- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 1-1148-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30225-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Civilinis atsakovas
- ADB Gjensidige
- Advokatai
- Vytautas Bučius
nukentėjusiajai ir atstovei pagal įstatymą K. P. ir nukentėjusiųjų atstovei advokatei K. Č.,
nedalyvaujant nukentėjusiajai nepilnametei S. P., civilinio atsakovo ADB Gjensidige atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba Kėdainių vartotojų kooperatyve - pardavėja, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji V. V., 2017-06-17, apie 21.00 val. Kėdainių m., J. B. g. ties pastatu Nr. 122 vairuodama automobilį "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodama kryptimi link Respublikos g. nuo Josvainių g., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus eismo dalyvių ar kitų asmenų bei jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš ją nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją antra eismo juosta, vairuotojai iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį bėgusios pėsčiosios mažametės S. P., gim. 2008 m., ir ją partrenkė, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalota pėsčioji mažametė S. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji V. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-06-17, apie 21.00 val., važiavo automobiliu „Ford Focus" J. B. gatve nuo Kėdainių miesto centro link Rasos g. sankryžos. Važiavo antra eismo juosta, važiuodama matė, kad neveikia šviesoforas, nes mirksėjo. Pirma juosta važiavo dar viena mašina. Dėl patirto streso neatsimena kaip buvo, ar mergaitė išbėgo prieš tą pirmą mašiną ir mašina nuvažiavo, ar mašinai nuvažiavus mergaitė išbėgo. Važiavo apie 40-45 km/h greičiu. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pristabdė greitį, nes ir mašina buvo priekyje. Neatsimena, kada kertant sankryžą, išvažiavo priekyje buvęs automobilis. Nematė per tą automobilį, nes jis užstojo visą matomumą. Mergaitė ėjo iš dešinės pusės į kairę. Jos buvo dviese. Jos draugė liko stovėti prie pėsčiųjų perėjos, nors tiksliai nepamena. Stabdė kai pamatė mergaitę, gal kai metras buvo likęs. Matomumas buvo geras. Kliudė mergaitę automobilio priekine vidurine dalimi. Kai pamatė mergaitę, stabdė. Atsimena smūgį, dužusį stiklą, per galinį veidrodėlį matė mergaitę. Po įvykio buvo nuvažiavusi į Kauno klinikas, atsiprašė tėvų, siūlė pagalbą, bet mama ir sesė sakė, kad nenori su manimi bendrauti, sakė nevažiuoti, nesirodyti mergaitei ir laukti teismo. Civilinių ieškinių nėra atlyginusi, gali 1000 Eur neturtinės ir virš 400 Eur turtinės žalos atlyginti. Daugiau sumokėti negali, kadangi sunki materialinė padėtis, nors yra sveika, darbinga, pati dirba, gauna apie 400 Eur per mėnesį, viena augina tris nepilnamečius vaikus, vyras atlieka bausmę pataisos namuose, išlaikymo vaikams neteikia. Nekilojamojo turto neturi, tik automobilį. Labai gailisi kad taip atsitiko. Atsiprašė tėvų, nenorėjo kad taip atsitiktų.
Gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais:
tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos aplinkybės, kad 2017-06-17, apie 21 val. Kėdainių m. J. B. g. ties 122 numeriu pažymėtu daugiabučiu namu V. V. vairuodama automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią mažametę Samantą, kuri dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai V. V. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Paimtas kraujo mėginys (1 t., b. l. 1);
policijos suvestiniu išrašu (1 t., b. l. 16-18);
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kėdainiai, J. B. g. ties namu Nr. 122. Eismo įvykio rūšis - pėsčiojo kliudymas transporto priemone. Važiuojamosios kelio dalies ženklinimas - pėsčiųjų perėja. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudarytos fotolentelės (1 t., b. l. 19-34).
Specialisto išvada Nr. T-A-6087/2017(01), kurioje nurodyta, kad V. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 52).
Automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. V. eismo įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 55).
Specialisto išvada Nr. G2323/2017(02), kurioje nurodyta, kad S. P. 2017-06-17 eismo įvykyje patyrė daugybinius sumušimus įvairiose kūno vietose ir sunkią galvos smegenų traumą dėl difuzinio smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimų po voratinkliniu smegenų dangalu bei į skilvelius. Galvos smegenų trauma atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (1 t., b. l. 59-61).
2018-01-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2277 (17), kuriame nurodyta, jog: 1. Šio eismo įvykio kilimo eigos (mechanizmo) elementai buvo tokie. Automobilis FORD FOCUS, kurį vairavo V. V., važiavo J. B. g. link Rasos g. Tuo metu J. B. g. nereguliuojama pėsčiųjų perėja kryptimi iš dešinės kelio pusės į kairią važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja bėgo pėsčioji S. P.. Automobilis "Ford Focus" antroje eismo juostoje, priekinės dalies kaire puse, apie 1,2 m. atstumu nuo dešinio krašto, kliudė pėsčiąją S.P. Pėsčiosios kūnas kontaktavo su automobilio priekiniu bamperiu kairėje pusėje, judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu, trenkėsi į priekinio lango stiklą dešinėje pusėje. Nuo smūgio pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir į kairę, į priešpriešinio eismo juostą ir nukrito ant asfalto. Automobilis "Ford Focus" po pėsčiosios partrenkimo judėjo į priekį ir buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. 2. Automobilis "Ford Focus", kurį vairavo V. V., greitis pėsčiosios partrenkimo momentu buvo ne mažesnis kaip 40 km/h. 3. Automobilio "Ford Focus" vairuotoja V. V. važiuodama 40-45-50 km/h greičiu ir stabdydama automobilį kliūties sudarymo momentu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. 4. Eismo įvykio vietoje neužfiksuota pėdsakų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad automobilis buvo stabdomas iki susidūrimo su pėsčiąja. Pati automobilio "Ford Focus" vairuotoja nurodė, kad automobilio iki pėsčiosios partrenkimo nestabdė. 5. Atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo automobilis "Ford Focus" kliūties sudarymo momentu, atitinkamai važiavimo greičiui yra: 40 km/h - 25,63 m - 36,66 m; 45 km/h - 28,83 m - 41,25 m; 50 km/h - 32,03 m - 45,83 m. 6. Nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios S. P. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. 7. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui iškilo tuomet, kai pėsčioji S.P. nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto įžengė į kelio važiuojamąją dalį. 8. Automobilio "Ford Focus" vairuotojos V. V. veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nemažino vairuojamo automobilio greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki pėsčiųjų perėjos zonos pradžios, ir partrenkė važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja judėjusią mažametę pėsčiąją S. P., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 77-83).
Nukentėjusioji mažametė S. P., gim. 2008 m. apklausta nebuvo, gavus atstovo pagal įstatymą K. P. prašymą (1 t. b. l. 96).
Nukentėjusiosios K. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-06-17, apie 20.50 val. pasižiūrėjusi per langą matė, kad dukra S. P. yra prie namo kieme. Maždaug po 20 min. pas ją į namus atbėgo S. draugė A., kuri pasakė, kad įvyko avarija. Dukros draugė papasakojo, kad apie 21 val. jos ėjo į parduotuvę „Maxima“. Tuo metu šviesoforas buvo išjungtas tik mirksėjo geltona šviesa. Nubėgusi į įvykio vietą matė, kad dukra guli ant asfalto. Vėliau kartu su ja, greitosios pagalbos automobiliu išvyko į ligoninę. Dukra visą laiką buvo komoje. Dukrai pabudus iš komos, pastaroji nieko apie įvykį neatsiminė, atsiminė tik įvykius, kurie buvo maždaug prieš pusmetį. Po kurio laiko atsiminė, kad su drauge ėjo į parduotuvę, tačiau paties įvykio aplinkybių neatsiminė (1 t., b. l. 103-105).
Liudytojos nepilnametės A. G. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017 m. vasarą, mėnesio nepamena, šeštadienį, apie 21 val. kartu su drauge S. P. ėjo į „Maximos“ parduotuvę, esančią J. B. g. 91, nusipirkti ledų. Einant nuo Rasos gatvės pusės sustojo prie pėsčiųjų perėjos, esančios pagrindinėje J. B. g. Tuo metu šviesoforas neveikė, degė geltona šviesa. Netrukus nuo miesto centro link Kauno pusės pravažiavo automobilis, po to nuo tos pačios pusės link perėjos atvažinėjo moters automobilis. Matė, kad moteriškė nelaikė rankų ant vairo ir žiūrėjo į telefoną po vairu, kurį laikė rankoje. Draugė, nors ir matydama artėjantį automobilį, susiruošė eiti per perėją. A. G. jai sakė neiti, tačiau S. P., galvodama, kad suspės pereiti, bėgo per perėją. Pabėgusi kokius 2 žingsnius, S. buvo partrenkta minėto moters automobilio. Pati per pėsčiųjų perėją nėjo kadangi matė tą automobilį, daugiau automobilių nebuvo, suprato, kad nespės pereiti (1 t., b. l. 113-115).
Liudytojos G. P. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2017-06-17, apie 21.00 val., buvo Kėdainių mieste ir vairavo automobilį Skoda Octavia. Važiavo Rasos gatve link J. B. gatvės. Važiavimo sąlygos buvo geros - šviesus paros metas, giedra, asfaltas sausas. Važiuojant ties J. B. g. 122 pastatu pastebėjo, kad reguliuojamoje Rasos g. - J. B. sankryžoje, kurioje tuo metu jau degė mirksintis geltonas šviesoforo signalas, prie pėsčiųjų perėjos artėja dvi pėsčiosios. Tai buvo mergaitės apie 10 metų. Kai mergaitės priartėjo prie pėsčiųjų perėjos, pastebėjo, kad jos apsižiūrėjo ir tęsė savo judėjimą iš dešinės pusės į kairę. Staiga pastebėjo atvažiuojantį automobilį mėlynos spalvos, kuris viduryje pėsčiųjų perėjos partrenkė vieną iš pėsčiųjų. Iš kur tiksliai atvažiavo automobilis, pasakyti negali, mano, jis partrenkė mergaitę atlikdamas posūkio manevrą iš J. B. gatvės. Po partrenkimo automobilio vairuotoja liko sėdėti automobilyje. (1 t., b. l. 120-121).
Liudytojo A. B. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2017-06-17, apie 21.00 val. Kėdainiuose, J. B. g., važiavo automobiliu VW GOLF, kurį vairavo A. V.. Važiavo J. B. g., link Rasos g., pirma eismo juosta. Tuo metu oro sąlygos buvo geros - giedra, šviesus paros metas, važiuojamoji dalis sausa. Privažiuojant J. B.-Rasos g. sankryžą, kurioje tuo metu degė mirksintis geltonas šviesoforo signalas, pamatė dvi mergaites, pėsčiąsias, kurios įžengė į J. B. g. pėsčiųjų perėją, jų važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę, t. y. į eismo juostą, skirtą važiuoti J. B. g. nuo Rasos g. link Respublikos g. Ar prieš žengdamos mergaitės į pėsčiųjų perėją sustojo, nematė, mergaites pamatė jau įžengiančias į pėsčiųjų perėją. Tuo pat metu pamatė J. B. g., antra eismo juosta, nuo Rasos g. link Respublikos g., važiuojantį mėlynos spalvos automobilį, markės ir modelio automobilio nepamena. Kokiu greičiu važiavo automobilis, tiksliai nurodyti negali, gal apie 50 km/h. Kai pastebėjo įžengusias į pėsčiųjų perėją mergaites, jos abi ėjo ramiu tempu. Praėjus mergaitėms maždaug pusę pirmos J. B. g. eismo juostos (skirtos važiuoti nuo Rasos g. link Respublikos g.), gal ir šiek tiek mažiau, atrodo jos abi stabtelėjo, o po to viena mergaitė liko stovėti, o kita mergaitė greitu tempu ėjo link saugumo salelės. Tuo metu atstumas nuo mėlynos spalvos automobilio, važiuojančio antra J. B. g. eismo juosta (kryptimi nuo Rasos g. link Respublikos g.), iki greitu tempu einančios mergaitės buvo likęs apie 15 metrų (atstumo tiksliai įvardinti metrais negali). Ar mėlynos spalvos automobilis stabdė, nurodyti negali, atrodo, kad jis stabdė jau paskutiniu momentu, kai buvo šalia mergaitės. Automobilis mergaitę partrenkė antros eismo juostos viduryje, priekine dalimi, kažkur per vidurį. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją, nebuvo, tik minėtos dvi mergaitės. Kokiu atstumu buvo iki pėsčiųjų perėjos, kai įvyko eismo įvykis, tiksliai nurodyti negali, bet gal iki 30 metrų atstumu. Ar mergaitė, kuri ėjo per perėją greitu tempu, ir kurią partrenkė automobilis, prieš eidama, apsidairė, neįsidėmėjo. Mergaitė, kuri sustojo, jai kažką sakė, bet ką, nežino. (1 t., b. l. 136-137).
Liudytojos A. V. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2017-06-17, apie 21.00 val. vairavo automobilį VW GOLF kartu važiavo A. B.. Važiavo Kėdainiuose, J. B. g. link Rasos g., pirma eismo juosta. Tuo metu oro sąlygos buvo geros - giedra, šviesus paros metas, važiuojamoji dalis sausa. Privažiuojant J. B.-Rasos g. sankryžą, matė, jog joje tuo metu degė mirksintis geltonas šviesoforo signalas. Artėjant link sankryžos Andrius sušuko, ir ji stabdė vairuojamą automobilį. Tuo pat metu pamatė, jog nuo priešingos važiavimo krypties eismo juostos, link jų važiavimo krypties eismo juostos krenta mergaitė. Pamatė mergaitę ore ir krentančią ant važiuojamosios dalies. Iš karto sustojo, paties įvykio nematė (1 t., b. l. 139-140).
Liudytojos I. V. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad jos dukra A. G., draugavo su S.. 2017-06-17 dieną dukra būdama lauke pasakė, kad nori ledų ir kad su drauge S. eis į parduotuvę. I. V. mergaitei leido eiti į "Maximos" parduotuvę, esančią J. B. gatvėje. Joms išėjus, pati buvo namuose ir apie 21.00 valandą į mobilaus ryšio telefoną paskambino dukra ir labai verkė ir liepė ateiti ją pasiimti į parkelį, esantį netoli namų. Paklausus, kas atsitiko ir ji tik stipriai verkė. Suradus dukrą pastaroji pasakė, kad A. jos draugė papuolė į avariją. Dukra sakė, kad ji su S. stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir praleido važiuojančius automobilius ir vienam automobiliui važiuojant S. ėjo per pėsčiųjų perėją, o dukra A. jai pasakė, kad neitų, tačiau kiek suprato, S. vis tiek ėjo per kelią. Daugiau nieko apie įvykį nieko nepasakojo. (1 t., b. l. 146-148).
Liudytojos N. R. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad eismo įvykio nematė, apie jo aplinkybes sužinojo tik tuomet, kai jai būnant pas K. P., atėjo mergaitė, kuri pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Nubėgus į įvykio vietą matė, kad automobilyje, kurio priekinis stiklas buvo sudaužytas, sėdėjo moteris su telefonu rankose, o ant kelio gulinčią K. P. dukrą S.. (1 t., b. l. 152-153).
kaltininko susitarimo dėl žalos atlyginimo, susitaikymo su nukentėjusiaisiais protokolas (2 t., b. l. 93-95).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog V. V. vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus eismo dalyvių ar kitų asmenų bei jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš ją nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją antra eismo juosta, vairuotojai iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį bėgusios pėsčiosios mažametės S. P. ir ją partrenkė, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalota pėsčioji mažametė S. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teisme V. V. kaltę pripažino visiškai, nurodė veikos padarymo aplinkybes, būtent tai, kad Kėdainių m., vairuodama automobilį artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, važiavo 40-45 km/h greičiu ir būtent prieš pėsčiųjų perėją staiga išbėgus mažametei, ji nesuspėjo sustabdyti automobilio ir mažametę partrenkė automobilio priekine vidurine dalimi. Iš esmės, neginčijo eismo įvykių aplinkybių, pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko tokio greičio, kad galėtų sustabdyti automobilio ir dėl ko partrenkė pėsčiąją mažametę, kuriai ir kilo tokios pasekmės, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Be kaltinamosios visiško kaltės prisipažinimo, jos kaltę pagrindžia kiti byloje rašytiniai duomenys, tai kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad mažametė S., būtent, ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo partrenkta antroje eismo juostoje, būtent, kelio viduryje, ir būtent, tuo metu neveikė šviesoforas, ir buvo nereguliuoja pėsčiųjų perėja. Nepilnametė A. G. parodė, kad buvo su S., ji buvo atsargesnė ir nebėgo per kelią, pastebėjusi, kad gali nesuspėti perbėgti pasiliko, o S. pirmoji bėgo ir buvo partrenkta automobilio. Liudytoja G. P., patvirtino, jog matė eismo įvykį, kaip jos akyse viduryje kelio mažametė buvo kliudyta automobilio, kuris visiškai nestabdė. A. B., taip pat patvirtino, jog matė eismo įvykį kaip viduryje kelio, pėsčiųjų perėjos zonoje buvo partrenkta mergaitė. Kad nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. P. 2017-06-17 eismo įvykyje patyrė daugybinius sumušimus įvairiose kūno vietose ir sunkią galvos smegenų traumą dėl difuzinio smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimų po voratinkliniu smegenų dangalu bei į skilvelius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. eismo įvykio metu buvo blaivi. Eismo įvykio mechanizmą patvirtina ekspertizės aktas, kad būtent automobilio "Ford Focus" vairuotojos V. V. veiksmai, kai artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nemažino vairuojamo automobilio greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki pėsčiųjų perėjos zonos pradžios, ir partrenkė važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja judėjusią mažametę pėsčiąją S. P., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnametė nukentėjusioji elgėsi neatsargiai, kadangi per kelią jį ne ėjo kaip nustatyta, o bėgo, tačiau techniniu požiūriu, tai pagrindiniai V. V. veiksmai, nes artėdama prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino automobilio greičio, neįsitikino, kad saugu, ir būtent kelio viduryje kliudė ir partrenkė mažametę pėsčiąją, kuriai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281 str. 3 d. ir yra įrodyta.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl nusikalstamos veikos ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamoji neteista (2 b. l. 167), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 165). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji padariusi nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, susitarė dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusieji prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Kaltinamoji anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebuvo bausta, įvykio metu buvo blaivi, augina tris mažamečius vaikus, kritiškai įvertino savo elgesį, įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti žalą, jai poveikio priemonė neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o K. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 8000 eurų neturtinės žalos ir 1241,12 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė K. Č. parodė, kad apsvarstė žalos klausimus, mokėjimo tvarką, kaltinamosios atleidimo nuo atsakomybės klausimą, nukentėjusioji apsisprendė, kad jai nepagerės, jeigu kaltinamoji V. V. bus nuteista baudžiamąja tvarka. Nukentėjusioji sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitarė dėl žalos atlyginimo, susirašė sutartį. Prašo sutartį pridėti prie baudžiamosios bylos, ją patvirtinti, kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Išaiškinta kokios pasekmės atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Tikslina 5 punktą, jeigu laiku neįmokės įmokų, nukentėjusioji lauks iš eilės du mėnesius, toliau kreipsis dėl žalos išieškojimo priverstine tvarka. Susitarė dėl 5500 Eur neturtinės žalos bendrai, po lygiai.
Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas A. S. prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ADB „Gjensidige“ laiko pagrįsta ir sutinka atlyginti K. P. 788,19 eurų dydžio turtinę žalą, o nukentėjusiajai S. P. sutinka išmokėti 5000 eurų dydžio neturtinės žalos.
Šalys pateikė teismui susitarimą, kur susitarė su nukentėjusiaisiais, jog atlygins 5500 eurų neturtinės žalos, 452 eurų turtinės žalos ir 500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kaltinamoji įsipareigoja žalą mokėti nuo 2018-04-26 iki 2021-04-26 po 100 eurų išmokas kas mėnesį, likusią 2852 eurų sumą mokėti po 50 eurų kas mėnesį išmokomis. Šalys susitarė, kad nemokant laiku pilnai įmokų 2 mėn. K. P. kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė teismo tokį susitarimą tvirtinti.
Kaltinamosios eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą ADB „Gjensidige“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis atsakovas reguliuoja šią žalą. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai S. P. pasiruošusi be ginčo išmokėti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o K. P. 788,19 eurų dydžio turtinę žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dydžio nesprendžia, kadangi dėl žalos dydžio kaltinamoji su nukentėjusiomis susitarė ir pateikė susitarimą tvirtinti teismui.
Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, jog dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl iš ADB „Gjensidige“ priteistina nukentėjusiajai S. P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o K. P. 788,19 eurų dydžio turtinė žala.
Laikinas nuosavybė apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-18 grąžintas savininkei V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko žinioje (1 t., b.l. 37-38).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t. b. l. 183-184).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.) – atleisti, remiantis LR BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiajai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, priteisti 5000,00 eurų (penkis tūkstančius eurų 00 centų), neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, priteisti 788,19 eurų (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 19 centų), turtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti 2018-04-26 susitarimą baudžiamojoje byloje, sudarytą tarp kaltinamosios V. V. ir nukentėjusiųjų S. P. ir K. P., kuriuo jos susitarė, kad kaltinamoji V. V. nukentėjusiosioms atlygins nusikaltimu padarytą 452 eurų (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) turtinę, 5500 eurų (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinę žalą ir 500 eurų (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas nuo 2018-04-26 iki 2021-04-26 kas mėnesį mokant periodines 100 (vieno šimto) eurų dydžio įmokas į nukentėjusiosios nurodytą sąskaitą banke. Likusią sumą 2852,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus) V. V. sumoka kas mėnesį mokamomis 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis.
Šalys susitarė, kad nemokant laiku pilnai įmokų 2 mėnesius, K. P. kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininko žinioje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).