Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą A. K. turtą - laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. U. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio rajone, Panevėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą, o būtent: nuvykęs pas A. K. į namus pasiūlė jam pirkti 1000 litrų dyzelinio kuro po 1 litą už 1 litrą, iš A. K. žmonos Z. K. paėmė 600 litų, žinodamas, kad jokio dyzelinio kuro A. K. neparduos, po ko pasišalino, be to, jis 2005 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam B. Š. priklausantį turtą, o būtent: nuvykęs pas B. Š. į namus pasiūlė jam pirkti dyzelinį kurą po 1 litą už 1 litrą ir už 200 litrų dyzelinio kuro iš B. Š. paėmė 200 litų, žinodamas, kad jokio dyzelinio kuro neparduos, po ko pasišalino, be to, jis 2005 m. vasario 25 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam J. K. priklausantį turtą, o būtent: nuvykęs pas J. K. į namus pasiūlė pirkti dyzelinį kurą po 1 litą už 1 litrą ir už 200 litrų dyzelinio kuro iš J. K. paėmė 200 litų, žinodamas, kad jokio dyzelinio kuro neparduos, po ko pasišalino,

be to, jis 2005 m. vasario 25 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą, o būtent: nuvykęs pas A. S. į namus, pasakė, kad jos vyro prašymu atvežė dyzelinį kurą, už kurį paprašė sumokėti 300 litų, žinodamas, kad jokio dyzelinio kuro neatvežė, iš A. S. paėmė 300 litų ir pasišalino, be to, jis 2005 m. kovo 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam B. J. priklausantį turtą, o būtent: nuvykęs pas B. J. į namus pasiūlė jam pirkti dyzelinį kurą po 1 litą už 1 litrą ir už 200 litrų dyzelinio kuro iš B. J. paėmė 200 litų, žinodamas, kad jokio dyzelinio kuro neparduos, po ko pasišalino. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad įvykdytas nusikalstamas veikas atskleidė jis savo iniciatyva, parodė įvykio vietas, pilnai prisipažino įvykdęs šias nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusių atsiprašė. Apeliantas nurodo, kad jis serga nepagydoma liga – epilepsija, be to užsikrėtė hepatitu C., prašo išsireikalauti tai patvirtinančius dokumentus iš T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2006-09-06 nuosprendis buvo neįsiteisėjęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą asmenims, sergantiems nepagydoma liga, bausmės vidurkis negali viršyti bausmės minimumo, todėl mano, kad jam paskirta bausmė per griežta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. U. pripažino kaltu pagal visus jam inkriminuotus nusikalstamų veikų epizodus. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai: apgaule įgyto iš A. K. turto suma viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl šiame epizode A. U. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.; likusiais atvejais užvaldyto turto sumos neviršija 3 MGL dydžio sumas, todėl nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 3 d.

A. U. nusikalto, turėdamas daugybę neišnykusių teistumų už savanaudiškas nusikalstamas veikas – daugiausia už sukčiavimą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai skyrė griežčiausias bausmės rūšis: pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimą, pagal BK 182 str. 3 d. – areštą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dar kartą tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, tuo remiantis, mažinti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Už nusikaltimą A. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos arešto bausmės yra lygios galimam skirti už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmės vidurkiui. Šias bausmes, atsižvelgus į atkaklų A. U. nenorą laikytis įstatymų, laikyti aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Sprendžiant ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik įstatyme nurodytu formaliuoju kriterijumi, kad nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bet ir įvertinti konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Nors A. U. padarytos nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms rūšims, tačiau labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Visomis nusikalstamomis veikomis, už kurias nuteistas A. U., buvo kėsintasi į nuosavybę, jos padarytos tiesiogine tyčia, panašiomis aplinkybėmis, skiriasi tik pasisavintų pinigų sumos, todėl teismas pagrįstai jų nelaikė labai besiskiriančiomis pagal pavojingumą ir netaikė bausmių apėmimo, o jas iš dalies sudėjo. Paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Teismas pagrįstai, spręsdamas bausmių paskyrimą, rėmėsi BK 54 str., nustatančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 61 str., nustatančio bausmės skyrimo taisykles, kai yra atsakomybę lengvinančių ir ( ar ) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis. Apelianto, minimas Bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus ir nenustato bausmės skyrimo sąlygų, kuriomis turi remtis teismas, paskirdamas konkrečią bausmę. Šioje dalyje teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų.

BK 76 str. nustato, kad teismas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, gali atleisti nuo bausmės, jeigu iki nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

A. U. jau keli metai serga epilepsija. Atsižvelgus į tai, kad A. U. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau sirgdamas minėtomis ligomis, kurios nesutrukdė jam sistemingai daryti nusikalstamas veikas bei turint omenyje ankstesnius teistumus, kurie rodo neigiamą A. U. asmenybę, nėra pagrindo atleisti nuteistąjį nuo paskirtos bausmės dėl ligos, nes minėta norma nėra imperatyvi, o leidžia teismui veikti alternatyviai, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 174 str. nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūrą privalo vykdyti pataisos įstaigos. Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Todėl švelninti bausmę atsižvelgiant į A. U. sveikatos būklę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N UTARĖ:

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.