Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 214 str. 1 d. galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 30 parų areštu;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu pagal LR BK 290 str. ir LR BK 286 str. galutine bausme - laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 MGL dydžio bauda;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme - 30 parų areštu ir 6 MGL dydžio bauda;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-09 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017-07-19 nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2017 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 95-103 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-14 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str.1d., pakeistu 2018-02-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei - V. Š., būtent: 2020 metais rugsėjo 09 d. apie 22.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai V. Š. už kaklo ir smaugė, bei kilstelėjo ją nuo žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju T. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad V. Š. yra jo draugė. Su ja jis draugauja nuo 2020 m. sausio mėnesio. Tą patį mėnesį, kai susipažino su V., jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Kai grįždavo iš (duomenys neskelbtini) jis apsistodavo pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar jau kokias tris savaites laiko pastoviai gyvena pas (duomenys neskelbtini)., tačiau jie yra tik draugai, jokio bendro ūkio neveda ir tarp jų nieko bendro nėra. Apsistojo pas ją iki tol kol susiras butą kur gyventi, nes šiuo metu neturi kur eiti. 2020 m. rugsėjo 09 d. pas V. buvo atėjusi jos draugė, t. y. kaimynė L., kurios pavardės nežino. Jis namuose vienas pats vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, o V. kalbėdamasi su L. tvarkėsi namuose. Maždaug apie 22.50 val. V. bandė dėžę su daiktais uždėti ant spintos, tačiau jai netilpo dėžė į tą vietą kur norėjo ją padėti, nes ten buvo sudėti nuotraukų rėmeliai. Jis pasakė, kad ji pasitrauktų tuos rėmelius ir tik po to dėtų dėžę ir tada ji tilps, tačiau ji jo neklausė, tai jis pakilo nuo lovos paėmė tą rėmelį ir numetė jį ant lovos. Po to pats nežino kodėl taip pasielgė, gal dėl to, kad V. rėkė, tikrai rankomis suėmė jai už kaklo stipriai suspaudė, buvo ir taip, kad kilstelėjo ją nuo žemės. Taip pasielgė todėl, kad V. labai rėkė, tai norėjo, kad ji nutiltų. Kai sugriebė jai už kaklo ir suspaudė, bei kilstelėjo nuo žemės į tarpą puolė L. ir juos išskyrė. T. V. kažkur išėjo, o jis liko bute su L.. Maždaug po valandos laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Jei būtų buvęs blaivas nieko panašaus net nebūtų įvykę. Kol bus priimtas sprendimas šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis pagyvens pas mamą J. P., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-73).

Be kaltinamojo prisipažinimo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena bute viena, nes maždaug prieš tris mėnesius išsiskyrė su sugyventiniu T. P., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo draugavo apie pusę metų. Kadangi jis neturėjo kur gyventi, todėl maždaug prieš 2-3 savaites ji jį priėmė pas save į butą, tačiau jie jokių santykių neturi, bendro ūkio neveda. Jį priėmė laikinai, kaip kambarioką, kol susiras kur gyventi. 2020-09-09 apie 22.50 val. ji buvo namuose kartu buvo jos draugė L. M., gyventi kaimynystėje, ir jos buvęs sugyventinis T. P., kuris gėrė alkoholinį alų. Ji tvarkėsi namuose, dėliojo rūbus ir norėjo su dėže juos užkelti ant spintos. Ant spintos buvo padėtas nuotraukos rėmas ir jai dėžė netilpo, todėl ji pasakė, kad kaip visada šiuose namuose jos daiktams vietos nėra. Po šių žodžių T. P. staiga šoko nuo lovos ir puolė šaukti, kad trauktų tą rėmelį, griebė už jo, bandė jai suduoti rėmeliu, bet susilaikė. Ji stovėjo išsigandusi ir jis numetęs rėmelį ant lovos staiga pagriebė rankomis jai už kaklo, smaugė ir kilstelėjo nuo žemės, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, ar tuo metu jis jai ką nors sakė ji iš išgąsčio nepamena. Tuo meta jos draugė L. puolė ant T., kad šis ją paleistų, tada T. paleido ir ji išbėgo iš kambario. Nuėjo į bendro naudojimo prausyklą ir po kiek laiko atėjo L.. Dėl šio įvykio ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, todėl pagalbos telefonu paskambino tik po kurio laiko, kai nusiramino. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, sužalojimai jai nepadaryti. V. Š. paaiškino, kad civilinio ieškinio ji nereikš (b.l. 29-35).

Liudytoja L. M. parodė, kad 2020-09-09 apie 22.50 val. jai būnant svečiuose pas V. Š., adresu (duomenys neskelbtini), kai ji tvarkėsi daiktus, jos buvęs sugyventinis T. dėl neaiškios priežasties sugriebė V. Š. abejomis rankomis ir prie sienos pradėjo ją smaugti. Ji juos išskyrė, o po to abi išėjo iš to buto ir apie minėtą įvykį pranešė policijos pareigūnams (b. l. 53-56).

Iš 2020-09-10 asmens blaivumo testo matyti, kad T. P.nustatytas 1, 59 prom. neblaivumas (b. l. 77).

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. P. teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. P., kaip recidyvistui, už nusikaltimo padarymą prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. P. galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti T. P. laikiname sulaikyme nuo 2020-09-10 00.15 val. iki 2020-09-10 13.13 val. išbūtą laiką ir laikyti, kad T. P. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.