- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-205-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00520-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- M. T.
- Advokatai
- Sergėjus Korznikovas, Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-366/2012
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00520-2011-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. gynėjo advokato Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš M. T. priteista 205 Lt turtinės žalos atlyginimui A. M., o M. T. neturtint turto ar savarankiškų pajamų – priteistą sumą išieškoti iš R. Š..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. T. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 29 d. apie 12.40 val. Rokiškio m., Panevėžio g., Rokiškio autobusų stotyje, pasisiūlydamas panešti A. M. priklausančius krepšius ir jai sutikus, juos nešdamas, matant A. M., ištraukdamas iš krepšio rankinę ir ją pasiimdamas, atvirai pagrobė svetimą – A. M. priklausantį turtą: rankinę 5 Lt vertės, joje buvusius pinigus 180 litų, vaistus „Biobiloba“ 18 Lt vertės, vaistus „Citramonas“ 2 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai 205 Lt žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Sergejus Korznikovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį – sušvelninti M. T. bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Teigia, kad teismas neanalizavo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Pažymi, kad M. T. gimė ir augo asocialioje šeimoje, kur negavo tinkamo auklėjimo, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Gynėjo teigimu, nuteistuoju niekas nesirūpino ir norėdamas išgyventi jis elgėsi pagal savo supratimą. Nurodo, kad tik M. T. atvykus į vaikų socializacijos centrą pradėjo atsirasti teigiamų poslinkių nuteistojo elgesyje. Gynėjo manymu, nuteistajam nebuvo suteikta pakankamai galimybių suvokti ir psichologų pagalba daryti korekcijų savo elgesyje. Teigia, kad M. T. galėtų būti auklėjamas specializuotoje įstaigoje, kas duotų geresnių rezultatų nei asmens izoliavimas pataisos namuose.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirtąja bausme, teigiant, kad ji yra per griežta. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam M. T. bausmės rūšį, nustatė jos dydį, taip pat pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 92 str. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą – taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ar švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų materialiųjų teisės normų.
Skirdamas bausmę M. T. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslą bei stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino M. T. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė metų laikotarpyje trečią kartą, charakterizuojamas neigiamai). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis padarė praėjus penkioms dienoms, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat dėl vagystės. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimu pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų M. T. neįmanoma, todėl jam skirtinas realus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės atlikimas. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 92 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįstas atmestinas M. T. gynėjo prašymas atidėti nuteistajam bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 92 straipsnio 1 dalies numatytomis sąlygomis, esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. T. už nusikaltimą paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tokią teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. T. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę nustatant bausmės trukmę, apeliantas ar jo gynėjas nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmę, todėl dar kartą remtis jomis bei švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Taigi konstatuotina, kad nuteistajam M. T. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo M. T. gynėjo advokato Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą atmesti.