Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant D. P.

viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 1983 m. gegužes 25d. Kelmeje, lietuviui, Lietuvos Respublikos pilieciui, nevedusiam, 7 klasiu išsilavinimo, nedirbanciam, neigaliam, gyvenanciam (duomenys neskelbtini), neteistam (2005-03-16 Kelmes rajono apylinkes teismo nutartimi taikyta priverciamoji medicinos priemone- stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros isteigoje),

Aprašomoji dalis

nustate:

D. P. sunaikino svetima turta visuotinai pavojingu budu, o butent 2009-08-06 , apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), tycia padege V. V. M., I. P., F. P., L. A., A. A., J. T., A. K., K. A. ir S. J. priklausanti ukini pastata 40000 Lt vertes, kuriame buvo V. M. priklausantis šienas 5000 Lt vertes, tuo padarydamas V. M. 7000 Lt, L. A. ir A. A. bendra 500 Lt, J. T. 500 Lt, A. K. 200 Lt ir S. J. 30000 Lt turtine žala.

Nukentejusioji V. M. parode, kad gyvna (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Kartu tame paciame name gyvena ir D. P. bei kiti kaimynai: Irena ir F. P., J. T., Lina ir A. A., S. J., A. K. ir K. A.. Daugiabucio gyvenatojams priklauso ukinis pasatatas, esantis namo kieme. 2009m. rugpjucio menesi, vakare, išgirdo kieme triukšma, D. P. šauke, kad dega tvartas, bet kad padege ne jis, o žmones, kurie buvo atvažiave juodu automobiliu. Kita diena paaiškejo, kad gaisra sukele D. P.. Liudytoja parode, kad ukiniame pastate ji laike karve, kuria buvo suspeta išvesti ir šiena, kuris visiškai sudege. Del šieno ir jai priklausancios pastato dalies sudegimo ji patyre 7000 lt turtine žala.

Nukentejusioji I. P., D. P. motina parode, jos sunus serga nuo vaikystes psichikos liga, su juo sunku susitarti, nes neklauso, ypatingai kai yra neblaivus. Ta vakara kai kilo gaisras jos sunus Darius buvo neblaivus, todel ji pagalvojo, kad ukini pastata padege butent jis, nors jis pats apie tai iš karto neprisipažino. Sekancia diena po gaisro jis pasipasakojo, kad, bijodamas tevo, nes buvo girtas, nuejo miegoti ant šieno, ruke ir numete neužgesinta degtuka ir šienas užsidege, jis bande gesinti, apgege rankas, bet užgesinti gaisro nesugebejo. Liudytoja parode, kad jai taip pat priklauso pastato dalis, bet ji ten nieko nelaike, jokia žala jai nepadaryta.

Nukentejusioji J. T. parode, kad vakare išgirdo traškesi ir pamate, kad dega ukinis pastatas. Po kiema vaikšciojo kaimynai, ju tarpe ir D. P., kuris nuolat kartojo, kad pastato jis neuždege. Kaimynai iškviete gaisrine, taciau pastatas sudege.Ta pati vakara sužinojo, kad D. P. sulele gaisra, apie tai jis pasipasakojo savo artimiesiems. Savo sudegusia pastato dali ivertina 500 Lt.

Nukentejusioji L. A. parode, kad išgirdusi „sproginejant“ šiferi pro langa pamate degant jai ir kitiems daugiabutyje gyvenantiems kaimynams priklausanti ukini pastata. Atvyko policija, ugnegesiai. Jos brolis D. P. vaikšciojo po kiema ir aiškino, kad pastata uždege kažkokie žmones iš pravažiuojancio automobilio. Sekancia diena visi žinojo, kad pastata uždege D. P., nes jis pats apie tai prisipažino. Gaisro metu sudege jai priklausanti pastato dalis, žala ivertina 500 Lt.

Nukentejusysis A. A. parode, kad gaisro metu D. P. visiems aiškino, kad jis nepadege ukinio pastato, kad bande ji gesinti, taciau kita diena prisipažino, kad numete ant šieno deganti degtuka.

Nukentejusysis S. J. parode, kad ta vakara jis pjove žole, D. P. buvo labai girtas, blaškesi, trukde dirbti. Paskui staiga jis pamate, kad dega ukinis pastatas, susirinko kaimynai, atvažiavo ugnegesiai. D. P. begiojo ir šauke, kad jis nepadege pastato.Liudytojas parode, kad jam priklause didele dalis pastato, del gaisro jis patyre 30000 Lt žala.

Nukentejusioji A. K. parode, kad jai taip pat priklauso dalis sudegusio pastato ir kad jai padaryta 200 Lt žala.Nors pastate nieko nelaike, bet jis buvo gerai suremonuotas, dabar butinos lešos pastato atstatymui. Kai sudege pastatas ji buvo Vokietijoje, taciau iš namiškiu sužinojo, kad pastata padege D. P.. Jis yra labai agresyvus, neprognozuojamas - ypatingai kai bubna neblaivus, nuolat grasina ka nors padaryti, netgi uždegti nama.

Nukentejusysis K. A. parode, kad jam priklausanti sudegusio pastato dalis buvo nesutvarkyta, jis ten nieko nelaike, todel žala jam nepadaryta.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo ir akto del kilusio gaisro(b.l. 12-14) matyti, kad 2009-08-06, 22 val. 52 min. kilo gaisras ukiniame pastate, esanciame (duomenys neskelbtini). Pastatas priklauso 9 bendrasavininkiams ( b.l.17-21). Pastatas 21x16m. dydžio, gaisro metu nudege pastato stogas, išdege perdanga, apdege rastine sienos dalis, sudege visos medines pastato konstrukcijos ir apie 10 tonu šieno.

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo( b.l.60-62) matyti, kad 2009-08-09 D. P. parode ir paaiškino, kaip jis su nepažistama moterimi atejo i ukini pastata, užlipo medinemis kopeciomis i antrame pastato aukšte esancia patalpa, kurioje buvo laikomas šienas, gere ten alkoholinius gerimus, ruke ir budamas neisitikines, kad užgesino degtuka numete ji ant šieno, kuris užsidege, o jis bande gesinti, taciau nepavyko, todel su moterimi išbego iš pastato.

Iš aptartu irodymu darytina išvada, kad D. P., sunaikino svetima turta visuotinai pavojingu budu-sudegindamas, todel jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str.2d.

Eksperte V. M. parode, kad 2010m. kovo 25d. Šiauliu teismo pasichiatrijos skyriuje D. P. buvo atlikta ambulatorine kompleksine ekspertize, kurios metu nustatyta, kad D. P. serga nuo vaikystes, apylinkes psichiatro yra stebimas nuo 1981 metu, diagnozuotas pschikos sutrikimas. 2004m. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su žymiu elgesio sutrikimu ir už nusikalstamos veikos padaryma paskirtos priverciamojo pobudžio medicinines poveikio priemones, gydytas Rokiškio psichiatrijos ligonineje, veliau Šaukenu psichiatrijos ligonineje. 2009-01-12 po stacionarinio gydymo paskirtas ambulatorinis, bet jis apie puse metu pas gydytoja nesilanke. Ekspetrtinio tyrimo metu jam stebetas labai ryškus valios procesu defektas ir nustatyta, kad jis iki nusikalstamos veikos ir jos metu sirgo bei šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu, del ko negalejo ir negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti.

Iš ekspertizes akto( b.l.96-99) matyti, kad D. P. iki nusikalstamos veikos ir jos padarymo metu sirgo bei šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu-igimta silpnaprotyste-vidutiniu protiniu atsilikimu su žymiu elgesio sutrikimu, del ko jis negalejo nusikalstamos veikos padarymo metu ir negali šiuo metu suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti ir jam reikalinga skirti priverciamasias medinininio poveikio priemones-priverstini stebejima ir gydyma bendro stebejimo salygomis specializuotoje gydymo istaigoje.

Iš aptartu irodymu darytina išvada, kad D. P. nusikalstama veika padare budamas nepakaltinamas, del psichikos sutrikimu jam reikalingas specialus stebejimas ir gydymas stacionare, todel jam taikytina priverciamoji medicinos priemone – stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje (BK 98 str. 1d. 2p.).

Byloje pareikšti nukentejusiuju civiliniai ieškiniai: V. M. -1000 Lt, J. T. 500 Lt, L. A. ir A. A. -500 Lt,S. J.-30000 ir A. K.-2000 Lt. Istatymas numato, jei žala nusikalstamais veiksmais padaryta asmens tokios busenos, kai jis negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti( CK 6.268 str.) tai žalos išsprendimo klausimas iš baudžiamosios bylos išsikriamas ir perduodamas spresti civilinio proceso tvarka( Lietuvos BPK 115str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1d. 1p., 2d. 2p., teismas

nutaria:

D. P. taikyti priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigose.

Kardomaja priemone –rašytini pasižadejima neišvykti D. P. panaikinti nutarciai isiteisejus.

Nukentejusiuju V. M., J. T., L. A. ir A. A., S. J. ir A. K. civilinius ieškinius perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

.Nutarti apeliacine tvarka gali apskusti asmuo, kurio byla buvo nagrinejama, jo atstovas pagal istatyma, šeimos nariai ar artimieji giminaiciai, gynejas, nukentejusieji ir prokuroras per dvidešimt dienu nuo nutarties paskelbimo dienos.