Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Civilinė byla Nr. 2A-730-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
2A-730-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB “Piliuona”
Ieškovas
M.N.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-730-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Jonei Markovičiūteidalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A.B.Jankevičienei

atsakovo atstovui J.K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Piliuona” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M.N. ieškinį atsakovui UAB “Piliuona” dėl avansinio mokėjimo pagal preliminariąją nepastatyto nepilnai įrengto buto, pirkimo – pardavimo sutartį, nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M.N. 2009-04-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Piliuona“ 34238 Lt avansinę įmoką, 2807,50 Lt delspinigių, 1138 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007-12-18 sudarė preliminariąją nepastatyto, nepilnai įrengto buto, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti 57,14 kv. m. butą, statomame daugiabučiame name, su lodžija ir požemine automobilio stovėjimo vieta, parduoti dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr.2 nurodytas darbų, kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti iki šalims pasirašant pagrindinę sutartį sąrašas. Paaiškino, jog 2007-12-18 sutartyje konkretus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nustatytas, o 6.1 punkte nustatyta namo pagrindinių statybos darbų pabaiga su preliminariosios sutarties galiojimo terminu negali būti tapatinama, kadangi „namo pagrindinių statybos darbų" sąvoka sutartyje iš viso nėra apibrėžta. Todėl sutarties terminas siejamas su CK 6.165 str. 3 d. nuostatomis t.y. 1 metų terminas. 2007-09-12 atsakovas sumokėjo 5000 Lt rezervacijos mokestį, 2007-12-27 29238 Lt avansą. Atsakovas iki 2008-12-18 pagrindinės sutarties nesudarė, numatytų statybos darbų neužbaigė, todėl ieškovo teigimu, atsakovas privalo grąžinti avansą bei atlyginti nuostolius ir netesybas. Nurodė, kad 2009-01-08 antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo, jog 2009-01-08 buvo neatlikta pusė sutarties priede Nr.2 numatytų darbų. Nors atsakovas 2008-12-30 išsiuntė raštą apie pagrindinių statybos darbų pabaigą, tačiau aktas negalėjo būti pasirašytas, kadangi darbai nebuvo atlikti. 2009-01-07 buvo išsiųstas raštas atsakovui dėl preliminarios sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas nesutiko grąžinti visos avansu sumokėtos sumos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dalis darbų buvo atlikta, pažeidžiant technologijos reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui M.N. iš atsakovo UAB „Piliuona“ 34238,00 Lt avansu gautas lėšas, 2807,50 Lt delspinigių, 1138,00 Lt nuostoliams atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (38183,50 Lt), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Piliuona“ ieškovui 3145,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Sutarties priedas Nr. 2 yra sutarties dalis, todėl jame numatytų darbų atlikimo terminai yra aptarti sutarties 6 dalyje. Teismas akcentavo tai, kad jokių papildomų susitarimų dėl sutarties priede Nr. 2 numatytų darbų atlikimo kitų terminų, nei numatyta sutarties 6 dalyje, šalys nesudarė. Taigi tikrieji šalių ketinimai, pasirašant preliminariąją sutartį, buvo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ir pagrindinės sutarties sudarymas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Sutarties priede Nr. 2 nurodytiems darbams atlikti nėra nustatyti terminai, kadangi šių darbų atlikimo terminai priklauso tiek nuo pagrindinių daugiabučio namo statybos darbų pabaigos, tiek nuo objektyvių aplinkybių, kurių negali kontroliuoti sutarties šalys, teismas vertino kaip nesąžiningą, netinkamą, tačiau išimtinai jam palankų, sutarties aiškinimą. Teismas nurodė, jog atsakovas aiškina ne visą sutartį, o izoliuotai atskiras jos dalis, sutartį ir jos priedą atskirdamas, nepagrįstai tą darydamas savo, kaip ekonomiškai stipresnės sutarties šalies, naudai. Sistemiškai aiškinant sutartį, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad visoje sutartyje šalys tariasi ne dėl namo, o dėl buto statybos darbų atlikimo, buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo, atsakomybės už uždelsimą atlikti buto apdailos darbus (sutarties 7, 8, 9 dalys). Teismas pažymėjo ir tai, kad bet kuris protingas, neturintis specialių profesinių žinių žmogus, tokiomis pačiomis aplinkybėmis sudarydamas analogišką sutartį, sutartį ir jos priedą vertintų kaip vientisą dokumentą, o ne atskiras jos sąlygas ir jam yra svarbus konkretus butas, o ne namo pastatymas, nes savaime aišku, kad namas susideda iš atskirų butų. Teismo teigimu, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja B.V., kuri yra su atsakovu pasirašiusi analogišką sutartį, ir būtent suprato, kad susitarė su atsakovu dėl buto pastatymo sutartyje numatytu terminu, o ne dėl pagrindinių namo statybos darbų, kurie priklauso nuo išimtinai atsakovo galėjimo ar negalėjo atlikti tam tikrus darbus. Tokiu atveju, jeigu terminas dėl konkretaus buto statybos darbų atlikimo nebūtų nustatytas būtų akivaizdžiai pažeistos silpnesniosios šalies (ieškovo) teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo pareigų atlikimas nebūtų apibrėžtas jokiu terminu. Taigi teismas padarė išvadą, kad ir atsakovas sutarties terminą siejo su sutarties 6 dalyje nurodyta 2008-12-31 data.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas turėjo teisę, vadovaujantis preliminarios sutarties 8 d., vienašališkai pasirašyti Buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą, tačiau šia teise, kaip patvirtino atsakovo atstovai, nepasinaudojo. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui buvo kliūtys pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, nepriklausančios nuo ieškovo valios.

Teismas konstatavo, kad atsakovą negalima laikyti sąžininga, apdairia ir rūpestinga šalimi, priešingai - pagrindinio sandorio nesudarymas yra atsakovo netinkamo sutarties vykdymo padarinys. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės.

Nors ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo, tačiau sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, todėl teismo teigimu, toks pranešimo siuntimas neturi teisinės prasmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Atsakovas avansu gautas lėšas pagal preliminariąją sutartį privalo grąžinti ieškovui, nes sutartimi numatyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, o sutarties terminas yra pasibaigęs.

Ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai kaltoji šalis kompensuotų ir tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo bei netinkamo vykdymo turėtos išlaidas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 238,00 Lt (b.l. 49,50), 500,00 Lt už kreditavimo sutarties parengimą (b.l. 53) bei 400,00 Lt advokato iki teisminėms paslaugoms apmokėti (b.l. 60). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartimi numatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius iki kreipimosi į teismą dienos, už 41 dieną, kas sudaro 2807,51 Lt.

Dėl netesybų, teismas konstatavo, jog nors formuojamoje Lietuvos teismų praktikoje, mažinant aiškiai per dideles netesybas yra priteisiamos netesybos 0,02 proc. tarifu, tačiau tai nereiškia, kad būtent toks dydis turi būti nustatomas. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas prašo priteisti tik minimalius nuostolius, delspinigiai paskaičiuoti tik už 41 dieną, o atsakovas ieškovo pinigais naudojosi beveik dvejus metus, ieškovas sutartyje yra silpnoji šalis, pritaikius sutartinius delspinigius ieškovas nepagrįstai nepraturtės atsakovo sąskaita, ir sutartinių netesybų dydžio nemažina. Vadovaujantis išdėstytu, teismas nustatė galutinę priteistiną sumą– 3945,00 Lt.

Be to, teismo teigimu, ieškovui neesant verslininku ar privačiu juridiniu asmeniu, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Piliuona“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su terminu pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai tapatina terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ir preliminariosios sutarties galiojimo terminą. Iš sutarties matyti, jog sutarties šalys nenustatė konkretaus Preliminariosios sutarties galiojimo termino ir susitarė, kad Preliminarioji sutartis galios iki visiško prievolių, nustatytų Preliminariojoje sutartyje, įvykdymo. Pažymi, jog sisteminė Preliminariosios sutarties 10.5 ir 10.6 punktų analizė rodo, kad priklausomai nuo pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, Preliminarios sutarties terminas, net ir nepasirašius pagrindinę sutartį, gali būti nepasibaigęs, jei kuri nors iš šalių nėra iki galo įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį. Apelianto nuomone, Preliminarios sutarties galiojimo termino jokiu būdu negalima tapatinti su terminu pagrindinei buto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Pažymi, jog sistemiškai aiškinant CK 6.165 str. 3 d. ir CK 1.117 str. 1 ir 2 d. matyti, kad preliminariosios sutarties šalys, nustatydamos terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, turi teisę tą terminą apibrėžti tiek konkrečia data, tiek atitinkamu laiko vienetu, kuris būtų pradedamas skaičiuoti nuo sutarties šalių pasirinkto atskaitos taško. Be to, preliminarios sutarties šalys yra laisvos susitarti tiek dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti trukmės, tiek ir dėl pačio termino rūšies. Taigi CK 6.165 str. 3 d. tikslas yra įtvirtinti preliminarios sutarties šalių prievolę nustatyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o ne įtvirtinti konkrečią termino rūšį. Apeliantas pabrėžia, jog šiuo atveju ieškovas ir atsakovas Preliminariojoje sutartyje aiškiai ir suprantamai įtvirtino terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šalys susitarė nustatyti konkretų 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo, per kurį šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį. Apelianto teigimu, sistemiškai aiškinant Preliminariosios sutarties nuostatas, galima pagrįstai manyti, kad Preliminariosios sutarties 6.2 punktu šalys jokiu būdu nesiekė nustatyti termino pagrindinei sutarčiai sudaryti kaip tai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, o tik įtvirtino vieną iš būtinų sąlygų ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas, siedamas preliminarios sutarties terminą su 2008-12-30, pažeidė CK nuostatas ir nukrypo nuo LAT praktikos;

2) dėl ieškovo reikalavimo teisės apeliantas nurodo, jog Preliminarioji sutartis nebuvo nustojusi galioti. 2009-01-08 apeliantas gavo ieškovo pranešimą „Apie preliminariosios nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą“, kuriuo ieškovas informavo apeliantą apie tai, kad jis vienašališkai nutraukią Preliminariąją sutartį nuo 2009-01-09, t.y. informavo apie sutarties nutraukimą po 1 kalendorinės dienos nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Taigi akivaizdu, jog ieškovo pranešimas žinomai negalėjo nutraukti Preliminarios sutarties ir iš to jam negalėjo kilti reikalavimo teisė apeliantui;

3) dėl nuostolių ir netesybų atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tiek netesybas, tiek ir nuostolius, nukrypo nuo LAT praktikos, kuria patvirtinama, jog skaičiuotini nuostoliai turėtų būti įskaitomi į netesybas. Preliminarioje sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio nuo visos preliminariosios sutarties sumos delspinigiai už kiekvieną dieną sudarytų 73 proc. metinių palūkanų. Apelianto nuomone, tokie delspinigiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Komercinėje praktikoje įprasti delspinigiai yra 0,02 proc. už kiekvieną termino įvykdyti prievolę praleidimo dieną.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M.N. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog Preliminariosios sutarties priede Nr. 2 numatyti darbai nebuvo atlikti nei Preliminariosios sutarties galiojimo terminu, nei atsakovo nurodomu pagrindinių darbų atlikimo terminu – iki 2008-12-31. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįvykdė esminės sutarties sąlygos ir nei per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, nei iki 2008-12-31 nepastatė preliminarioje sutartyje numatyto buto. Nepastačius sutartimi sulygto buto, atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, o pirkėjas neturėjo pareigos pirkti šių butų už preliminarioje sutartyje numatytą kainą, kadangi nebuvo sukurtas pats sutarties objektas. Taigi atsakovui neatlikus sutartyje apibrėžtų darbų, ieškovas neturėjo pareigos pasirašyti pagrindinės sutarties ir turėjo teisę nutraukti preliminariąją sutartį. Ieškovo nuomone, kadangi atsakovas sutartyje sutarto buto sutartyje numatytu laiku nepastatė, todėl toks jo sutarties pažeidimas teismo pagrįstai pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodo, jog nepagrįstas atsakovo motyvas dėl pagrindinės sutarties nustatymo terminų. Atsakovas, neįvykdęs savo prisiimtų įsipareigojimų per 1 metų terminą ir neatlikęs pagal sutartį visų sutarties priede numatytų darbų, neturėjo teisinio pagrindo laikyti, kad savo prievolę pagal sutartį įvykdė ir reikalauti, kad tokioje neužbaigtos statybos stadijoje jis pasirašytų darbų užbaigimo aktą.

Teigia, kad sutarties termino pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, o sutarties termino laikymasis turi esminės reikšmės, kadangi dėl atsakovo kaltės buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai sutartyje nustatytais terminais priimti baigtus statybos darbus, kas turėjo tiesioginę įtaką pagrindinės sutarties sudarymo ir galutinio atsiskaitymo terminams, kadangi butą buvo planuojama įsigyti iš kredito lėšų pagal su banku sudarytą terminuotą sutartį. Nurodo, jog sudarydamas sutartį, ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti nustatyto dydžio valstybės kompensaciją perkantiems butą asmenims, tačiau dėl atsakovo kaltės, jam nepastačius buto sutartyje nustatytais terminais jis prarado galimybę gauti 50000 Lt būsto statybos kompensaciją, kadangi ši lengvata šiuo metu yra panaikinta. Be to, ieškovas pažymi, jog po 2008-12-18 pagal įstatymą išnykus prievolei sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovo 2009-01-07 pranešimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą nebeturėjo jokios esminės reikšmės, nes preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi 2008-12-18, įvykus įstatyme nurodytam faktui – suėjus terminui, per kurį šalys buvo įsipareigojusios sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą butas nebuvo pastatytas, kadangi iki sutartyje nurodyto jo užbaigimo termino nebuvo užbaigta daugiau kaip 1/3 dalis sutarties priede numatytų darbų, todėl sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo jokios galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, aktualu nustatyti, dėl kurios iš preliminariąją sutartį sudariusios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, šiuo atveju- nepilnai įrengto buto pirkimo pardavimo sutartis. Sprendžiant šį klausimą, svarbu nustatyti, dėl kokio objekto pirkimo pardavimo ateityje susitarė šalys ir kokiu terminu šis susitarimas turėjo būti įvykdytas.

Aiškindamas šalių sudarytą preliminariąją sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sutartis ir visi jos priedai yra vientisas dokumentas ir šalių teisės bei pareigos kyla tiek iš pačios sutarties, tiek ir iš jos priedų. Šalys skirtingai traktuoja sutarties 6.1 punkte nurodomą namo pagrindinių statybos darbų sąvoką. Ieškovas mano, jog buvo susitarta dėl konkrečių statybos darbų apimčių iki nurodyto termino atlikimo ir tie darbai detalizuoti sutarties priede Nr. 2, tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad iki nurodyto termino turėjo būti atlikti namo konstrukcijos suformavimo darbai. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant sutarties sąlygas, konkreti sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo kitų tos pačios sutarties sąlygų, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio ryšį, tikruosius sutarties šalių ketinimus, taip pat į tai, kokią prasmę atitinkamai sutarties sąlygai analogiškomis aplinkybėmis jai suteiktų kitas įprastai atidus bei rūpestingas asmuo. Taigi, aiškinant sutartyje numatytų pagrindinių statybos darbų sąvoką, negali būti neatsižvelgta į sutarties 6.2.1- 6.2.3 papunkčių nuostatas, pagal kurias sutartyje minimų pagrindinių statybos darbų atlikimo terminas gali būti nukeliamas tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pardavėjo, o būtent, sutarties 6.2.1 bei 6.2.2 papunktyje vardijamos nuo pirkėjo priklausančios priežastys (pardavėjui sutikus su pirkėjo pasiūlytais buto projektinių sprendinių pakeitimais arba atsiradus kitiems nenumatytiems darbams, pirkėjui laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų) arba nuo force majeure aplinkybių (6.2.3 papunktis). Tuo atveju, jeigu sutarties šalys iki 2008-12-31 būtų susitarusios dėl namo konstrukcijos suformavimo darbų, šio termino nukėlimas negalėtų būti siejamas su konkretaus buto projektinių sprendinių pakeitimais, kadangi jie pagrindinių namo konstrukcijų statybai įtakos negalėtų turėti. Taip pat, aiškinant namo pagrindinių statybos darbų sąvoką, vartojamą sutartyje, aktualu ir tai, kad sutarties 6.4.1 punktu pardavėjas įsipareigojo pirkėjui pranešti apie buto (o ne namo pagrindinių konstrukcijų) statybos darbų pabaigą ir atitinkamai parengti pasirašymui buto (o ne namo pagrindinių konstrukcijų) statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą. Įvertinant tai, kad sutarties tekstą rengė atsakovas, visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, t.y. bet kokios abejonės dėl sutartis tekste vartojamų sąvokų neaiškumo šiuo atveju vertintinos atsakovo nenaudai. Taip pat, aiškinant šią sąvoką, turi būti atsižvelgiama į sutarties prigimtį, jos esmę, bei dalyką (Civilinio kodekso 6.193 str. 3 d.). Ginčo preliminariosios sutarties dalyku buvo susitarimas dėl buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, todėl tariantis dėl terminų pagrindinei sutarčiai sudaryti, pirkėjui aktualu buto statybos darbų atlikimas ir terminas, per kurį bus atlikti buto statybos darbai ir pirkėjui tokio pobūdžio sutartyse įprastai visiškai jokios reikšmės neturi tai, kada pardavėjas atliks tarpinius darbus (tokius kaip namo pagrindinių konstrukcijų statybos darbai). Todėl aiškindamas sutartį, teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, jog preliminariąją sutartį bei jos priedą Nr. 2 reikia vertinti kaip šalių susitarimą dėl daikto, kuris bus parduodamas, sudarant pagrindinę sutartį, būklės, o sutarties 6.1 punkte išdėstyti pardavėjo įsipareigojimai atlikti pagrindinius namo statybos darbus iki 2008-12-31 apima sutarties priede Nr. 2 numatytų darbų atlikimą, t.y. iki šio termino pardavėjas turėjo pareigą atlikti būtent sutarties priede Nr. 2 numatytas statybos darbų apimtis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sutarties sąlygų aiškinimas tokiu būdu kaip jas aiškina atsakovas, reikštų, jog sutartyje apskritai nėra nustatyti jokie terminai konkrečiam butui pastatyti, t.y. nėra nustatytas terminas, per kurį atsakovas įsipareigoja pastatyti objektą, dėl kurio sudaroma preliminarioji sutartis. Apeliantas nurodo, jog ginčo sutartyje terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo apibrėžtas įvykiu- buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymu (sutarties 6.4.1, 6.4.2, 7.2 punktai), kuris turėjęs būti pasirašytas per penkias dienas nuo pranešimo apie buto statybos darbų pabaigą gavimo dienos, atitinkamai per 30 dienų nuo šio akto pasirašymo pasirašant pagrindinę sutartį. Taigi, toks aiškinimas reikštų, kad įsipareigojęs iki 2008-12-31 atlikti namo pagrindinių konstrukcijų statybos darbus, atsakovas jokių įsipareigojimų konkrečiu terminu pastatyti ieškovui butą, galintį būti pagrindinės sutarties objektu, neprisiėmė, šį įsipareigojimą siedamas tik su buto statybos darbų pabaiga, kurios terminas sutartyje nenumatytas. Akivaizdu, jog tokia situacija prieštarautų preliminariosios sutarties esmei, nes, minėta, bet kuriam vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam asmeniu, besiderančiam dėl buto statybos bei buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo yra svarbus būtent buto pastatymo terminas, o ne kitų konstrukcijų pastatymo terminai. Taigi, toks aptariamos sutarties sąlygos (namo pagrindinių statybos darbų sąvokos) aiškinimas prieštarautų iš esmės visiems Civilinio kodekso 6.193 str. įtvirtintiems sutarčių aiškinimo principams.

Teismas teisingai konstatavo esminę šioje byloje teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę- kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Tai ir buvo pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo jo sumokėtą avansą bei patirtus nuostolius.

Dėl preliminariosios sutarties galiojimo termino ir termino pagrindinei sutarčiai sudaryti santykio.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai preliminariosios sutarties galiojimo terminą siejo su terminu pagrindinei sutarčiai sudaryti, esą ir sudarius pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis gali galioti. Tokia pozicija prieštarauja preliminariosios sutarties esmei. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja sudaryti kitą-pagrindinę- sutartį (6.165 str. 1 d.). Taigi, preliminariosios sutarties dalykas yra kitos- pagrindinės- sutarties sudarymas. Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (to paties straipsnio 5 d.). Būtent dėl to teisės normos, reglamentuojančios preliminariąsias sutartis, imperatyviai nustato, kad šalys preliminarioje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o jeigu šis terminas sutartyje nenurodytas- pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Teismas, aiškindamas ginčo sutartį, nurodė, jog joje buvo nustatytas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis, tokiu terminu pripažindamas sutarties 6.1 punkte nurodytą namo pagrindinių statybos darbų pabaigos datą- 2008-12-31. Ši teismo pozicija iš esmės teisinga, tačiau nustatant konkrečiai ginčo preliminarioje sutartyje aprašytas procedūras, pripažintina, jog šiuo terminu atsakovas turėjo pareigą pastatyti butą tokios būklės, kokia nurodyta sutartie priede Nr. 2, o pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta, atlikus sutarties 6.4.1-6.4.2, 7.2 numatytas procedūras, t.y. pranešus pirkėjui apie buto statybos darbų pabaigą bei šalims pasirašius buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą. Nors konkretus šių veiksmų atlikimo terminas sutartyje neaptartas, nagrinėjamoje situacijoje ši aplinkybė nėra itin reikšminga, kadangi byloje nustatyta, kad iki 2008-12-31 atsakovas nebuvo atlikęs didelės dalies sutarties priede Nr. 2 numatytų darbų, ką, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog atsakovo siųstas pranešimas ieškovui negali būti vertinamas kaip tinkamas prievolės pagal preliminariąją sutartį įvykdymas dėl tos priežasties, kad šio pranešimo siuntimo metu sutartyje sulygti buto statybos darbai nebuvo atlikti. Byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pasibaigus terminui, per kurį atsakovas turėjo atlikti buto statybos darbus (2008-12-31), buvo akivaizdu, jog atsakovas neatliko sutartyje numatytų darbų, todėl nebuvo galimas visų kitų procedūrų, numatytų sutartyje, vykdymas (kaip antai, pranešimo apie buto statybos darbų pabaigą siuntimas, akto pasirašymas ir kt.), taigi, faktiškai sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas tuo ir pasibaigė, nes po darbų pabaigos (t.y. po 2008-12-31), turėjo būti vykdomos tik darbų priėmimo bei pagrindinės sutarties pasirašymo procedūros, kurių vyksmas sutartyje tiesiogiai siejamas su darbų atlikimo faktu. Tai reiškia, jog teismo išvada, kad 2008-12-31 pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, yra iš esmės teisinga, kadangi darbų neatlikimas užkirto galimybę tolesnėms sutartyje numatytoms darbų priėmimo procedūroms, o tuo pačiu- ir pagrindinės sutarties pasirašymui. Negalima sutikti su apelianto pozicija, jog šiuo atveju pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo apibrėžtas įvykiu- darbų priėmimo akto pasirašymu, nuo kurio skaičiuojamas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Visų pirma, terminas gali būti apibrėžiamas įvykiu tik tokiu atveju, kai tas įvykis neišvengiamai turi įvykti (Civilinio kodekso 1.117 str. 2 d.). Tokia aplinkybė kaip buto statybos darbų atlikimo akto pasirašymas nėra neišvengiamai turinti įvykti, ji yra priklausanti nuo šalių valios, o tai reiškia, jog preliminarios sutarties sudarymo terminas tokio pobūdžio įvykiu apskritai negali būti apibrėžiamas. Antra, šiuo atveju, kaip minėta, pagrindinės sutarties sudarymo terminas sutartyje buvo apibrėžtas tam tikromis kalendorinėmis datomis (darbų atlikimo data- 2008-12-31, pareiga pasirašyti darbų atlikimo patvirtinimo aktą per penkias dienas nuo pranešimo apie baigtus statybos darbus gavimo dienos, bei pareiga pasirašyti pagrindinę sutartį per 30 dienų nuo atitinkamo akto pasirašymo). Taigi, nors šių terminų apibrėžimuose kalendorinėmis datomis ir yra spragų, nėra pagrindo laikyti, jog terminas buvo apibrėžtas įvykiu.

Apelianto argumentai, kad kai kurių darbų, numatytų sutarties priede Nr. 2 nebuvo galimybės atlikti dėl aplinkybių, visiškai nepriklausančių nuo atsakovo (kaip antai, oro sąlygos), negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadas, kad sutarties 6.1 punkte vartojama namo pagrindinių statybos darbų sąvoka turi būti aiškinama kaip sutarties priede Nr. 2 numatytos darbų apimtys. Pirma, pardavėjas, įsipareigodamas atlikti tam tikras darbų apimtis tam tikru terminu, formuoja pirkėjo lūkesčius tuo terminu gauti būtent tokį daiktą, dėl kurio šalys susitarė; antra, kada termino eigoje atlikti konkrečius darbus, sprendžia pats atsakovas; jo nurodomi gerbūvio darbai nebūtinai turėjo būti atliekami gruodžio mėnesį; atsakovas, siekdamas tinkamai ir nustatytu terminu įvykdyti sutartį, šiuos darbus galėjo atlikti jiems tinkamu metu (balandžio- spalio mėnesiais). Tokias aplinkybes atsakovas turėjo numatyti sudarydamas preliminarią sutartį, o tuo atveju, jeigu sąvokai namo pagrindiniai statybos darbai buvo siekiama suteikti kitokią reikšmę, negu darbų apimtys, apibudinančios objektą, kurį įsipareigojama parduoti potencialiam pirkėjui, ši sąvoka turėjo būti sutartyje atskleista aiškiai, kad dėl jos vertinimo nekiltų neaiškumų, o tuo pačiu- kad pirkėjui nebūtų suformuojami nepagrįsti lūkesčiai dėl sutarties dalyko.

Nustatęs, jog pagrindinė sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta dėl atsakovo kaltės (dėl termino prievolei įvykdyti praleidimo), kadangi sutartyje nustatytu terminu jis neatliko joje numatytų statybos darbų, teismas pagrįstai priteisė ieškovui jo sumokėtą avansą, kadangi jokio teisinio pagrindo atsakovui avanso negrąžinti, nėra.

Pripažįstant, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, teismas pagrįstai priteisė ieškovui jo patirtus tiesioginius nuostolius (Civilinio kodekso 6.165 str. 4 d.), taip pat, įvertinęs tai, kad ieškovo prašoma priteisti sutartinių netesybų suma yra didesnė, negu ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai, teismas tiesioginių ieškovo nuostolių sumą įskaitė į priteistinas netesybas, tokiu būdu sumažindamas netesybų sumą (teismo sprendimo 4 lapas), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisdamas ir nuostolius ir netesybas, yra nepagrįsti. Dėl netesybų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas mažinti sutartines netesybas yra aiškiai per didelis jų dydis (Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, pagrįstai nekonstatavo paminėto pagrindo netesyboms sumažinti, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas netesybas prašė priteisti už labai trumpą laikotarpį (ieškovas operatyviai kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, dirbtinai nesiekė ilginti terminą, už kurį galėtų prašyti netesybų). Teismo priteistos netesybos (2807,50 Lt) negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės ir lyginant jas su pinigų suma, kurią ieškovas yra sumokėjęs atsakovui (34238 Lt) ir kuria atsakovas naudojosi ir šiuo metu tebesinaudoja, nors pagrindas tam jau yra išnykęs.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui iš apelianto priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios, remiantis pateiktu pinigų priėmimo kvitu, yra 1000 Lt (b.l. 207) (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.). Taip pat iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurios, remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, sudarė 7,05 Lt. (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M.N. iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ 1000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Piliuona“ į valstybės biudžetą 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski