusiajai T. N. ją sudrausminus, ji įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, nukentėjusiajai ranka suėmė už plaukų, o kita ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Tokiu būdu S. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji S. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16-17 val., važiavo su drauge G. T. autobusu, jame vartojo alkoholį, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ponia jas sudrausmino, ji (S. J.) nelabai atsimena, bet G. pasakė, kad ji (S. J.) kelis kartus jos atsiprašė. Moteris pasakė, kad tuoj iškvies policiją ir ją iškvietė ir tada ji (S. J.) tai moteriai trenkė 2-3 kartus į kairę ranką, buvo suėmusi už plaukų, vadino negražiais žodžiais ir „siuntė“ į visas puses. Buvo neblaivi, gėrė vermutą, buvo išgėrusios 2 litrus prieš tai, o 3-čią litrą gėrė autobuse. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, anksčiau dirbo, tačiau prieš pusę metų išėjo iš darbo ir dabar planuoja vėl įsidarbinti. Turi vieną (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kurį įvykio metu prižiūrėjo mama, sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei atlikti viešuosius darbus. Bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, susirado ją internete, rašė žinutę ir nurodė savo telefono numerį, kad pastaroji galėtų jai paskambinti, tačiau moteris nereagavo. Jeigu būtų galimybė, jos atsiprašytų. Nurodė, kad taip įvyko, nes vartojo alkoholį, retai susitinka su drauge, todėl susitikus išgėrė, labai gailisi, kad taip pasielgė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. J. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jos parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.

Nukentėjusioji T. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 1, jai važiuojant 3G maršruto autobuse kryptimi link „Europos aikštė“ stotelės, dvi merginos be kaukių įlipo į autobuso užpakalį. Ji sėdėjo su savo mažamečiu vaiku. Viena mergina buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsiaplaukė, dėvėjo šviesios spalvos megztinį, turėjo su savimi juodą kuprinę, rankoje laikė atidarytą vermuto alkoholinį gėrimą. Antra mergina buvo taip pat apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesiaplaukė, dėvėjo šviesų megztinį, laikė rankose vaikišką kardą. Mergina su šviesiu megztiniu jos akivaizdoje gėrė alkoholinį gėrimą, todėl ji ją sudrausmino. Sudrausminta mergina pradėjo jos atžvilgiu keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji (T. N.) pasakė, kad kvies policiją, mergina nurodė, kad gali kviesti. Skambinant į policiją mergina su šviesiu megztiniu viena ranka sugriebė ją už plaukų, o kita ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai per kairę ranką. Savo veiksmais mergina sukėlė jai fizinį skausmą. Kiti autobuso keleiviai, pastebėję kaip mergina prieš ją naudoja fizinį smurtą, atitraukė ją nuo jos ir paguldė ant žemės. Po vienos ar dviejų minučių autobusui sustojus „Europos aikštė“ stotelėje, į autobusą įlipo pareigūnai ir abi merginas sulaikė bei išsivedė. Po įvykio, grįžus namo, jos vaikui pakilo temperatūra, jis tapo nervingas. Merginos savo poelgiu pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė moralinę žalą (b. l. 14-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kalbant su nukentėjusiąja telefonu, pastaroji nurodė, kad ieškinio nereikš, nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, sutinka, kad byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, pageidauja, kad kaltininkė būtų nubausta įstatymų tvarka (b. l. 65).

T. N. 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16 val., 3G autobuse, važiuojančiame link Kalvarijų turgaus, „Žaliasis tiltas“ stotelėje įlipo 2 neblaivios merginos, viena su juodu, kitu su baltu megztiniu. Jos abi buvo be kaukių, su atidarytu alkoholinio gėrimo buteliu. Autobuse stovėjo šalia jos ir jos (duomenys neskelbtini) metų sūnaus, todėl ji pasakė, pastabą, kad iškvies policiją. Mergina su baltuoju megztiniu pradėjo keiktis jos atžvilgiu ir jai skambinant į policija mergina įsikibo jai į plaukus ir kelis kartus trenkė per ranką. Ją atitraukė kiti asmenys ir paguldė ant grindų. Po kelių minučių atvažiavo policija ir išsivedė abi merginas. Dėl šio įvykio labai išsigando vaikas, vos neverkė (b. l. 8).

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16.15 val. buvo kviesta policija dėl 2-iejų merginų, kurios triukšmavo 3G autobuse (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio L. K. 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16.19 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 1, maršrutiniame autobuse 3G, dvi galimai nepilnametės merginos triukšmauja, keikiasi, vartoja alkoholį. Atvykus į vietą ir užėjus į autobusą, kuris stovėjo „Europos aikštė“ stotelėje, pastebėjo dvi akivaizdžiai neblaivias merginas, kurios konfliktavo su viešojo transporto keleiviais. Sulaikius merginas buvo nustatyta, kad viena jų S. J., jai nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 23).

2020 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėjus maršrutinio autobuso 3G vidų nustatyta, kad autobuso gale, ties galinėmis sėdynėmis, grindys aplietos skysčiu, autobuse bendra tvarka nepažeista (b. l. 9-12).

Alkotesterio kvito duomenys ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1218672, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.31 val. S. J. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teisme ištirtais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės: kad S. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,17 promilių girtumas, autobuse buvusių žmonių akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po to, nukentėjusiajai T. N. ją sudrausminus ir iškvietus policiją, S. J. nukentėjusiajai ranka suėmė už plaukų, o kita ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką, tuo sukeldama jai fizinį skausmą bei koneveikė (plūdo) nukentėjusiąją negražiais žodžiais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tą dieną su drauge buvo išgėrusi 2 litrus vermuto alkoholio gėrimo, buvo neblaivi, įlipus į autobusą ir nukentėjusiajai ją sudrausimus ir iškvietus policiją, trenkė pastarajai 2-3 kartus į kairę ranką, buvo suėmusi už plaukų, vadino negražiais žodžiais. Tokius jos parodymus patvirtina nukentėjusiosios T. N. pareiškimas bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bendrojo pagalbos centro duomenys ir pareigūno tarnybinis pranešimas, jog buvo kviečiama policija dėl 3G maršrutiniame autobuse triukšmaujančių dviejų merginų, taip pat alkotesterio kvito duomenys, kurie patvirtina, jog kaltinamoji S. J. įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Šie veiksmai buvo padaryti matant kitiems asmenims (nukentėjusiosios mažamečiui vaikui, kitiems autobuso keleiviams), autobuso keleiviams teko atitraukti kaltinamąją nuo nukentėjusiosios, kad nebūtų padaryta didesnė žala, buvo sutrikdytas viešojo transporto darbas.

Esant šioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje, nes įvykis įvyko viešajame transporte – maršrutiniame 3G autobuse.

Kaltinime pirmiau aptarti S. J. veiksmai vertinami kaip įžūlūs ir vandališki.

Teismas kaltinamosios veiksmus laiko įžūliais. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu paprastai laikomas smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Kaltinamoji būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, autobuse, žmonių akivaizdoje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai toliau vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą bei ją plūdo, nors tam pagrindo nebuvo, t. y. elgėsi įžūliai.

Tačiau teismas nesutinka, kad minėtus kaltinamosios veiksmus yra pagrindas vertinti ir kaip vandališkus. Teismų praktikoje vandalizmas aiškinamas, kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų, t. y. turto dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Kaltinimas dėl svetimo turto apgadinimo ar sugadinimo S. J. nėra pareikštas, iš 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus maršrutinio autobuso 3G vidų nebuvo pastebėta jokių apgadinimų, kitų duomenų apie tai, jog įvykio metu būtų sugadintas svetimas turtas, byloje taip pat nėra, Nesant pagrindo S. J. veiksmų vertinti kaip vandališkų, ši kaltinimo aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaip minėta, asmuo pagal BK 284 straipsnį traukiamas atsakomybėn tik jei dėl asmens neteisėtų veiksmų (smurto, turto gadinimo ir kt.) kilo šiame straipsnyje nustatyti padariniai, t. t. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Aptartas S. J. elgesys autobuse (alkoholio ir keiksmažodžių vartojimas, smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją, nukentėjusios koneveikimas matant nukentėjusiosios mažamečiui vaikui ir kitiems autobuso keleiviams), rodo, kad kaltinamoji, siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, elgėsi demonstratyviai, iššaukiančiai, taigi savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šis kaltininkės elgesys taip pat leidžia daryti išvadą, kad ji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamoji S. J. įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukeldama nukentėjusiai fizinį smurtą, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji visiškai prisipažino, įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkina, jog veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas S. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis: yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, teista 2020 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikaltimą, paskirtos 2 mėn. viešųjų darbų bausmės nėra atlikusi (b. l. 46-54), per paskutinius 3 metus 4 kartus bausta administracine tvarka, taip pat ir už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviai (2020 m. rugsėjo 12 d. nutarimas) bei už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dalis baudų sumokėta (b. l. 57-59), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 55-56). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos S. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teisme išsakytas gailestis ir jos jaučiamas gėdos jausmas dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, gana teigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir parodo jos norą taisytis, įvykdyti jai paskirtas nuobaudas. Teismas mano, jog tokį priešingą teisei elgesį galima laikyti besiformuojančiu, kadangi ji jau yra teista už analogišką nusikalstamą veiką bei bausta administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviai, tačiau teismas vertina, jog ji dar gali pasitaisyti ir gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Įvertinus aptartas aplinkybes manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. J. paskyrus BK 284 straipsnyje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant kiek mažesnę nei vidurkis – 9 mėnesius, kartu nustatant BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatytus įpareigojimus ir draudimą: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, jog sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę, tačiau teismas mano, jog šiuo atveju tokia bausmė nepasiektų bausmei keliamų tikslų, kadangi kaltinamajai 2020 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri iki šiol nėra atlikta, be to, kaltinamoji turi mažametį (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kurį augina viena. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją S. J. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinais įpareigojimais ir draudimu optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors šiuo metu S. J. nėra atlikusi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirtas 2 mėn. viešųjų darbų bausmės atlikimo terminas pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi dar dviem mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, tačiau paskirtos bausmės nėra bendrinamos, nes pirmosios bausmės atlikimo terminas baigiasi 2020 m. spalio 14 d., kuomet šis nuosprendis dar nebus įsiteisėjęs. Esant pagrindui, klausimas dėl bausmių subendrinimo bus sprendžiamas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 32 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuo iš esmės atsisakydama tam tikrų procesinių garantijų. Vertinant kaltinamosios turtinę padėtį pažymėtina, jog kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, viena augina (duomenys neskelbtini) metų vaiką, Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

S. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 26 d., 14.39 val. (viena diena) (b. l. 27-28, 38). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, 1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

S. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 26 d., 14.39 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.