Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 5 dalį 425 Eur bauda su jam priklausančio mišrūnų veislės šuns konfiskavimu. Pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 425 Eur bauda pakeista į 85 valandų nemokamus viešuosius darbus.Jis buvo nubaustas už tai, kad jam priklausantis mišrūnų veislės šuo, kuris be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas ir be šeimininko priežiūros, 2017 m. liepos 7 d. apie 10.30 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, įkando į koją O. K., sužalodamas jos sveikatą. Jis nesiėmė visų priemonių, kad jam priklausantis šuo viešoje vietoje nekeltų pavojaus aplinkiniams, todėl tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 44 punktą.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir nekonfiskuoti jam priklausančio šuns. Jis skunde nurodo, kad už ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą teismas gali, bet neprivalo skirti gyvūnų konfiskavimą (to paties straipsnio 20 dalis). Įstatymas nenumato, į ką turi atsižvelgti teismas skirdamas šią administracinio poveikio priemonę, tačiau bet kuri įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Cituodamas ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus, Pažeidėjas teigia, kad šiuo atveju šuns konfiskavimas šių tikslų pasiekti nepadės. Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas teisingumą įvykdė tik formaliai. Jis nurodo, kad šunį augina nuo 2010 m. Per visą šį laiką už tai, kad jam priklausantys šunys įkanda kitiems žmonėms, administracine tvarka buvo nubaustas vos 7 kartus. Taip pat iš bylos nėra aišku, ar visus šiuos kartus būtent jam priklausantis šuo įkando kitiems žmonėms. Teigia, jog nuolatinis šuns laikymas su antsnukiu ir pririšto, jo vedžiojimas su pavadžiu yra žiaurus elgesys su gyvūnu, tokiu atveju šuo praranda socialinius ryšius, jam trūksta fizinės erdvės. Pasak Pažeidėjo, gyvūnų gerovės intereso negali paneigti kai kurių žmonių baimė būti apkandžiotiems.Skunde Pažeidėjas nurodo, kad yra vienišas, neturi savo šeimos, todėl naminis gyvūnas nors šiek tiek patenkina jo emocinį bendravimo poreikį. Konfiskavus šunį, tikėtina, kad jis patirs ypač skaudų dvasinį sukrėtimą. Taip pat nurodo, kad šuo jam reikalingas ir kaip savigynos bei saugumo priemonė. Jis teigia, kad įvairūs asmenys dažnai jį apiplėšia ir apvagia, tačiau policija vengia atlikti savo pareigas ir išaiškinti nusikaltimus prieš jį padariusius asmenis. Tuo tarpu šuo jį apgina nuo agresyviai ir piktybiškai nusiteikusių asmenų. Todėl, konfiskuojant šunį, tarp jo padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą skiriamos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nebūtų teisingos pusiausvyros. Nurodo, kad jei jo šuo bus konfiskuotas, jis bus priverstas įsigyti kitą šunį. Negalėdamas riboti gyvūno laisvės, ir kito šuns jis nelaikys nuolatos pririšto, nevedžios jo su antsnukiu ir pavadžiu. Todėl, pasak Pažeidėjo, išlieka tikimybė, kad ir kitas jo augintinis įkąs žmogui. Taigi, šiuo atveju šuns konfiskavimas neapribotų jo galimybės daryti naujus administracinius nusižengimus.Teigia, kad pakeistus viešuosius darbus išdirbtų daugiau nei per 10 dienų (jeigu dirbtų po 8 valandas per dieną). Dėl šio, paskirta nuobauda pati savaime yra pakankamai griežta, todėl nubaudimo tikslas jau yra pasiektas. Pasak Pažeidėjo, administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas, tokiu atveju įgauna represinį poveikį ir administracinė nuobauda tampa aiškiai per griežta. Pažymi, kad jam priklausančio mišrūnų veislės šuns konfiskavimas buvo paskirtas dviem nutarimais administracinių nusižengimų bylose, todėl nėra aišku, kaip du kartus iš jo bus konfiskuojamas tas pats šuo. Tokiu būdu, skundžiamas nutarimas yra objektyviai neįvykdomas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Romaldas Krištopaitis nesutinka su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, skirdamas administracinę nuobaudą Pažeidėjui, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, Pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis nusižengimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, buvo 7 kartus baustas administracine tvarka dėl tokio pat teisės pažeidimo, be to, skunde Pažeidėjas nurodo, kad jis ir toliau nesilaikys įstatymo, t. y. nuolat nelaikys pririšto šuns, nevedžios jo su antsnukiu ir pavadžiu. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl Pažeidėjo kaltės pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau netikrina. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas kelia jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – jam priklausančio mišrūnų veislės šuns konfiskavimo, klausimą ir nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti jo šunį ir dėl to jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Tuo remdamasis apeliantas prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl šuns konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo reikalavimu nesutinka.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui priklausančio šuns konfiskavimą, pažymėjo, kad Pažeidėjas ne kartą buvo baustas už analogišką nusižengimą (pažeidimą), tačiau ir toliau nepaiso Įstatyme gyvūnų laikytojui nustatytų pareigų, jo šuo ir toliau žaloja žmonių sveikatą, todėl yra tikslinga Pažeidėjo šunį konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir, priešingai Pažeidėjo skundo argumentams, sprendžia, jog neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo, tikrai nebus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.Sutiktina su Pažeidėjo skundo teiginiu, kad pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gyvūno konfiskavimas nėra privaloma administracinio poveikio priemonė ir dėl jos skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija. Tačiau, šiuo atveju yra akivaizdu, jog Pažeidėjas ne tik nesugeba užtikrinti, kad jo šuo nekeltų grėsmės aplinkinių sveikatai, yra visiškai abejingas galinčioms kilti (ir neretai kylančioms) pasekmėms. Kaip minėta, Pažeidėjas už ANK 346 straipsnyje numatytą nusižengimą buvo baustas ne kartą. Vertinamu atveju Pažeidėjo šuo užpuolė ir sužeidė senyvo amžiaus moterį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl Pažeidėjo kaltės žmonės yra sužeidžiami ne pirmą kartą. O būtent, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jo mišrūnų veislės šuo, būdamas be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas ir be šeimininko priežiūros įkando vyriškiui į dešinės kojos blauzdą, taip jį sužalodamas. 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jo šuo analogiškomis aplinkybėmis, t. y. palaidas ir be šeimininko priežiūros, įkando vyriškiui į koją ir taip jį sužalojo. Be to, skundžiamo nutarimo priėmimo dieną Pažeidėjas kitu nutarimu vėlgi buvo nubaustas už analogišką nusižengimą, t. y. dėl to, kad jo šuo, būdamas palaidas ir be šeimininko priežiūros, įkando vyrui į koją, taip jį sužalodamas (pažymėtina, kad Pažeidėjas dėl šio nusižengimo kaltę pripažino, prašė jo šuns nekonfiskuoti). Taigi, išvardinti duomenys neabejotinai rodo, kad Pažeidėjo veiksmams (neveikimui) būdingas sistemingumas, nes jam priklausantis ir jo neprižiūrimas šuo nuolatos užpuola kitus žmones ir juos žaloja. Iš aptartų aplinkybių galima spręsti ir tai, kad ankstesnės Pažeidėjui skirtos administracinės nuobaudos (baudos, kurios buvo keičiamos į viešuosius darbus) neturėjo jokios įtakos jo neteisėtam elgesiui, kadangi jis elgiasi visiškai taip pat – toliau daro tuos pačius teisės pažeidimus. Svarbu pažymėti, kad didesnį Pažeidėjo nusižengimų pavojingumo laipsnį rodo ir tai, kad jo visiškai neprižiūrimas ir palaidas šuo lakstė žmonių pakankamai lankomose vietose, t. y. prie parduotuvių, valstybinių institucijų, mokyklos. Todėl, nekonfiskavus Pažeidėjo šuns, yra labai didelė tikimybė, jog šis šuo ir toliau neprižiūrimas žalos žmones. Naudojantis LITEKO sistema, susipažinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.13.-371-1026/2017, kuriuo Pažeidėjas buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, matyti, kad, skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas įvertino Pažeidėjo deklaruojamą ketinimą tokių nusižengimų nekartoti, pažadą vedžioti šunį su pavadėliu, todėl Pažeidėjo šuns tą kartą nusprendė nekonfiskuoti. Tačiau, kaip matyti, Pažeidėjas šio pasižadėjimo teismui nesilaikė, todėl toks jo elgesys bei ypač jo skundo teiginiai (konfiskavus šunį, jis įsigytų naują, kurio taip pat neprižiūrėtų, ir kt.) leidžia neabejotinai spręsti, kad jis savo elgesio nekeis ir ateityje. Taigi, įvertinęs Pažeidėjo asmenybę bei jo padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šuns konfiskavimas yra proporcingas padarytam nusižengimui ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik kartu su administracine nuobauda taikant ir šią administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde Pažeidėjo nurodomos aplinkybės apie jo artimą ryšį su augintiniu bei tai, kad jis jaučiasi su juo saugesnis, nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo neskirti jo šuns konfiskavimo. O Pažeidėjo pasvarstymus apie jo galimybę įsigyti naują šunį, gyvūno laisvės nevaržymą ir jo fizinės erdvės poreikį apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip Pažeidėjo siekį bet kokiais būdais (argumentais) panaikinti paskirtą jo šuns konfiskavimą, todėl išsamiai į kiekvieną jų neatsako. Čia pabrėžtina, kad bet kokių teisinių pasekmių už padarytus administracinius nusižengimus atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Pažeidėjas neabejotinai žinojo apie galimą jo šuns konfiskavimą, juolab anksčiau teismui buvo pažadėjęs savo šunį prižiūrėti tinkamai, tačiau taip nesielgė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pažeidėjui nebegali būti suteikiamas „antrasis šansas“, tuo rizikuojant kitų žmonių saugumu ir jų sveikata. Atmetamas Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jo šuns konfiskavimas pagal skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra galimas, kadangi ir kitu nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo paskirtas to paties jam priklausančio mišrūnų veislės šuns konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nurodytos aplinkybės nesudaro jokių kliūčių abiejų nutarimų, priimtų administracinių nusižengimų bylose, vykdymui bei tuo labiau nesudaro pagrindo Pažeidėjui priklausančio šuns konfiskavimo panaikinimui. ANK 670 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas ar surašomi keli administraciniai nurodymai vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas ar nurodymas vykdomas atskirai. ANK 690 straipsnyje numatyta, kad nutarimas, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ar šio nutarimo kopija (nuorašas) su žyma apie įvykdymą per septynias darbo dienas grąžinamas nutarimo vykdymo kontrolę atliekančiai institucijai. Taigi, iš šių normų turinio seka, kad, konfiskavus Pažeidėjo šunį, abiejų nutarimų dalis dėl gyvūno konfiskavimo paprasčiausiai bus įvykdyta.Todėl, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą pagal Pažeidėjo apeliacinį skundą, nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos jo naudai. Apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl Pažeidėjui priklausančio mišrūnų veislės šuns konfiskavimo būtinumo. Todėl, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o Pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.