Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-348-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
1A-355-348-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
R. U.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos

Teisėjas Rimantas Sipavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01044-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. 75 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė R. U. paskirta – 50 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Iš R. U. priteista 1400 Lt J. Ž. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad 2013-08-24, prieš 24 val., panaudojęs rastus raktus, atrakino duris, įsibrovė į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą nukentėjusiosios J. Ž. turtą - 200 Lt vertės dviratį, o 2013-08-26 apie 16 val., panaudojęs tuos pačius raktus, atrakino duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą nukentėjusiosios J. Ž. turtą - 1100 Lt vertės televizorių LG.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. prašo sušvelninti jam 2014 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 50 parų arešto bausmę.

Skunde teigiama, kad teismas iki galo neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes ir jų neišanalizavo iš esmės. Apelianto nuomone teismas neatsižvelgė į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu jis visiškai atskleidė nusikaltimų padarymo aplinkybes, įrankius, pripažino kaltę ir gailisi, davė parodymus savo noru, o ne dėl byloje surinktų duomenų, taip pat sutiko su civilinio ieškinio suma ir nevengė atsakomybės už padarytus nusižengimus. Galiausiai skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į jo sunkią materialinę padėtį vagystės metu, kas lėmė nusikaltimo padarymą. Nuteistasis pabrėžia vagystę įvykdęs neturėdamas tikslo pasipelnyti, o patenkinti gyvybiškai svarbų poreikį – nusipirkti valgyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė nuteistojo R. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas bei bausmė nuteistajam R. U. paskirta tinkamai.

Kadangi nuteistasis R. U. nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. U. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, paskirta laikantis bausmės skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo principą.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

R. U. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimas. Jis anksčiau teistas net šešis kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad R. U. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl skirti kitą bausmės rūšį ar mažinti jam paskirtos bausmės dydį, nėra objektyvaus pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo R. U. skundo motyvas, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties. LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties.

Byloje nėra duomenų, kad R. U. susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Pažymėtina, kad tokia situacija susidarė dėl paties R. U. veiksmų, jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, yra įrašytas į psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitą, nustatytas priklausomybės sindromas opioidmas. Be to, R. U. padaryta veika nebuvo atsitiktinė, jis nusikalto ne pirmą kartą, antivisuomeninės jo nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, nusikaltimai buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Įvertinusi visas bylos aplinkybes bei byloje esančius R. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kolegija nemato pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą R. U. padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties.

Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta arešto bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymima, jog R. U. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o keisti jį nuteistojo R. U. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusDmitrijus Korsakovas