- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-79-106/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-02-12 nutarimą, kuriuo atmestas skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio pasisavinimo pagal BK 183 str. Nurodo, kad A. E., neturėdamas jokio dokumento, pagrindžiančio jo teisę naudotis automobiliu, gali negrąžinti bendrovei jos turto. Jis kelia klausimą, kas atlygintų žalą, jei automobilis būtų sugadintas ar prarastas. Be to, jis nesutinka su A. E. veiksmų vertinimu, kaip jo pasinaudojimo daikto sulaikymo teise. Nurodo, kad A. E. veiksmuose yra nusikaltimo - savavaldžiavimo sudėtis.
Skundžiama nutartimi atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. skundas dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu direktorius prašo panaikinti nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nėra paneigtas nei vienas pareiškėjo skundo apylinkės teismui nurodytas argumentas ir motyvas. Tvirtina, kad nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis asmuo, pasisavinęs ir negrąžinantis svetimo daikto, netgi jeigu jis tokiu būdu įgyvendintų savo ginčijamą teisę, turėtų įstatyminę teisę savavališkai, be savininko sutikimo naudoti jam netgi nepatikėtą svetimą daiktą. Nutartyje nurodomos visiškai kitos aplinkybės ir dėstomi visiškai kiti argumentai, negu yra realybėje. Tvirtina, kad nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir A. E. kilęs ginčas dėl automobilio šiuo metu sprendžiamas teisme ir kad ginčo šalių veiksmus įvertins teismas civilinio proceso tvarka. Ginčija A. E. galimybę sulaikyti automobilį, nes jis nėra teisėtas daikto valdytojas, todėl CK 4.229 str. nuostatos negali būti taikomos. Taip pat nurodo, kad A. E., paduodamas ieškinį į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo, pasinaudojo CPK numatyta priemone galimam teismo sprendimui dėl savo ieškinio užtikrinti - pagal A. E. prašymą taikytas UAB „(duomenys neskelbtini)" turto areštas visai A. E. reikalaujamai priteisti sumai užtikrinti.
Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį pareiškėjo arba jo atstovo, nors skunde to buvo prašoma. Tokiu būdu teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas - teisę betarpiškai dalyvauti teismo procese dėl paduoto skundo, taip pat teisę duoti paaiškinimus ir pateikti argumentus, prieštarauti prokuroro argumentams, o taip pat kitas teises.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad A. E. iki 2008 m. gruodžio 15 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Apygardos teismui pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad automobilis Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas ankstesnio bendrovės direktoriaus neteisėtai, o iš paties pareiškėjo skundo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui matyti, kad yra abejojama automobilio naudojimosi teisėtumu: „Kol A. E. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jis gal ir turėjo teisę naudotis įmonės turtu, tačiau jam nebedirbant įmonėje, jis savo asmeninėms reikmėms neturi teisės naudotis įmonės turto, konkrečiai įmonės automobilio“ (Skundo nagrinėjimo byla Nr. V5-08/2009; b. l. 1). Todėl akivaizdu, kad tokia aplinkybė neleidžia abejoti dėl daikto sulaikymo instituto taikymo galimybės (CK 4.229 str.). Atitinkamai tokia aplinkybė vertintina civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant baudžiamąjį procesą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-12-15 protokolo Nr. 14 matyti, kad nauju direktoriumi paskirtas V. Š. Jis įpareigotas perimti iš ankstesnio direktoriaus bendrovės pinigines lėšas, materialines vertybes, buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (ten pat; b. l. 30).
Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo UAB direktoriaus skundą ir teisingai nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. E. yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teiginių iš naujo nekartoja. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje teismas neturi pagrindo spręsti ir vertinti civilinėje byloje priimtų procesinių veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo klausimų. Nors direktoriaus skunde ir teigiama, kad civilinio proceso tvarka ginčas dėl automobilio teisme nesprendžiamas, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas šias aplinkybes ginčija, neigdamas daikto sulaikymo teisėtumą (kad jis nėra teisėtas valdytojas).
Todėl nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisingai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškime nėra nurodyti nusikaltimo požymiai ir nėra jokių duomenų, kad automobilis buvo užvaldytas neteisėtai.
Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tirtų pareiškimus ir pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus dėl galimų nusikalstamų veikų. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Esant bent vienam numatytam procesiniui pagrindui, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakoma. Tiek prokuratūros nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad direktoriaus skunde nėra išdėstyta aplinkybių, kuriose būtų turto pasisavinimo, taip pat ir savavaldžiavimo požymių. Todėl atitinkamai priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o skundai dėl tokios nutarimo pagrįstai atmesti.
BPK 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu UAB direktoriaus skunde nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, o atitinkamai padaryti spėjimai apie galimus turto pasisavinimo ar savavaldžiavimo požymius dėl automobilio neperdavimo naujai išrinktam direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus noras inicijuoti baudžiamąjį procesą, yra nepagrįstas.
Apeliacinės teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokie ginčai yra civilinės teisės objektas. Teisėsaugos institucijos nesprendžia ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių.
Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nedalyvavo nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme, nutarties pagrįstumui įtakos neturėjo.
Apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.