Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2019-11-09 apie 07.00 val. kazino patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27% promilių alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė kartu gyvenančiam šeimos nariui – sugyventinei J. K. į veido kairę pusę ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu jai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-11-09 apie 07.00 val. jis kartu su savo sugyventine J. K., su kuria kartu gyvena ir bendrą buitį veda apytiksliai 17 metų, nuvyko į kazino, esantį K(duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kazino jis lošė iš pinigų, o J. K. jo paprašė eiti namo, tačiau jis nesutiko. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio pasėkoje jis rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, kur tiksliai pataikė, jis nežino, neprisimena, matė ant jos kairės akies mėlynę, kuri galėjo atsirasti nuo jo suduoto smūgio jai. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, savo sugyventinės J. K. jis atsiprašė, pastaroji jam atleido (b. l. 52, 56).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. K. yra sugyventiniai, veda bendrą buitį, kartu gyvena jau 17 metų name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. K. motinai. 2019-11-09 apytiksliai nuo 07.00 val., laiko tikslaus neprisimena, su V. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs, kadangi prieš tai klube vartojo alkoholinius gėrimus. V. lošė iš pinigų, o ji norėjo važiuoti namo, todėl prašė jo nustoti lošti iš pinigų. Tačiau jis supyko ir sudavė jai ranka į veido kairės pusės akį, ji juto fizinį skausmą, ant akies atsirado paraudimas, vėliau – mėlynė. Kuria ranka ir jos dalimi sudavė, ji nežino, neprisimena. Ji išėjo į lauką ir ją pamatę apsaugos darbuotojai paklausė, kas jai atsitiko. Ji jiems atsakė, kad sugyventinis V. K. jai ranka sudavė į veidą. Apsaugos darbuotojai jos sutikimu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai V. K. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Dėl patirto sužalojimo į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko. Su V. K. ji susitaikė, pastarasis jos atsiprašė, ir ji jam atleido. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ji nereiškia ir nereikš. Anksčiau V. K. jos atžvilgiu fiziškai smurtavęs nebuvo, tai buvo pirmas kartas (b. l. 23).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyrė J. K., ant kurios kairės pusės veido, šalia akies yra kraujosruva (mėlynė), įvykio metu buvo susijaudinusi, neblaivi, nustatytas 2.58% promilių girtumas. Ji nurodė, kad sugyventinis V. K. sudavė kumščiu vieną kartą jai j veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. V. K. nurodė, kad sugyventinė J. K. iš jo atėmė piniginę, jis dėl to supykęs sudavė jai į veidą. Įvykio metu buvo neblaivus, nustatytas 1.27% promilių girtumas (b. 1.33–36).

Vaizdo įrašo apžiūra nustatyta, kai 2019-11-09 06.58 val. kaltinamasis V. K. dešine ranka suduoda nukentėjusiajai J. K. į kairę veido pusę, ji susiima rankomis už veido, jie apsistumdo, prie jų prieina vyras ir juos išskiria (b. l. 14-15).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2816 nurodyta, kad 2019-11-09 07.57 val. V. K. nustatytas 1,27 % promilių girtumas (b. l. 64).

Alkotesteriu J. K. 2019-11-09 07.34 val. nustatytas 2,58% promilių girtumas (b. l. 65).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiosios J. K. parodymai, tarnybiniame pranešime, vaizdo įrašo apžiūroje, pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota informacija, kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis V. K. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė kartu gyvenančiam šeimos nariui – sugyventinei J. K. į veido kairę pusę ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu jai sukėlė fizinį skausmą. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę, V. K. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). V. K. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l 80).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje neteistas, 2017-11-15 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, 38 straipsnio 1 dalimi (b. l. 66–67), administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 75, 77), dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini įpareigojimai – nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, taip siekiant skatinti jo užimtumą, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-11-09 07.45 val. (b. l. 37) iki 2019-11-10 18.13 val. (b. l. 43), iš viso – dvi paros. (BK 66 str.).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinis diskas, esantis byloje (b. l. 17), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu V. K. įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-09 07.45 val. iki 2019-11-10 18.13 val., iš viso – dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinį diską, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

Išaiškinti V. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti V. K., kad jis bausmės vykdymo laikotarpiu privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.