- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-327-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00031-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė G. Žagunio užkarda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutarties, kuria R. J. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 37307-ANR_N-743-2023 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – ir Institucija, VSAT) 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 37307-ANR_N-743-2023 (toliau – ir Institucijos priimtas nutarimas) R. J. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalį 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 12 d. 22 val. 30 min., Šalčininkų r., Dieveniškių sen., Avižienės k., važiuodamas su keturračiu be įjungtų šviesų, pamatęs patrulį su įjungtais garso ir mėlynos bei raudonos šviesos signalais, nepakluso VSAT pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, ir įjungęs šviesas, dideliu greičiu pradėjo važiuoti per šalia esančią pievą, išvažiavo ant asfaltuoto kelio dangos ir nuvažiavo Dieveniškių miestelio kryptimi, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) R. J. skundas netenkintas ir VSAT nutarimas paliktas nepakeistas. Žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog R. J. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis, t. y. liudytojų VSAT pareigūnų T. J., J. P. (J. P.) ir M. S. paaiškinimais.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. J. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
1.1. Apeliaciniame skunde apeliantas išsamiai dėsto teismo Skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas ir nurodo, jog administraciniame kaltinime nurodyto nusižengimo nepadarė, nurodytu laiku keturračio nevairavo. 2023 m. balandžio 12 d. vakare apie 19 val. 30 min. pas jį (R. J.) namo į (duomenys neskelbtini) atvažiavęs V. S. paprašė padėti suremontuoti sėjimo įrenginį, todėl jei kartu nuvažiavo prie V. S. namų į (duomenys neskelbtini), kur dviese ūkiniame pastate ir kieme remontavo sugedusią techniką. Atgal namo V. S. R. J. parvežė nakties metu apie 1-2 val. Ryte iš sutuoktinės sužinojo, jog buvo ieškomas pasieniečių, nes važinėjo ir bėgo nuo jų su keturračiu. Apeliantas nuvykęs į pasienio užkardą paaiškino, jog jokio keturračio neturi ir kad su keturračiu nevažinėjo. Anksčiau R. J. turėjo ir naudojo keturratį, buvo stabdomas pasieniečių, kurie tikrino dokumentus, bet su keturračiu jokių pažeidimų nebuvo padaręs, ir jį pardavė 2022 m. gruodžio 16 d.
1.2. Žemesnės instancijos teismo argumentai, kad apelianto paaiškinimai proceso metu nebuvo nuoseklūs, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir Institucijos nutarimo priėmimo metu jis apskritai atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, nepagristi. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą VSAT užkardoje ir rinktinėje, kviečiamas atvyko ten kartu su žmona, sakė VSAT pareigūnams, kad nesutinka nei su protokolu, nei priimtu Institucijos nutarimu. VSAT pareigūnams reikėjo tik jo prisipažinimo, kitos nurodytos to vakaro aplinkybės ir paaiškinimai, jų faktiškai nedomino. Kadangi nesutiko su procesiniuose sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis, su administraciniu kaltinimu, nesutiko pasirašyti ir minimų dokumentų. Tai, kad kaip nurodyta Skundžiamoje nutartyje, tyrimą atlikęs pareigūnas neteko galimybės operatyviai patikrinti apelianto iškeltą versiją bei ją patvirtinti ar paneigti, nuo R. J. visiškai nepriklauso. Duoti paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje yra apelianto teisė, kada ir kam pateikti gynybinę versiją, taip pat yra jo apsisprendimo reikalas ir savo procesinėmis teisėmis proceso metu dėl to nepiktnaudžiavo. Esant VSAT pareigūnų tarnybiniams pranešimams byloje, praktiškai nėra jokio skirtumo, ką paaiškina administracinėn atsakomybėn traukiams atsakomybės asmuo, jei jis nepripažįsta padaręs inkriminuojamą nusižengimą. Teisme visada atsiranda tradicinė formuluotė, nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymams, nes jie dirba senai ir savo darbą atlieka gerai.
1.3. Skundu nesutinkama su žemesnės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vadovautis liudytojų V. S. ir apelianto žmonos J. J. paaiškinimais, nes jie neobjektyvūs. Tai, kad V. S. yra R. J. geras bičiulis, o J. J. – sutuoktinė, negali būti pagrindu vertinti jų parodymus nepatikimais ir juo daugiau siekiu pagelbėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Vertinant minėtų liudytojų parodymus patikimumo kontekste, pažymima, jog apylinkės teismas jokios bylos dėl melagingų parodymų davimo teisme neiškėlė, todėl Skundžiamos nutarties argumentai neįtikinantis, išsamiai ir objektyviai nemotyvuoti, bei nepagristi jokiais kitais duomenimis.
Atsiliepimas
1.4. Taip pat apeliantas analizuoja Institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktą atsiliepimą į skundą ir nurodo, kad jame nėra jokios konkrečios informacijos nei apie tai, kokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais grindžiami VSAT pareigūnų paaiškinimai, nei kodėl tokių duomenų nėra pateikta. Tariamų pėdsakų prie R. J. namo vartų niekas nefiksavo, nefotografavo, neapžiūrinėjo, niekas nerinko jokių objektyvių duomenų, įrodymų galinčių pagristi nusižengimo padarymo faktą, apart VSAT pareigūnų paaiškinimus, surašytus vienodu stiliumi, perrašius ar perkopijavus tekstą su vienodomis stiliaus klaidomis.
1.5. Apelianto vertinimu, VSAT pareigūnų parodymais būtų galima tikėti, jeigu jie būtų teisingi, nemelagingi ir juos patvirtintų kiti objektyvūs bylos duomenys. R. J. teigimu VSAT pareigūnai yra aiškiai suinteresuoti bylos rezultatais, kad būtent jis vairavo keturratį ir stabdant nestojo, nes gabeno tris ryšulius su kontrabandinėmis cigaretėmis. Nurodoma, kad apylinkės teismas savo iniciatyva patikrinęs ir gavęs duomenis, kurie beje apelianto vertinimu neatitiko kai kurių VSAT pareigūnų duotų parodymų, iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie to vakaro oro sąlygas, galėjo gauti konkrečius duomenis ir apie jo ar V. S. naudojamus telefono numerius iš telekomunikacijų operatorių, jog būtų objektyviai nustatyta jo buvimo vieta. Pažymima, jog VSAT pareigūnai painiojosi atskirose detalėse, neatitiko jų paaiškinimai apie tuo metu, kai jie vykdė keturračio persekiojimą, buvusias oro sąlygas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos iš arčiausiai Šalčininkų rajono esančios Varėnos automatinės meteorologijos stoties (AMS) gautuose duomenyse nurodyta, kad 2023 m. balandžio 12 d. nuo 19 iki 23 val. fiksuotas nedidelis lietus. Iš 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos adresuotos apelianto advokatui (teismo pastaba – pažyma pridėta prie apeliacinio skundo) matosi, kad 2023 m. balandžio 12 d. tarp 22 val. iki 23 val. Šalčininkų AMS rodė 0,1 - 0,6 kritulius, buvo vėjuota ir drėgna. Jei tuo metu, vakare, buvo krituliai, tai faktiškai apšvietus objektą šviesomis (automobilio, žibintuvėlio ) ir keturračiai apšvietus VSAT tarnybinį automobilį, objekto matomumas buvo žymiai blogesnis nei esant geram vakaro orai. Apylinkės teisme VSAT pareigūnų nurodyti skirtingi atstumai aiškiai parodo, kad vakare, tokiomis oro sąlygomis, tinkamai identifikuoti objektą, kai vienas kitam šviečia transporto priemonės šviesomis, negalima. VSAT pareigūnai apylinkės teisme, pavyzdžiui T. J., teigė, kad oras tą vakarą buvo geras ir buvo giedra naktis, ir lietaus nebuvo, todėl jie R. J. ir atpažino iš veido bruožų. Nurodė, kad keturračio vairuotojas buvo be šalmo tik su kepure, tačiau paprašyti patikslinti duomenis apie vairuojamą keturratį, nei vienas iš pareigūnų negalėjo konkrečiau apibūdinti nei keturračio spalvos, nei kitų individualių požymių, nors tuo pačiu, teigė, kad R. J. atpažino pagal bendrus veido bruožus. Liudytojas J. P. apylinkės teisme parodė, kad R. J. atpažino iš maždaug 100-200 metrų. Atsiradus objektyviems duomenims, kaip pažymai iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, VSAT pareigūnų parodymai jau yra prieštaringi ir neteisingi, nes neatitinka objektyvių duomenų.
1.6. VSAT pareigūnų duoti parodymai skiriasi ir toje dalyje, kai jie aiškino persekiojimo aplinkybes apie atstumus tarp jų vairuojamojo automobilio ir persekiojamo keturračio, kada keturratį pastebėjo, kada įjungė šviesas, garso ar šviesos signalus, kada keturratis apsisuko, apie R. J. namo vartų atsidarymo aplinkybes, atsidarymo kryptį, dangos prie vartų apžiūrą ir pėdsakų fiksavimą. Iš J. P. ir M. S. parodymų matyti, kad jie su tarnybiniu automobiliu neva prisivijo keturratį prie pat įvažiavimo iki R. J. vartų ir po to keturratis įvažiavo į neva apelianto kiemą ir paslaptingai dingo. Pritariant teisėjo teiginiui, buvo teigiama, kad iš akiračio keturračio persekiojant iki R. J. namų, pareigūnai nepaleido. Apeliantas pažymi, jog net jei atstumas tarp keturračio ir VSAT tarnybinio automobilio, pagal J. P. parodymus – 300 m., tai keturratis net nespėtų pravažiuoti pro vartus, kurie atsidaro 10 sekundžių, nekalbant jau apie pravažiavimą per kiemą, garažo vartų atidarymą, įvažiavimą į garažą ir vartų uždarymą. R. J. nurodo, jog jo tvoros vartai atsidaro ir užsidaro automatiškai per 21 sekundę, atstumas nuo vartų iki garažo vartų sudaro dar apie 72 metrus. Todėl VSAT pareigūnų duoti parodymai, taip pat neatitinka objektyvių duomenų, nes pasak jų, VSAT automobilis privažiavo prie R. J. namų vartų, bet jau nieko nei prie vartų, nei namo kieme, nebuvo. Skundžiamos nutarties argumentai, kad VSAT pareigūnai esmines nusižengimo aplinkybes dėstė vienodai ir paaiškinimų skirtumų pateisinimas, nepagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis ir neatleidžia VSAT pareigūnų nuo pareigos visomis turimomis priemonėmis ir būdais tinkamai fiksuoti administracinio nusižengimo faktą bei rinkti faktinius duomenis.
1.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teisme pareigūnai teigė, kad įvykiai ir pėdsakai buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis. Teismo posėdžio metu VSAT atstovas į advokato klausimą dėl vaizdo ir garso įrašų pateikimo tik žodžiu pareiškė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių nei vaizdo, nei garso įrašų. Nors apeliantas skunde žemesnės instancijos teismui prašė išreikalauti iš Institucijos vaizdo ir garso įrašus iš VSAT automobilių, kurie persekiojo keturračio vairuotoją, tačiau tai padaryta nebuvo. R. J. vertinimu vaizdą ir garsą fiksuojantys įrašai nepateikti tyčia, specialiai, kad užkirsti galimybę objektyviai patikinti transporto priemonių judėjimą, specialiųjų signalų įjungimo aplinkybes ir laiką, pareigūnų atliktų veiksmų chronologiją, transporto priemonių judėjimo kryptį, veiksmų eiliškumą ir pagrįstumą, patikrinti veiksmų teisėtumą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokiais veiksmais užkertama galimybė patikrinti VSAT pareigūnų tarnybos eigą, veiksmų kompetenciją ir objektyviai patikinti jų suteiktą subjektyvią informaciją.
1.8. R. J. akcentuoja, kad VSAT atstovas apylinkės teisme įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kaip minėta, nepateikė jokių tiesioginių, objektyvių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog būtent apeliantas padarė nagrinėjamą nusižengimą. Byloje yra tik liudytojų – VSAT pareigūnų neišsamūs tarnybiniai pranešimai, jų apylinkės teisme duoti subjektyvūs ir netikslūs parodymai, kurie net prieštarauja tarpusavyje. Esant tokiai situacijai visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau šioje byloje apylinkės teismas to nepadarė.
1.9. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos skundžiamas nutarimas surašytas netinkamai, pažeidžiant ANK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netikrino VSAT pareigūnų parodymų dėl keturračio stabdymo švyturėlių pagalba konkrečios vietos, t. y. administracinio nusižengimo padarymo vietos. VSAT tarnybiniuose automobiliuose, kuriuose yra įrengti švyturėliai, sumontuota ir elektroninė įranga fiksuojanti, kada, kokioje konkrečiai vietoje ir kokiam laikui buvo įjungti švyturėliai ar signalai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų objektyviai matyti, jog VSAT pareigūnų vairuojamame tarnybiniame automobilyje keturračio stabdymo metu iš tikrųjų buvo įjungtos šviesos sistemos. Nenustatytas net VSAT automobilis, kuris neva stabdė asmenį, protokole ir Institucijos skundžiamame nutarime nenurodyta ir nepateikta duomenų apie VSAT transporto priemonę. Taip pat apeliantas pažymi, jog pareigūnas J. P. apylinkės teisme parodė, kad šviesos ir garso signalai buvo automobilyje įjungti, kai keturračio vairuotojas pamatęs VSAT automobilį apsisuko ir važiavo link Dieveniškių kaimo, ir buvo nutolęs nuo VSAT tarnybinio automobilio iki 200 m. Pareigūnas teigė, kad nežino, ar keturračio vairuotojas galėjo girdėti garso signalus. Protokole ir Institucijos skundžiamame nutarime nurodyta, jog pamatęs patrulį su įjungtais garso ir mėlynos bei raudonos šviesos signalais, vairuotojas nepakluso VSAT pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, įjungė šviesas ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti. Tokios formuluotės neatitinka VSAT pareigūnų, t. y. liudytojų J. P. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytiems duomenims ir apylinkės teisme duotiems parodymams.
2. Institucijos atstovas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas R. J. skundą išnagrinėjo išsamiai, tinkamai įvertino nustatytus faktinius duomenis, todėl Skundžiama nutartis yra teisėtas ir pagrįstas. Prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti asmens kaltę tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
5. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. J. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs Skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, jog būtent R. J. padarė ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su R. J. argumentu, jog Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog apelianto paaiškinimai proceso metu nebuvo nuoseklūs, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir Institucijos nutarimo priėmimo metu jis apskritai atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, yra nepagrįsta. ANK 577 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis nusižengimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti parodymus ar neduoti ir kokius juos duoti. Vien tai, kad apeliantas R. J. administracinio nusižengimo tyrimo metu nesutiko su administraciniu nusižengimu ir nesutiko pasirašyti procesinių dokumentų, jokiu būdu negali būti pagrindu tolesnėje proceso eigoje jo paaiškinimų vertinti kaip nenuoseklių, ir tuo labiau kaip klaidinančių ir (ar) sukliudžiusių Instituciją atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad asmens prisipažinimas, neprisipažinimas ar gynybinių versijų kėlimas nėra vienintelis ir nenuginčijamas įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos visos nusižengimo atskleidimui reikšmingos aplinkybės, o tai, kad VSAT pareigūnai pernelyg susiaurino galimų pažeidėjų paieškos ratą, yra jų pačių taktikos klaida.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas R. J. tiek teikiant skundą dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes ir teigė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu buvo pas V. S., adresu (duomenys neskelbtini), ir padėjo pastarajam atlikti remonto darbus, po ko apie 1-2 val. nakties V. S. jį (R. J.) parvežė į namus. Apeliantas nurodė, neturintis jokio keturračio, o anksčiau turėtą 2022 m. gruodžio 16 d. pardavė A. C. (A. C.). Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė 2022 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 20) ir traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo kopiją (b. l. 35), o ir liudytoju apylinkės teisme apklaustas A. C. patvirtino, jog iš R. J. 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) nusipirko juodos ir geltonos spalvos keturratį, jį išsivežė su priekaba į (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 21 d. užregistravo savo vardu, valstybinio numerio nekeitė, niekam nedavė naudotis, (duomenys neskelbtini) pats juo nevažiavo, važinėjo tik (duomenys neskelbtini) miesto apylinkėse. R. J. nurodomas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. S. bei J. J.. V. S. paaiškino, jog 2023 m. balandžio 12 d. nuvyko pas R. J., po to abu nuvažiavo pas jį (V. S.) į (duomenys neskelbtini), kur prie namų taisė sėjimo įrenginį. R. J. namo nuvežė apie 1 val. 30 min. nakties. Liudytoja J. J. taip pat nurodė, kad jos sutuoktinio R. J. namuose tuo metu, kai prie namų atvykę pasienio pareigūnai jo ieškojo, nebuvo. Apeliacinio teismo vertinimu, šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymai nepaneigti.
9. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka patvirtinti apelianto kaltei dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje padaryto nusižengimo, nurodė, kad pagrindo netikėti VSAT pareigūnų parodymais nėra. Nors tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teisme liudytojais apklausti VSAT pareigūnai T. J., J. P. ir M. S. nurodė iš veido bruožų atpažinę, kad stabdomą keturratį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J., vis tik aukštesnės instancijos teismo vertinimu minimi liudytojai galėjo sąžiningai klysti. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis užfiksuotas tamsiu paros metu, t. y. kaip matyti iš administracinio kaltinimo 22 val. 30 min. Pagal byloje esančius Lietuvos hidrometeorologijos duomenis nustatyta, jog tuo metu, t. y. 2023 m. balandžio 12 d. 22 val. 30 min., buvo stebimi negausūs krituliai (b. l. 46 – 47, 67). Patys pareigūnai nurodė, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, buvo apsirengęs tamsiai, juodai, su juoda kepure. Nurodytų aplinkybių pagrindu, t. y. įvertinus nagrinėjimo įvykio laiką – tamsų paros metą, jo metu buvusias oro sąlygas, pažeidėjo aprangą, aplinkybes, jog transporto priemonės vienas kitą apšvietė žibintų šviesomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareigūnams įžiūrėti pažeidėjo veidą, veido bruožus galėjo būti sudėtinga. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo byloje nėra fiksuoti (nenurodyti ir administraciniame kaltinime) keturračio, su kuriuo buvo padarytas nusižengimas, valstybiniai numeriai, ir (ar) apskritai transporto priemonė buvo su valstybiniais numeriais, apie šias aplinkybes nieko nenurodyta ir VSAT pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jos nesiaiškintos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Transporto priemonė su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas nenustatyta, nors vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, nagrinėjamu atveju VSAT pareigūnai, turėjo teisę atlikti įvykio vietos ir (ar) vietovės apžiūrą, t. y. R. J. namo kiemą, į kurį galimai įvažiavo pareigūnų persekiojamas keturratis.
10. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina akcentuoti, jog tokio pobūdžio bylose taip pat labai didelę reikšmę turi pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju tokie duomenys byloje nėra pateikti. Aplinkybę, kad objektyvus įrodymas, galintis padėti nustatyti tikrą buvusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, todėl R. J. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 4 dalies nutrauktina.
11. Apeliaciniame skunde R. J. taip pat nurodo, kad buvo padaryta ir kitų Institucijos priimto nutarimo surašymo nustatytos tvarkos pažeidimų, tačiau atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, minėti skundo argumentai nenagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas nutaria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą tenkinti, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su administracinio nusižengimo padarymo vieta ir ar VSAT pareigūnai, stabdydami asmens vairuotą keturratį, tai darė tinkamai ir laikydamiesi nustatytų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
R. J. skundą tenkinti.
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį ir dėl R. J. skundo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės nutarimo priimti naują nutarimą:
panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.