Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Institucija nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo gauta informacija iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro, kad A. B. iš (duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežta ir paguldyta gydymui į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionarą. Jos mažametė dukra S. B. liko be priežiūros. Šeimai nuo 2021 m. balandžio 12 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos. 2022 m. vasario 4 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas A. B. su dukra skirti paslaugas (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 10 d. A. B. su dukra grįžo gyventi pas senelius V. ir J. B.. S. B. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio darželio „V.“ savaitinę grupę. Mama A. B. negeba savarankiškai pasirūpinti savo dukros S. B. saugia aplinka namuose, neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, mergaitė būna neprausta, murzina, nemaudyta, vaikui negaminamas maistas, mama nesupranta bazinių vaiko mitybos principų. Per laikotarpį, kai teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos, A. B. aštuonis kartus gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, jai yra nustatytas 30 procentų darbingumas ir nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pedagogų teigimu, S. B. į darželį atvesdavo močiutė, kartais atvesdavo mama A. B. arba jos draugas, tačiau dažnai buvo ir neatvedama. Mergaitė dažnai buvo aprengta netvarkingais, nešvariais rūbeliais, plaukuose darbuotojai rasdavo glindų. Dažnai mergaitę atvesdavo sloguojančią, turinčią temperatūros. 2022 m. rugsėjo 1 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu, vaikas S. B. buvo paimta iš nesaugios aplinkos dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kai vaikas negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. S. B. buvo išsigandusi, gulėjo lovytėje, kalbinama stebėjo, paimama ant rankų neverkė, noriai ėjo. Mergaitės galvoje buvo utelių ir glindų. Mergaitė buvo aprengta švariais rūbeliais, bet daugiau jų neturėjo, neturėjo ir maisto. Mergaitė apgyvendinta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro budinčio globotojo šeimoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus interesus, 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas vaiko S. B. situacijos vertinimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 ir 28 punktais, įvertinus rizikos veiksnius, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatyti sekantys rizikos veiksniai:

- 26.5 punktas – vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2022 m. rugsėjo 1 d. motina A. B. paguldyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, tėvystė vaikui nenustatyta);

- 26.10 punktas – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (A. B. nustatytas vidutinis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, nustatyta priežiūra (pagalba), nes nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis. Diagnozuota epilepsija, naudoja medikamentinį gydymą. A. B. 8 kartus gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Psichiatrijos klinikoje. A. B. su mažamete dukra 2 kartus buvo apgyvendintos Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) – pirmą kartą pasišalino savavališkai ir su dukra nebegrįžo į įstaigą, antrą kartą, paūmėjus sveikatos būklei, buvo išvežta į Psichiatrijos kliniką, vaikas liko be priežiūros. Socialinių darbuotojų teigimu, A. B. negeba savarankiškai pasirūpinti savo dukros saugia aplinka namuose. Šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jos priežiūra. Motina neužtikrina bazinės vaiko ir jos aplinkos higienos, mergaitė dažnai būna nenumaudyta. Vaikui negaminamas maistas, kuris būtų subalansuotas ir atitiktų vaiko mitybos poreikius, nes mama nesupranta bazinių mitybos principų. A. B. negeba disponuoti gaunamais pinigais. Gydytojų teigimu, su motina A. B. bandoma susisiekti dėl profilaktinių tikrinimų, skiepų, tačiau ne visada pavyksta. Mergaitė paskiepyta ne visais skiepais pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Profilaktinių tikrinimų metu dėl įtariamų patologijų buvo nukreipta vaikų chirurgui, vaiko ortopedui traumatologui, tačiau konsultacijoms neatvyko. Pedagogų teigimu, S. B. į darželį atvesdavo močiutė, kartais atvesdavo mama A. B. arba jos draugas. Mergaitė darželį „V.“ pradėjo lankyti 2022 m. vasario 19 d., tačiau mergaitė dažnai būdavo neatvedama. Mergaitė dažniausiai būdavo aprengta netvarkingais, nešvariais rūbais. Nešvari, plaukuose rasdavo glindų. Dažnai mergaitę atvesdavo sloguojančią, turinčią temperatūros).

Institucija pažymi, kad paėmus mažametį vaiką S. B. iš motinos, vaiko teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes vaikas S. B. iki bus priimtas sprendimas grąžinti ją motinai, laikinai apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje, ir tai atitinka geriausius vaiko interesus susidariusioje situacijoje.

Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 3 dalis). Toks prašymas teismui nepateiktas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Iš teismui pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad A. B., kuri augina dukrą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš Savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gyveno abi su dukra, buvo išvežta ir gydymui paguldyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionarą. Tėvystė S. B. nėra nustatyta, tad vaikas S. B. liko be tėvų globos ir priežiūros. Nuo 2021 m. balandžio 12 d. A. B. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos, nes A. B. negeba savarankiškai pasirūpinti dukros saugia aplinka, neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, mergaitė būna neprausta, murzina, nemaudyta, vaikui negaminamas maistas ir pan. 2022 m. rugsėjo 1 d., paimant vaiką S. B., ji buvo murzina, galvoje buvo glindų, utėlių, ji buvo aprengta švariais rūbeliais, bet daugiau rūbelių neturėjo, kaip neturėjo ir maisto. A. B. yra nustatytas 30 procentų darbingumas, ji jau 8 kartus buvo gydoma VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. 2022 m. rugsėjo 6 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyti rizikos veiksniai (vaiko motina negali rūpintis vaiku dėl jos ligos ir gydymo ligoninės stacionare, vaiko tėvystė nenustatyta, motinos senelis miręs, o močiutė dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali pasirūpinti vaiku) bei apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovo. 2022 m. rugsėjo 6 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nuspręsta paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką S. B. iš jo motinos A. B. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnis).

Teismo nutartis leisti paimti vaiką vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

leisti paimti vaiką S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), iš motinos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo.