Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos K. R. atstovo advokato padėjėjo V. N. (toliau – pareiškėjos atstovas) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 5 d. K. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 161 str. numatyto pažeidimu, už tai, kad ji 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., prie ūkinio pastato Nr. 4400-2079-9908, kartu su bendrasavininke paskleidė vištų mėšlą ir neįterpė jo į dirvą, dėl ko pasklido nemalonus kvapas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-367/3D-342 29 p., Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113, 5 ir 27.15 p. reikalavimus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau - Institucija) 2014 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) K. R. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

K. R. nesutikdama su priimtu 2014-10-17 d. nutarimu Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą panaikinti minėtą nutarimą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi K. R. skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Pareiškėjos atstovas skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-10-17 d. nutarimą bei skundžiama teismo nutartį ir bylą nutraukti. Atstovo manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybė pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Skunde nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimas Vilniaus rajono savivaldybėje buvo paskirtas 2014-10-17. Kadangi pareiškėjos vaikas susirgo, savivaldybei buvo pateiktas elektroniniu paštu prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą dėl vaiko ligos. Atstovas nesutinka su teismo išvada, jog laiške nėra informacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti, kada ir kam buvo išsustas el. laiškas, nes pateiktame el. laiške nurodyta laiško išsiuntimo data ir laikas (2014-10-16 d. 10.05 val., tai pat nurodytas ir gavėjo elektroninis adresas vrsa@vrsa.lt. Pasak atstovo, teismas taip pat nepagrįstai kritiškai įvertino pateiktą vaiko ligą patvirtinantį dokumentą, jog pažyma buvo atspausdinta tik 2014-10-29, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į pažymos turinį kur yra nurodyta, kad vaikas sirgo nuo 2014-10-17 iki 2014- 10-29.

Atstovo teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė ir nepasisakė skunde nurodytų argumentų apie tai, kad savivaldybės administracinė komisija bylą išnagrinėjo pažeidžiant administracinių teisės pažeidimu bylų žinybingumą (ATPK 280 str. 1 d. 1 p.). Skunde teigiama, kad sutinkamai su ATPK 242 str. tokio pobūdžio bylas už mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą pagal kompetenciją nagrinėja Aplinkos apsaugos organai. Todėl atstovo manymu, teismui nustačius, kad nutarimą administracinio teises pažeidimo byloje priėmė netinkamas organas, turėjo nutarimą panaikinti ir pats išnagrinėti bylą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Be to, atstovo manymu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į liudytojo policijos pareigūno H. F. parodymus, kad nuvyko pagal iškvietimą dėl to, kad pasak pareiškėjos J. M. trukdė jai paskleisti mėšlą į gruntą, fiziškai trukdė tai daryti, stumdėsi, rovė kibirus iš pareiškėjos rankų. Anot atstovo, šias aplinkybės patvirtino ir liudytoja T. V., bei ir pati J. M.. Kadangi pareiškėja paaiškino policijos pareigūnui, kad žemėtvarkos skyriuje komisijoje bus sprendžiamas artimiausiu metu klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi, kuriame pareiškėja ketino įterpti mėšlą į gruntą, policijos pareigūnas davė žodinį nurodymą, kad mėšlas būtų nebarstomas ir neskleidžiamas į gruntą ir būtų uždengtas plėvele iki tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl žemės priklausomybės. Todėl atstovo manymu, pareiškėja vykdė policijos pareigūno nurodymą, todėl jos veiksimose nebuvo kaltės, galimai žalingi padariniai atsirado dėl policijos pareigūno nurodymo ir kito asmens veiksmų, kuris trukdė įterpti mėšlą į gruntą per numatytą terminą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėją buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 161 str. dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 5 p., 27.15 p. pažeidimą. Anot atstovo, minėtų taisyklių 27. 15 punkto sąvoka yra labai plati (bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose užsiimti bent kokia veiklą, kurią draudžia įstatymas). Pasak atstovo, teismas šiuo atveju privalėjo nustatyti, kad veiksmas buvo padarytas bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose bei nurodyti veiklą, kurią draudžia įstatymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad veiksmas buvo padarytas bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose ir kokia veiklą draudžia įstatymas. Be to, teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, kad mėšlas yra saugomas rietuvėje, ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos.

Atsiliepimu į pareiškėjos atstovo skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo skundžiamą teismo 2015-02-27 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai šaukimas į 2014-10-17 d. 8:30 val. bylos nagrinėjimą buvo įteiktas pasirašytinai, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas T. B. iki bylos nagrinėjimo negavo jokio pareiškėjos pranešimo dėl negalimumo atvykti į bylos nagrinėjimą dėl sergančio mažamečio vaiko sveikatos būklės pablogėjimo ir jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Todėl Institucijos teigimu, nebuvo jokių kliūčių išnagrinėti bylą pareiškėjai nedalyvaujant, nes įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos atsakomybę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, buvo surinkta pakankamai.

Atsiliepime pabrėžiama, kad ATPK 161 str. sudėtis visiškai atitiko Taisyklių įtvirtintas nuostatas, taip pat skunde minėtas ATPK 52-4 str. reglamentuoja srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, o ne mėšlo, todėl pareiškėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo negalima kvalifikuoti pagal ATPK 52-4 str.

Institucijos manymu, tokio nepagristai ilgo pareiškėjos delsimo įterpti mėšlą i dirvą negalima pateisinti kaimynų trukdymu ir neoficialiu, žodiniu policijos pareigūno H. F. nurodymu. Atsiliepime pabrėžiama, kad toks nurodymas nebuvo oficialus, todėl pareiškėja neprivalėjo jo vykdyti, juolab tai aiškiai prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintoms Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Pasak institucijos, būtent remiantis Taisyklių 27.15 p., pareiškėja atliko veiksmus, kurie pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo" 29 p. yra draudžiami. Pažymėtina, kad Taisyklių įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 161 str. Taigi surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 str.

Be to, Institucija nesutinka su skundo teigimu, kad mėšlas yra saugomas rietuvėje, ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek liudytojų parodymai ir gyventojų pareiškimai, taip pat 2014-06-04 atlikto patikrinimo metu darytos fotonuotraukos patvirtina, kad pareiškėjos paskleistas mėšlas nebuvo įterptas, taip pat nenustatyta, kad mėšlas būtų laikomas rietuvėje.

Skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. Ši ATPK nuostata yra blanketinė, ji nukreipia į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. T3-113 patvirtintas taisykles. Minėtų taisyklių kurių 27.4 punkte nurodytas draudimas bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose pažeisti savo veiksmais ar neveikimu kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas. Tačiau asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 161 str. numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Iš šios sąvokos bei iš ATPK 161 str. analizės matyti, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas (tyčia ar neatsargiai).

K. R. nubausta už tai, kad prie ūkinio pastato kartu su bendrasavininke paskleidė vištų mėšlą ir neįterpė jo į dirvą, dėl ko pasklido nemalonus kvapas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-367/3D-342 29 p. (toliau – Aprašo 29 p.), Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113, 5 ir 27.15 p. reikalavimus.

Iš K. R. parodymų matyti, kad 2014-05-23 kartu su T. V. atvežė mėšlą, išpylė prie ūkinio pastato. Žemė, kurioje išpylė mėšlą, yra valstybinė, tačiau turi leidimą ją išsipirkti. Ji norėjo sutvarkyti mėšlą ir įterpti jį į gruntą, tačiau žemės sklypo kaimynai supyko, neleido nieko tvarkyti ir trukdė tai padaryti fiziškai, todėl ji iškvietė policiją. Mėšlas buvo atvežtas ir planuota buvo jį įterpti tą pačią dieną, bet tai nebuvo padaryta dėl nenumatytų aplinkybių, piktybiškai ji nieko nenorėjo padaryti. Atvykus policijai pareigūnas jai nurodė nieko nedaryti, kad tai galės padaryti tik po savivaldybės sprendimo, kuris turėjo būti priimtas 5 dieną. Apklausta liudytoja T. V. patvirtino šias aplinkybes, kad įvykio dieną kai buvo atvežtas mėšlas, jos norėjo iškratyti ir užarti, tačiau kaimynai, o būtent Charčiuk su Maciulevičiūte, joms tai trukdė daryti bei neleido, mušėsi, todėl jos kvietė policiją.

Iš liudytojo policijos pareigūno H. F. parodymų matyti, kad 2014-05-23 nuvykęs pagal iškvietimą į vietą juos pasitiko K. R. ir T. V., įteikė pareiškimą, kad kaimynai trukdo išbarstyti mėšlą. Kaimynai sakė, kad yra paskirtas posėdis, todėl paprašė, kad jie nieko nedarytų iki šis įvyks. Konfliktas, kaip suprato, įvyko dėl žemės. K. R. sakė, kad dėl mėšlo jau yra parašiusi pareiškimą. Nieko nedaryti iki posėdžio jis nurodė tik žodžiu, tai nebuvo rašytinis nurodymas.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. l d, suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad įstatymais pagristi policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjos ir policijos pareigūno H. F. parodymų, pareiškėja pareigūnui aiškino, kad žemėtvarkos skyriuje komisijoje bus sprendžiamas artimiausiu metu klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi, kuriame pareiškėja ketino įterpti mėšlą į gruntą, policijos pareigūnas davė žodinį nurodymą, kad mėšlas būtų nebarstomas ir neskleidžiamas i gruntą ir būtų uždengtas plėvele iki tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl žemės priklausomybės. Įstatyme nėra nurodyta, kad policijos pareigūnų reikalavimai turi būti tik rašytiniai. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja vykdė policijos pareigūno nurodymą, t.y. palikti mėšlą ir nieko su juo nedaryti kol nebus išspręstas klausimas dėl žemės nuosavybės.

Be to, aplinkybę, kad K. R. ir T. V. buvo trukdoma ir neleidžiama tvarkyti mėšlą ir įterpti jį į dirvą patvirtino ir pati liudytoja J. M., kuri teisme paaiškino, kad 2014-05-23 jai paskambino kaimynas J. S. ir pranešė, kad K. R. ir T. V. atvežė sunkvežimį mėšlo, kuris buvo iškrautas ant jos motinos pasodintų daržovių. Žemė, kur buvo iškrautas mėšlas, yra valstybinė, ją naudojasi ir jos motina. Kai atėjo K. R., ji norėjo jai sutrukdyti pilti mėšlą, nes buvo didelė smarvė prie pat langų. Mėšlo blogas kvapas laikėsi gal 3 savaites. K. R. bandė tvarkyti, tačiau kai jie prieidavo, K. R. nueidavo. Tą pačią dieną, t.y. 2014-05-23 buvo iškviesta policija. Taigi, iš aptartų parodymų darytina išvada, jog K. R. ir T. V. atvežę mėšlą norėjo jį tvarkyti, tačiau to nepadarė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Dėl kaimynų trukdymo veiksmų ir policijos pareigūno nurodymo nebuvo galimybių buvo įvykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-367/3D-342 29 p. ir Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113, 5 ir 27.15 p. reikalavimus. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad K. R. veiksmuose buvo tyčia padaryti pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis naikintini ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 161 str. numatyto pažeidimo K. R. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, todėl kitos pareiškėjo atstovo skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

patenkinti pareiškėjos K. R. atstovo skundą.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.