- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- A-146-1960-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 68-143 „Dėl V. B. 2007 m. birželio 19 d. skundo“, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2007 m. spalio 30 d. sprendimą „Dėl V. B. 2007 m. rugsėjo 10 d. skundo“ Nr. S-200 (7-183/2007) ir mokestinį patikrinimą nutraukti (b. l. 2-10).
Pareiškėjas paaiškino, kad mokestinis ginčas byloje kilęs dėl jo 2000 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gautų piniginių lėšų. Nurodė, kad užsienio kompanijos „Theodor LLC“, „Nordic Enterprises Limited“ ir „Rodin European LLC“ niekada nebuvo registruotos Lietuvos Respublikoje kaip juridiniai asmenys, nėra šios valstybės ūkio subjektai ir pagal galiojančias teisės normas negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus patikrinimo objektu (nepriklauso jo jurisdikcijai). Lietuvos mokesčių administratorius neturi teisės reikalauti iš užsienio bendrovių patikrinimui ataskaitinių buhalterinių dokumentų. Tokius patikrinimus gali atlikti tik tos šalies atsakingos institucijos, kurioje užsienio kompanija yra registruota kaip mokesčių mokėtojas. Pareiškėjo nuomone, dėl šios priežasties mokesčių administratorius neturėjo teisės iš jo reikalauti užsienio kompanijų dokumentų. Pareiškėjas teigė, kad būdamas minėtų užsienio kompanijų įgaliotu atstovu, atsiskaitydavęs už vykdomą veiklą bei su tuo su susijusias išlaidas. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nurodė ne kartą prašęs, kad mokesčių inspekcija kreiptųsi į užsienio kompanijas dėl pirminių ataskaitinių dokumentų išdavimo, tačiau, kaip matyti iš mokestinio patikrinimo akto, į jo prašymus atsižvelgta nebuvo. Be to, akte klaidingai teigiama, kad pareiškėjas nepateikė ataskaitinių dokumentų, kurie yra perduoti užsienio kompanijoms. Tokiais savo veiksmais, pareiškėjo manymu, VMI pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 straipsnį. Pažymėjo, kad nei atsakovas, nei Komisija nesivadovavo tuo, kad mokestiniam patikrinimui buvo pateikti visi reikalingi paaiškinimai, duomenys ir dokumentai, patvirtinantys pinigų gavimą ir panaudojimą iš kompanijos „Rodin European LLC.“ už 2002, 2003 ir 2004 metus. Mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgą laiką, jo vykdymo veiksmai kelis kartus buvo sustabdyti (nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. mokestinis patikrinimas sustabdytas, jis pratęstas nuo 2006 m. balandžio 21 d., o nuo 2006 m. birželio 15 d. vėl sustabdytas). Pareiškėjas paaiškino, kad mokestinis patikrinimas buvo pradėtas jam pareiškus įtarimus, tačiau su šiuo patikrinimu susijusi baudžiamoji byla yra baigta, jo kaltė nėra nustatyta. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi daiktai, dėl kurių įsigijimo ir pajamų deklaravimo buvo pareikšti įtarimai, buvo įsigyti ne V. B., kaip fizinio asmens, vardu, o „Rodin European LLC“ vardu ir ne V. B. reikmėms, o šios firmos, kuri pagal 2002 metų panaudos sutartį naudojasi V. B. ir T. B. priklausančiomis patalpoms, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad tyrimui buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, o būtent - sutartis dėl minėtų patalpų teisėto suteikimo naudotis panaudos teise firmai „Rodin European LLC“. V. B. tik atstovavo minėtą kompaniją Lietuvos teritorijoje. Mokesčių inspekcijai paaiškinta, jog kompanija „Nordic Enterprises Limited“ pagal tarpusavio atsiskaitymus su „Rodin European LLC“ sumokėjo tiesiogiai įmonei „Baldų dizaino projektai“, todėl šis mokėjimas faktiškai yra patalpų naudotojo „Rodin European LLC“, kurią atstovavo V. B. Šiai kompanijai buvo išsiųsti, kaip to reikalauja norminiai aktai, visi buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys aukščiau išdėstytus teiginius. Dėl grynųjų pinigų išmokėjimo bankuose pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius ir Komisija vadovavosi daugeliu atvejų netinkamomis iš banko gautomis grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų kopijomis, kuriose yra atšviestos tik vienos pusės, o antros pusės, kur nurodyti gaunančio pinigus asmens pareigos ir įmonės pavadinimas, mokesčių administratorius nevertino. Įvertinus išdėstytus motyvus, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai ir mokėtinos į biudžetą sumos nėra pagrįstos ir teisėtos, nes patikrinimo metu buvo ignoruojami įrodymai ir mokestinis patikrinimas atliktas, pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-29). Atsakovas paaiškino, kad fizinių asmenų 2000-2003 metais gautų pajamų apmokestinimą Lietuvos Respublikoje reglamentavo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (toliau – FAPML įstatymas) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) nuostatos. Pagal FAPML įstatymą nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui nustatyta pareiga mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, jei yra gaunamos su darbo santykiais nesusijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių ar įstaigų. Atitinkamai ir GMP įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, o šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje bei ne Lietuvoje. GMP įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustatė, kad 33% pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamoms, nenurodytoms šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, mokesčio administratoriaus patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo iš užsienio kompanijų sąskaitų paimtos pinigų sumos gali būti neapmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu tik esant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo paimtos piniginės lėšos nėra fizinio asmens pajamos. Atsakovas bei Komisija, įvertinę visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir atsižvelgę į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2000 - 2002 metų laikotarpiu iš kompanijų „Nordic Enterprises Limited“, „Theodor LLC“, „Rodin European LLC“ atsiskaitomųjų sąskaitų banke nuolat išimdavo pinigines lėšas, o taip pat iš minėtų kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo lėšas, tačiau nei patikrinimo metu, nei po patikrinimo nepateikė jokių apskaitos dokumentų ar kitokių juridinę galią turinčių dokumentų, įrodančių, kad šie pinigai buvo panaudoti minėtų kompanijų reikmėms, pagrįstai konstatavo, kad šios piniginės lėšos priskirtinos pareiškėjo pajamoms. Be to, atsižvelgus į tai, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas su minėtomis kompanijomis būtų sudaręs darbo sutartis ir gavęs darbo užmokestį arba dividendus, o pareiškėjas savo 2006 m. gegužės 17, 19 d. paaiškinimuose taip pat nurodė, jog su šiomis užsienio kompanijomis darbo sutarčių nebuvo sudaręs ir darbo užmokesčio negavo, laikyta, kad pareiškėjas iš užsienio kompanijų „Nordic Enterprises Limited“, „Theodor LLC“ ir „Rodin European LLC“ gavo pajamas kaip fizinis asmuo, kuris su šiomis kompanijomis darbo santykiais nebuvo susijęs, todėl jos turėjo būti deklaruotos ir apmokestintos FAPML įstatymo V dalyje nustatyta tvarka ir tarifu.
Dėl pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusių dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini, sujungimo ir jų rekonstrukcijos bei remonto darbų apmokėjimo aplinkybių atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija pagrįstai nusprendė, jog šių butų remonto darbų išlaidų sumos pareiškėjas asmeniškai nepatyrė, todėl pareiškėjui ir jo sutuoktinei apmokėta užsienio kompanijų dviejų butų sujungimo į vieną, atliktų remonto darbų 164 100 Lt suma turi būti priskiriama prie jų 2002 metų kitų pajamų, gautų paslaugomis. Atsakovas paaiškino, jog į pareiškėjo pateiktą 2002 m. balandžio 19 d. susitarimą su bendrove „Rodin European LLC“ dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo naudojimui bei jų remonto (rekonstrukcijos) išlaidų nebuvo atsižvelgta, nes pareiškėjas ir jo sutuoktinė patikrinimui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių užsienio kompanijos darbuotojų arba atstovų pasinaudojimo šiais butais ar butu faktą, o taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo užsienio kompanijos naudojimui ir jų remonto (rekonstrukcijos) išlaidų iš viso buvo sudarytas ir pasirašytas. Kadangi pareiškėjas už 2000 - 2002 metus fizinio asmens pajamų deklaracijų savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, o jo pajamų gavimo iš užsienio valstybių kompanijų faktas minėtu laikotarpiu įrodytas iš bankų gautais dokumentais, atsakovo manymu, VMI pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė FAPML įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2000 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija), 37 straipsnį, nes 2000 - 2002 metais gautų pajamų iš užsienio bendrovių „Nordic Enterprises Limited“, „Theodor LLC“, „Rodin European LLC“ nedeklaravo ir fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) nuo šių pajamų į biudžetą nemokėjo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2003 - 2004 metais, kaip ir ankstesniais metais, iš kompanijos „Rodin European LLC“ atsiskaitomųjų sąskaitų banke nuolat išimdavo pinigines lėšas, o taip pat iš minėtos kompanijos atsiskaitomųjų sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo lėšas, tačiau nei patikrinimo metu, nei po patikrinimo nepateikė jokių apskaitos dokumentų ar kitokių juridinę galią turinčių dokumentų, įrodančių, kad šie pinigai buvo panaudoti minėtos kompanijos reikmėms, atsakovo manymu, šios piniginės lėšos patikrinimo metu pagrįstai priskirtos prie pareiškėjo B klasės pajamų, kurios yra deklaruojamos ir apmokestinamos pagal GPMĮ V skyriuje nustatytą tvarką. Kadangi pareiškėjas 2003 - 2004 metais iš užsienio kompanijos „Rodin European LLC“ gautų pajamų pinigais ir natūra nedeklaravo, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo šių pajamų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo, VMI, vadovaudamasi GPMĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsniu, 22 straipsnio 3 dalimi, MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr.IX-2112 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1 d.), pareiškėjui nuo gautų kitų pajamų pagrįstai papildomai apskaičiavo 947 971 Lt GPM, o, vadovaujantis GPM įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi, nuo papildomai apskaičiuotos GPM sumos apskaičiavo 245 684,52 Lt šio mokesčio delspinigių.
Įvertinus pareiškėjo nurodomas jo paskolos kompanijai „Nordic Enterprises Limited“ suteikimo aplinkybes, atsakovo teigimu, pareiškėjas 1993 m. liepos 1 d. su užsienio kompanija „Nordic Enterprises Limited“ realiai paskolos sutarties negalėjo sudaryti, nes ši kompanija tuo metu dar nebuvo įsteigta. Be to, paskolos sutarčių, sudarytų su V. K. ar užsienio kompanija, dokumentų, patvirtinančių pinigų skolinimo faktą, pareiškėjas patikrinimui nepateikė, jo teiginiai dėl kompanijai „Nordic Enterprises Limited“ suteiktos paskolos grąžinimo yra neįrodyti. Atsakovo manymu, pareiškėjas siekia pateisinti neaiškiomis aplinkybėmis gautas kitas pajamas. Atsakovas pažymėjo, kad V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinime išdėstyti teiginiai taip pat laikytini neįrodytais, nes šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų nei pareiškėjas, nei V. K. nepateikė. Į pareiškėjo ir jo sutuoktinės pateiktą 2002 m. balandžio 21 d. šeimos vartojimo kredito susitarimą, surašytą su bendrove „Rodin European LLC“, VMI mano neatsižvelgusi pagrįstai, nes pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių šeimos vartojimo kredito susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes bei faktus, patikrinimui nepateikė. Be to, pervedant pinigines lėšas iš bendrovės „Rodin European LLC“ banko atsiskaitomosios sąskaitos į pareiškėjo banko sąskaitas, banko pavedimuose nenurodyta, jog pinigai pervedami pagal šeimos vartojimo kredito susitarimą.
Pareiškėjo argumentas, kad VMI pažeidė MAĮ 36 straipsnio 8 ir 9 punktus, kad jis, kaip įgaliotas užsienio kompanijų atstovas, neprivalėjo kaupti užsienio kompanijų buhalterinės ar kitos informacijos, atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, jog pagal MAĮ 49 straipsnio 2 dalį atsisakymas pateikti informaciją negali būti grindžiamas komercine ar banko paslaptimi. VMI, turėdama įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, nurodė atlikusi pareiškėjo, kaip Lietuvos gyventojo, o ne minėtų užsienio ūkio subjektų patikrinimą, siekdama kontroliuoti kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo srityse. Atlikdama pareiškėjo FAPM bei GPM apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo teisingumo patikrinimą, VMI teigė pagrįstai rėmusis patikrinimo metu surinkta medžiaga, iš VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriaus gauta informacija apie ūkio subjektus, bankų pateiktais duomenimis, kita surinkta medžiaga. VMI neneigė ūkio subjektų „Nordic Enterprises Limited“, „Theodor LLC“, „Rodin European LLC“ egzistavimo fakto, tačiau, įvertinusi JAV Iždo departamento pajamų tarnybos pateiktą medžiagą, nurodė konstatavusi, kad nurodytu adresu registruotos bendrovės veiklos nevykdo. Nenustatyta, kad pareiškėjas, kaip „Nordic Enterprises Limited“ įgaliotinis, „Theodor LLC“ vykdomasis direktorius, būtų gavęs iš šių ūkio subjektų su darbo santykiais susijusių pajamų ar dividendų. Pareiškėjo skunde nurodyta dokumentų nepateikimo priežastis - kad jau keletą metų jis nebeatstovauja kompanijų „Nordic Enterprises Limited“ ir „Rodin European LLC“, todėl patikrinimo metu neturėjo jokių žinių apie šias kompanijas – atsakovo manymu, vertintina kritiškai. Atsakovas paaiškino, jog skunde minimas 2005 m. liepos 28 d. laiškas VMI viršininkui P. A. (VMI gautas 2005 m. rugpjūčio 16 d., registravimo Nr. 9618) buvo atsiųstas pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, o V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimas atsiųstas dar iki pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo VMI. Iš šių dokumentų turinio galima spręsti, kad pareiškėjas buvo informavęs užsienio ūkio subjektus „Rodin European LLC“ ir „Nordic Enterprises Limited“ apie būtinybę pateikti dokumentus, pateisinančius jam pervestų piniginių lėšų panaudojimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovo manymu, nėra pagrindo teigti, kad VMI pažeidė MAĮ 36 straipsnio 8 punkto nuostatas. Atsakovas pažymėjo, jog pagrįstas mokesčio administratoriaus reikalavimas pateikti apskaitos dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie iš užsienio ūkio subjektų gautų lėšų panaudojimą, negali būti vertinamas, kaip neteisėtas mokesčių administratoriaus nurodymas. Atsakovas teigė, kad VMI pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė į biudžetą sumokėti ginčijamas mokestines sumas, kad atsakovas ir Komisija savo sprendimais pagrįstai tai patvirtino, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas iš bylos dokumentų nustatė, kad pareiškėjais (kaip kompanijos patikėtinis) naudodamasis įgaliojimu („Nordic Enterprises Limited" 1997 m. sausio 21 d. įgaliojimas) (MGK b. t. 4, b.l. 48-55) 2000 metais paėmė iš AB SEB Vilniaus banke (toliau - Bankas) esančios užsienio kompanijos „Nordic Enterprises Limited" (kodas 083021C, įsteigta 1997 m. sausio 20 d., registruota adresu: 2 nd Floor, 15 Victoria Street, Gauglas, Isle of Man, IMI 2LW) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 95900 Lt grynųjų pinigų, taip pat iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 260000 DEM 494177 Lt. Iš viso pareiškėjas iš minėtos kompanijos sąskaitų išėmė 590077 Lt grynųjų pinigų sumą. Pagal Banko pateiktus kompanijos „Nordic Enterprises Limited" sąskaitos išrašus nustatyta, kad pareiškėjas į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nurodytos Banko sąskaitos pervedė 6000 Lt. Iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo nustatyta, kad jis gautas pinigines lėšas naudojo savo poreikiams, išimdamas grynuosius pinigus ir atsiskaitydamas už įvairias prekes (maisto, pramonines) bei paslaugas (stomatologines).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2001 metais paėmė iš kompanijos „Nordic Enterprises Limited" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 231600 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 130100 DEM 235782 Lt. Iš viso buvo išimta grynais pinigais 467382 Lt. Be to, pagal Banko pateiktus kompanijos „Nordic Enterprises Limited" sąskaitos išrašus nustatyta, kad iš jos sąskaitos į pareiškėjo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 metais pervesta 67000 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjas 2002 metais paėmė iš kompanijos „Nordic Enterprises Limited" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 83900 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 139500 eurų (481666 Lt). Iš viso jis paėmė 565566 Lt. Be to, iš kompanijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais pervesta 31600 Lt (MGK b.t. 1., b.l. 105-106, 109-111, 113-115; b.t. 2, b.l. 68-85, 123-198).
Konstatuota, kad pareiškėjas (kaip kompanijos vykdomasis direktorius) pagal įgaliojimą („Theodor LLC" valdančiojo direktoriaus O. K. 1998 m. liepos 10 d. įgaliojimas) 2000 metais paėmė iš Banke esančios užsienio kompanijos „Theodor LLC" (įsteigta 1996 m. spalio 11 d., registruota Delavaro valstijoje adresu 3317 C OLD Capitol Trail, Wilmington, DE 19808, Count of New Castle) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4290 JAV dolerių (17160 Lt). Be to, iš minėtos kompanijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. spalio 13 d. buvo pervesta 6560 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais pervesta 2100 JAV dolerių (84000 Lt). Iš viso pervesta 14960 Lt. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2001 metais iš kompanijos „Theodor LLC" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 8000 JAV dolerių (32000 Lt) (b.t. 1., b.l. 107-108).
Nustatyta, kad pareiškėjas (kaip kompanijos įgaliotinis) įgaliojimo pagrindu („Rodin European LLC" 2002 m. balandžio 8 d. įgaliojimas) 2002 metais paėmė iš Banke esančių užsienio kompanijos „Rodin European LLC" (įsteigta 2002 m. kovo 5 d., registruota adresu 400 7th Street NW, Suit 101, Washington, DC 20004, USA) sąskaitų 73000 Lt, 56620 Eurų bei 5000 JAV dolerių (286290 Lt). Be to, iš kompanijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 22000 Lt. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2003 metais paėmė iš kompanijos „Rodin European LLC" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 310700 Lt ir 159700 eurų (551412 Lt). Iš viso jis paėmė 862112 Lt. Be to, pagal Banko pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2003 metais į savo asmeninę banko kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Lt, į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 49347 eurų ir 1500 eurų, į kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesta 10496 eurų ir 9000 eurų, o į kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesta 7000 eurų. Iš viso pervesta 90843 eurų (3136663 Lt), kuriais disponavo pareiškėjas. Taip pat pareiškėjas 2003 metais iš minėtos kompanijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21750 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 13000 Lt. Iš viso pareiškėjas pervedė 34750 Lt. Iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo nustatyta, kad jis gautas pinigines lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2004 metais paėmė iš kompanijos „Rodin European LLC" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 235000 Lt ir 342000 eurų (1180858 Lt). Iš viso pareiškėjas išėmė 1415858 Lt. Be to, pareiškėjas 2004 metais į banko kortelės sąskaitas, kuriomis disponavo, pervedė 169861 Lt (MGK b.t.1, b.l. 112, 116-123; b.t. 4., b.l. 22-27; 28-42; b.t. 2, b.l. 91-97).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas minėtų piniginių sumų gavimo fakto neginčijo, teigė , kad užsienio kompanijos „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" įgaliojo jį atlikti šių kompanijų vardu bankuose atidarytų sąskaitų aptarnavimo veiksmus ir grynųjų pinigų operacijas, tačiau iš sąskaitų paimtos piniginės lėšos netapo jo nuosavybe (pajamomis). Pareiškėjo teigimu, visas iš kompanijų sąskaitų paimtas pinigines lėšas grąžinęs šioms kompanijoms ir panaudotos verslo tikslams, pateikė mokesčių administratoriui V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimą bei „Rodin European LLC" raštą, pasirašytą N. G. (vadybininkas), patvirtinančius, kad už visas operacijas atsiskaitė ir jokių pajamų negavo (MGK b.t. 1, b.l. 133-151). Teismas šiuos dokumentus įvertino kritiškai. Nurodė, kad raštuose pateiktiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė įrodymų nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai.
Vertinant apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu ir gyventojų pajamų mokesčių pagrįstumą, konstatuota, jog piniginių lėšų suma neapmokestintina minėtais mokesčiais tik tuomet, jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra pareiškėjo pajamos. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas vykdė pinigų išėmimą ir piniginių lėšų pervedimus iš Banke esančių užsienio kompanijų „Nordic Enterprises Limited“, „Theodor LLC", „Rodin European LLC" sąskaitų. Pinigų gavimas patvirtintas pareiškėjo parašais (MGK b.t. 2, b.l. 34-198; b.t., 4, 22-198). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtų kompanijų realią veiklą bei veiklos vykdymo buveinę. Be to, nors pareiškėjas buvo įgaliotas kompanijų vardu atlikti teisinius veiksmus, tokius kaip susitarti, vadovauti, tvarkyti reikalus, susijusius su kompanijų verslu, jis nepateikė detalių paaiškinimų, kaip jis tai vykdė, kokiomis sąlygomis, ar jam buvo už tai atlyginta. Priešingai, pareiškėjas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu atsisakė teikti bet kokią informaciją, susijusią su minėtų kompanijų veikla, aiškinti jo atliktų finansinių operacijų aplinkybes bei nurodė, kad dirbo be atlygio. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino ir teisme. Teismo konstatavimu, tai prieštarauja protingai ekonominei logikai. Mokestinio tikrinimo metu pareiškėjas nurodė įrodymų nepateikiąs todėl, kad neva jau keletą metų nebeatstovauja minėtoms kompanijoms ir nebeturi jokių žinių apie jų veiklą bei galimybės pateikti papildomų įrodymų. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas susirašinėjo su minėtomis užsienio kompanijomis (2005 m. liepos 28 d. laiškas, adresuotas P. A., vietos mokesčių administratoriaus gautas 2005 m. rugpjūčio 16 d., registravimo Nr. 9618). Taip pat pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui buvo pateiktas V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimas, atsiųstas dar iki pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo vietos mokesčių administratoriui. Iš šių dokumentų turinio nustatyta, kad pareiškėjas buvo informavęs užsienio ūkio subjektus „Rodin European LLC“, „Nordic Enterprises Limited" apie būtinybę pateikti dokumentus, pateisinančius jam perduotų piniginių lėšų panaudojimą. Todėl minėtas pareiškėjo motyvas dėl galimybės pateikti įrodymus atmestas kaip nepagrįstas (MKG b.t. 1, b.l. 37).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2001 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. gegužės 9 d. iš kompanijos „Nordic Enterprises Limited“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Banke esančią savo ir sutuoktinės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 201 ir 21300 Lt. Banko sąskaitos išraše eilutėje „finansinės operacijos aprašymas“ nurodyta, kad tai yra 50 % skolos grąžinimas pagal 1993 m. liepos 1 d. sutartį. Taip pat iš minėtos užsienio kompanijos nurodytos sąskaitos buvo pervesta 20000 Lt į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas - 1993 m. liepos 1 d. sutartis). Byloje nustatyta, kad 2001 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijoje FR0001 pareiškėjas ir jo sutuoktinė T. B. V skyriuje deklaravo 30 000 Lt per ataskaitinius metus kitų asmenų grąžintos paskolos ir nurodė, kad paskola grąžinta pagal 1993 m. liepos 1 d. sutartį, sudarytą su Anglijos kompanija „Nordic Enterprises Limited". Taip pat nustatyta, kad 2002 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijoje FR0001 pareiškėjas ir jo sutuoktinė T. B. V skyriuje deklaravo 50000 Lt paskolos ir nurodė, kad paskola grąžinta pagal minėtą paskolos sutartį. Pagal gautą iš Banko informaciją nustatyta, kad kompanija „Nordic Enterprises Limited" pagal Generalinės registratūros steigimo pažymėjimą įsteigta 1997 m. sausio 21 d. Įvertinus bylos medžiagą, padaryta išvada, kad byloje pateikta 1999 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartis nepatvirtina, jog pareiškėjo gauti iš minėtos kompanijos pinigai nėra pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos ir kad jie minėtus pinigus gavo kaip paskolos grąžinimą, vykdant minėtą sutartį. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 1993 m. liepos 1 d. su užsienio kompanija „Nordic Enterprises Limited" realiai paskolos sutarties sudaryti negalėjo, nes tokia kompanija dar nebuvo įsteigta. Pareiškėjas 2006 m. gegužės 17 d. paaiškinime nurodė, kad 1993 metais paskolino 20000 JAV dolerių Rusijos piliečiui V. K., kuris, jo teigimu, 1997 metais šią pinigų sumą įnešė į užsienio kompaniją „Nordic Enterprises Limited" kaip suteiktą paskolą šiai kompanijai. Pažymėta, kad dėl šios paskolos suteikimo su užsienio kompanija buvo sudarytos ir pasirašytos pareiškėjo ir T. B. (pareiškėjo sutuoktinės) dvi sutartys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nėra pateikta kitų dokumentų ar įrodymų (pvz., gautos paskolos suderinimo aktų), kurių pagrindu būtu galima konstatuoti, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei minėti pinigai iš kompanijos sąskaitos išmokėti 1993 m. liepos 1 d. paskolos sutarties pagrindu (MGK b.t. 3., b.l. 155-198, b.t. 4, b.l. 6-8).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 m. spalio 10 d. mokesčių administratoriui buvo pateikta patikslinta 2002 m. gyventojų (šeimos) turto deklaracija (pareiškėjo ir sutuoktinės), kurioje deklaruota 39751 Lt gauta paskola iš „Nordic Enterprises Limited" (deklaracija nepriimta). Pareiškėjas 2002 m. gegužės 9 d. iš kompanijos „Nordic Enterprises Limited" sąskaitos Nr. 3867508 į Banke esančią savo ir sutuoktinės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21300 Lt. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pervedant 21300 Lt pinigines lėšas iš kompanijos banko atsiskaitomosios sąskaitos į pareiškėjo banko sąskaitą, banko pavedimuose nebuvo nurodyta, kad tai pinigų pervedimai pagal kredito sutartį. Nurodytas pinigų pervedimo tikslas - sąskaitos papildymas. Pareiškėjas minėtos pinigų sumos gavimo fakto neginčija, bet skunde nurodė, kad 21300 Lt pinigų suma gauta 2002 m. balandžio 21 d. susitarimo pagrindu. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad šis susitarimas nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo gauti pinigai nėra jo pajamos ir kad pareiškėjas minėtus pinigus gavo kaip kreditą, vykdant minėtą susitarimą.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui 2002 m. balandžio 21 d. šeimos kredito suteikimo susitarimą, surašytą jo ir kompanijos „Rodin European LLC" (įsteigta 2002 m. kovo 5 d.). Šiuo susitarimu minėta kompanija įsipareigojo suteikti pareiškėjo šeimai 80 000 Lt vartojimo kreditą dvejiems metams (nuo 2002 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.), kuriuo jis gali naudotis kaip skolininkas tiesiogiai ar jo šeimos nariai (MGK b.t. 5, b.l. 86-90). Teismas pažymėjo, kad susitarime nėra numatytas palūkanų mokėjimas. Šio susitarimo 4.1 punkte nurodyta, kad skola turi būti grąžinta per ketverius metus, pradedant paskolos grąžinimą nuo 2007 m. sausio 1 d. ir baigiant 2010 m. gruodžio 31 d. Susitarime nurodyta, kad pastarasis šalių susitarimas pasirašytas 2002 m. balandžio 21 d. Vašingtone. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes bei faktus, patikrinimo metu nepateikė. Pareiškėjas savo 2005 m. gegužės 27 d. paaiškinime nurodė, kad šeimos vartojimo kredito susitarimas buvo suderintas su kompanijos vadovybe faksu, o vėliau pasirašytas kompanijos vadovybės Vašingtone, jis sutartį pasirašė vėliau Lietuvoje. Pareiškėjas teigė, kad šio susitarimo persiuntimui į Lietuvą ir atgal į JAV buvo pasinaudota UAB „DHL Lietuva" paslaugomis. Tačiau paaiškinimams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Pažymėta, kad Banko pavedimuose kaip pinigų pervedimo pagrindas nurodoma sąskaitos papildymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2002 m. pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančių butų adresu (duomenys neskelbtini) sujungimo ir remonto darbų, kuriuos atliko UAB „Podčernin ir kompanija", išlaidos sudarė 164 100 Lt. Šie darbai buvo apmokėti užsienio ūkio subjektų „Rodin European LLC" ir „Nordic Enterprises Limited" lėšomis. Patikrinimo metu nustatyta, kad sujungtus butus 2003 m. kovo 10 d. pareiškėjas ir sutuoktinė pardavė sutuoktinės dukrai A. M.. Remiantis bylos medžiaga konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad butai buvo remontuojami, siekiant juos panaudoti minėtų užsienio ūkio subjektų reikmėms, t. y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių užsienio kompanijų darbuotojų arba atstovų pasinaudojimo šiais butais faktą. Padaryta išvada, kad patikrinimo metu šios remonto darbų išlaidų sumos pagrįstai priskirtos pareiškėjo ir sutuoktinės pajamoms (MGK b.t. 4, b.l. 10-13; 60-105).
Teismas konstatavo, jog ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Minėto kodekso 3.117 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadovaujantis tuo, padaryta išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė, kad 20000 Lt, 21300 Lt ir 164100 Lt gautų į bendrą jungtinę banko sąskaitą lėšų, yra abiejų sutuoktinių pajamos, apmokestintinos lygiomis dalimis.
Dėl elektros instaliacijos darbų ir baldų pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute apmokėjimo kompanijos „Rodin European LLC" lėšomis konstatuota, kad VMI, vadovaudamasi GPMĮ 9 straipsniu bei Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339, nuostatomis, pagrįstai už pareiškėją ir jo sutuoktinę apmokėtą paslaugų vertę priskyrė jų pajamoms natūra, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjas ir jo sutuoktinė patikrinimui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių užsienio kompanijos darbuotojų arba atstovų pasinaudojimo butais faktą. Pažymėta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2003 m. kovo 10 d. minėtus butus pardavė A. M., nors juose gyvena pats su sutuoktine, o nuo 2006 m. birželio 1 d. minėtus butus jie deklaruoja kaip nuolatinę gyvenamąją vietą.
Teismas konstatavo, jog mokestinis ginčas byloje iš esmės vyksta dėl pareiškėjo nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gautų piniginių lėšų. Fizinių asmenų 2000-2003 metais gautų pajamų apmokestinimą Lietuvos Respublikoje reglamentavo 1990 m. spalio 5 d. FAPML įstatymo Nr. I-641 ir 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ įstatymo Nr. IX-1007 nuostatos. Pagal FAPML įstatymo 1 dalies 2 punktą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojais buvo laikomi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš užsienio valstybių gyventojų, iš komercinės-ūkinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse. Šio įstatymo 33 straipsnyje buvo nustatyta, kad bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardintos šio įstatymo II, III, IV dalyse bei šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taigi, pagal šį įstatymą nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui nustatyta pareiga mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, jei yra gaunamos su darbo santykiais nesusijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ar organizacijų. Atitinkamai GPM įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, o šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad 33 % pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamoms, nenurodytoms šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, vertinant apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu pagrįstumą, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo iš užsienio kompanijų sąskaitų paimtos pinigų sumos gali būti neapmokestinamos pajamų mokesčiu tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo paimtos lėšos nėra fizinio asmens pajamos. Nepateikus įrodymų, kad pareiškėjo iš užsienio kompanijų sąskaitų paimtos pinigų sumos nėra apmokestinamos pajamos, teismo konstatavimu, turi būti apskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis bei gyventojų pajamų mokestis. Nagrinėjamame mokestiniame ginče mokesčių administratorius pateikė įrodymus bei išdėstė argumentus, kuriais remdamasis jis apskaičiavo pareiškėjui mokėtinus mokesčius. Vadovaudamasis MAĮ (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 67 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Teismo konstatavimu, būtent mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) turėjo paneigti mokesčių administratoriaus nurodytus argumentus bei įrodymus. Jis objektyviai turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius mokesčių administratoriaus motyvus, tačiau to nepadarė. Įvertinusi bylos aplinkybes, kolegija konstatavo, kad Komisija ir mokesčių administratorius tinkamai atliko savo pareigą, surinko pakankamai įrodymų akto teiginiams pagrįsti. VMI, turėdama įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, pagrįstai ir išsamiai atliko pareiškėjo, kaip Lietuvos gyventojo, o ne minimų užsienio ūkio subjektų patikrinimą, siekdama kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo srityse. Pareiškėjas, vykdydamas MAĮ 40 straipsnio 8 punkto nuostatas, privalėjo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus bei kitą informaciją. VMI, atlikdama pareiškėjo FAPM bei GPM apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo teisingumo patikrinimą, pagrįstai rėmėsi patikrinimo metu surinkta medžiaga, VMI Tarptautinių informacijos mainų skyriaus gauta informacija apie ūkio subjektus, bankų pateiktais duomenimis, kita surinkta medžiaga. Teismas konstatavo, kad teritorinio ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėjas už 2000-2002 metus fizinio asmens pajamų deklaracijos nepateikė, o pareiškėjo pajamų gavimo iš užsienio valstybių kompanijų faktas minėtu laikotarpiu yra įrodytas iš bankų gautais dokumentais. Tokiu būdu, VMI pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė FAPML įsatatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 37 straipsnį (2000 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija), nes 2000-2002 metais gautų pajamų iš užsienio bendrovių „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" nedeklaravo ir FAPM nuo šių pajamų į biudžetą nemokėjo. Dėl to, vadovaujantis FAPML įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui už 2000-2002 metus pagrįstai apskaičiuotas 444546 Lt FAPM, o vadovaujantis FAPML įstatymo 39 straipsniu, MAĮ 39 straipsnio 6 punktu (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.VIII-838, 2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX -394 redakcija) ir 2004 m. balandžio 13 d. MAĮ Nr. IX-2112 96 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai apskaičiuoti 178324,38 Lt šio mokesčio delspinigiai. Nustatyta, jog pareiškėjas, pažeisdamas GPM įstatymo 3 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies reikalavimus, 2003-2004 metais iš užsienio kompanijos „Rodin European LLC" gautų pajamų pinigais ir natūra nedeklaravo, GPM nuo šių pajamų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo, todėl VMI, vadovaudamasi GPM įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, MAĮ 66 straipsnio 2 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1 d.), pareiškėjui nuo gautų kitų pajamų pagrįstai papildomai apskaičiavo 947971 Lt GPM, o, vadovaudamasi GPM įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi, nuo papildomai apskaičiuotos GPM sumos pagrįstai apskaičiavo 245684,52 Lt šio mokesčio delspinigių.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Apelianto manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nepakankamai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, vienašališkai įvertino šalių pateiktus įrodymus, vadovavosi tik mokesčių administratoriaus pateiktais mokestinio patikrinimo dokumentais ir išvadomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Šalies argumentai
Apeliantas remiasi pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, nurodo mokesčių administratoriams pateikęs visus turimus dokumentus: atstovavimo sutartis, užsienio kompanijų siųstus laiškus ir t. t. Pažymi, kad užsienio kompanijos, kurias jis atstovavo Lietuvoje, jam pretenzijų nepareiškė. Apeliantas pažymi, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Apeliantas paaiškina, jog jis Lietuvoje veikė kaip užsienio kompanijų atstovas, iš šių kompanijų gaudavo resursus paskirtiems įgaliojimams vykdyti. Apie savo veiksmus, visą nuveiktą darbą atsiskaitydavo tiesiogiai užsienio kompanijoms. Mokesčių administratorius iš kitų šalių mokesčių tarnybų negavo jokios informacijos apie jam, kaip fiziniam asmeniui, išmokėtas pajamas. Be to, mokesčių administratorius turėjo raštiškus įrodymus, o būtent „Rodin European LLC" Utenos AVMI viršininkui atsiųstą laišką ir kompanijos „Nordic Enterprises Limited" atstovo V. K. paaiškinimus, pagal kuriuos jis už visas operacijas pilnai atsiskaitė ir jokių pajamų negavo. Mano, kad mokesčių administratorius, neturėdamas teisinio pagrindo, pradėjo jo kaip fizinio asmens mokestinį patikrinimą.
Apeliantas pažymi patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateikęs bendrovės „Rodin European LLC" raštą, pasirašytą ir užantspauduotą 2005 m. balandžio 6 d. N. G. (vadybininko) ir už „Hextable Limited Company“ sekretorių, jo vardu B. L. (direktorės). Šis laiškas patvirtina, kad jis veikė tik siekdamas naudos kompanijai, iš kompanijos negavo pinigų asmeninėms reikmėms, kurias būtų galima įvardinti kaip jo gautas pajamas, atsiskaitė su užsienio kompanijomis, pateikdamas joms visus reikiamus dokumentus. Šis laiškas taip pat patvirtina, kad tarp jo ir kompanijos „Rodin European LLC" buvo pasirašytas įgaliojimas dėl vartojimo kredito bei susitarimas dėl dviejų kambarių buto, esančio Visagine, perdavimo kartu su atlikta rekonstrukcija. Mokesčių administratoriaus akte (9 psl.) mokesčių mokėtojo pateiktas bendrovės „Rodin European LLC" raštas įvertintas kritiškai (greičiausiai tokią mokesčių administratoriaus nuomonę lėmė tai, kad jis laišką gavo asmeniškai mokestinio patikrinimo metu). Tačiau apeliantas pažymi, kad teisine prasme bet kokios abejonės traktuojamos įtariamosios šalies naudai. Apeliantui neaišku, kodėl mokesčių administratorius įvertino kritiškai ir „Rodin European LLC" laišką, kuris 2005 m. liepos 28 d. buvo gautas Utenos AVMI P. A. vardu.
Apeliantas nurodo, kad Komisija 2007 m. spalio 30 d. sprendime sutinka, jog jis veikė kaip kompanijos patikėtinis įgaliojimo pagrindu. Todėl neaišku, kokių įrodymų iš jo buvo reikalaujama apie užsienio kompanijų veiklą bei kodėl jis turėtų mokėti mokesčius Lietuvos Respublikoje, jeigu užsienio kompanijos „Theodor LLC" , „Nordic Enterprises Limited" ir „Rodin European LLC“ niekada nebuvo užregistruotos Lietuvos Respublikoje kaip juridiniai asmenys, todėl nelaikomi mūsų valstybėje ūkio subjektais ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas šioms bendrovėms negali būti taikomas.
Komisijos išvada, jog jis iš atstovaujamų kompanijų gautas lėšas naudojo savo poreikiams, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, padaryta neturint tinkamų įrodymų. Apeliantas pažymi mokestinio patikrinimo eigoje paaiškinęs, kad jo, kaip užsienio kompanijų atstovo, veikla apima ne tik kontraktų sudarymą ir realizavimą, bet ir prezentacijų organizavimą, maisto produktų užsakymą specialistams, kurie dirbo siekdami įgyvendinti įmonių tikslus ir pasirašytas sutartis, paslaugas, buities reikmenų pirkimą tarnybiniam butui-patalpoms. Apelianto teigimu, dėl šių išlaidų buvo sutarta su atstovaujamomis kompanijomis, visi išlaidų paskaičiavimai pateikti kompanijų atsakingiems asmenims. Lėšų panaudojimo verslo kortelėmis tvarka priklauso nuo šių kortelių valdytojo (šiuo atveju tai buvo JAV kompanija „Rodin European LLC"), todėl verslo kortelėmis vykdomos užsienio šalies operacijos, kaip nurodo apeliantas, negali būti tikrinamos, t.y. negali būti mokesčių inspekcijos patikrinimo objektu. Apeliantas teigia, kad užsienio kompanijos „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" įgaliojo jį atlikti šių kompanijų vardu bankuose atidarytų sąskaitų aptarnavimo veiksmus ir grynųjų pinigų operacijas, tačiau nuo sąskaitų nuimtos piniginės lėšos netapo jo nuosavybe, buvo grąžintos šioms kompanijoms ir panaudotos verslo tikslams (V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimas bei „Rodin European LLC" raštas, pasirašytas N. G. (vadybininko), patvirtina, kad už visas operacijas jis atsiskaitė ir jokių pajamų negavo). Apeliantas paaiškina buvęs įgaliotas kompanijų vardu atlikti teisinius veiksmus, tokius kaip susitarti, vadovauti, tvarkyti reikalus, susijusius su kompanijų verslu. Apelianto teigimu, komisija sprendime pateikė ne visiškai tikslią informaciją, pagrindė savo išvadas tik loginiais samprotavimais, kurie neturėtų būti vertinami kaip pagristi įrodymai.
Apeliantas remiasi susirašinėjimo su užsienio kompanijomis (2005 m. liepos 28 d. laiškas, adresuotas P. A., vietos mokesčių administratoriaus gautas 2005 m. rugpjūčio 16 d., registravimo Nr. 9618) medžiaga, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateiktu V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimu, atsiųstu dar iki pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo vietos mokesčių administratoriui. Apeliantas pažymi, kad iš šių dokumentų turinio galima spręsti, jog jis buvo informavęs užsienio ūkio subjektus „Rodin European LLC" ir „Nordic Enterprises Limited" apie būtinybę pateikti dokumentus, pateisinančius jam pervestų piniginių lėšų panaudojimą. Apeliantas nesutinka su Komisijos teiginiu, jog mokestinio patikrinimo metu jis atsisakė teikti bet kokią informaciją, susijusią su minėtų užsienio kompanijų veikla, aiškinti atliktų finansinių operacijų aplinkybes. Pažymi, kad jis neprivalėjo VMI pateikti informacijos apie užsienio kompanijų veiklą, kadangi šios kompanijos registruotos užsienio šalyse, kad visi dokumentai buvo perduoti tiesiogiai užsienio kompanijoms „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC", su kuriomis šiai dienai jo sutartiniai santykiai yra nutrūkę, todėl jis neturi objektyvių galimybių pateikti dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi 2006 m. gegužės 17 d. raštiškame paaiškinime dėl santykių su užsienio kompanija „Nordic Enterprises Limited" nurodęs, jog pateiktose jo su sutuoktine T. B. sudarytose paskolos sutartyse (po 40 000 Lt kiekvienam) buvo nurodyta klaidinga data -1993 m. liepos 1 d. vietoje 1997 m. liepos 1 d. (sutartį ruošęs buvęs bendrovės vykdantysis direktorius K. suklydo). Kaip vėliau paaiškėjo, abiejuose patikrinimo aktuose ši klaidinga paskolos sutarties data buvo nurodyta kaip sutarčių nepripažinimo pagrindas. Apeliantas mano, kad mokesčių administratorius, nesuteikdamas galimybės surinkti papildomus įrodymus dėl sutarties teisėtumo, jį suklaidino ir grubiai pažeidė jo teises bei teisėtus interesus (tai paliudija byloje esantis K. 2007 m. kovo 26 d. raštiškas paaiškinimas).
Apeliantas pažymi mokesčių administratoriui paaiškinęs, kad butai buvo remontuoti „Rodin European LLC" vardu ir ne jo reikmėms (minėta firma pagal 2002 metų panaudos sutartį naudojosi V. B. ir T. B. priklausančiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini)). Buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, o būtent sutartis dėl patalpų teisėto suteikimo naudotis panaudos teise firmai „Rodin European LLC", kuri patalpas naudojo savo reikmėms ir atliko jų pagerinimus savo sąskaita. Apelianto teigimu, mokesčių administratoriaus surinkti duomenys apie tai, kad jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą bute, kuris priklauso A. M., niekuo nesusiję su užsienio kompanijų bei jo, kaip jų atstovo, veikla. Be to, nepagrįstai teigiama, kad jis nepateikė įrodymų, jog butai buvo remontuojami, siekiant juos panaudoti minėtų užsienio ūkio subjektų reikmėms. Apeliantas pažymi, jog kompanijos „Rodin European LLC" jam siųstame laiške pranešama, kad 2002 m. ji iš V. B. ir T. B. išsinuomojo du butus Visagino mieste. Kompanija patvirtino, kad juos rekonstravo ir perdažė įmonės sąskaita, taip pat įrengė ir apstatė baldais, kad juose galėtų apgyvendinti savo darbuotojus, besilankančius Lietuvoje, ir kad šie galėtų atlikti savo tarnybines pareigas.
Atsakovo ir teismo argumentas, kad į jo ir jo sutuoktinės pateiktą 2002 m. balandžio 21 d. šeimos vartojimo kredito susitarimą, surašytą su bendrove "Rodin European LLC", mokesčių administratorius neatsižvelgė pagrįstai, nes jis patikrinimui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šeimos vartojimo kredito susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes bei faktus, apelianto teigimu, vertintinas kritiškai, nes minėto susitarimo sudarymo ir pasirašymo faktus akivaizdžiai patvirtina pats susitarimas (su visais būtinais rekvizitais ir parašais), esantis byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis susitarimas yra negaliojantis ar nuginčytas. Susitarimo šalys yra aiškiai pareiškusios apie minėto sandorio egzistavimą. Apelianto manymu, argumentai yra pakankami ir nusveria atsakovo argumentą, jog pervedant pinigines lėšas iš bendrovės "Rodin European LLC" banko atsiskaitomosios sąskaitos į jo banko sąskaitas, banko pavedimuose nenurodyta, kad pinigai pervedami pagal šeimos vartojimo kredito susitarimą. Be to, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo ar jo sutuoktinės pretenzijas kreditoriui dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog šeimos vartojimo kreditas buvo teikiamas ir, kaip paaiškėjo nagrinėjant skundą teisme, kreditoriui sugrąžintas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog neįvertintas ir argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvairios Lietuvos Respublikos įmonės atliko jam priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną darbus. Už atliktus remonto, elektros instaliacijos darbus bei įrangos įsigijimą apmokėjo kompanijos „Rodin European LLC" bei „Nordic Enterprises Limited". Nustatyta, kad šios kompanijos turi atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias Banko Utenos filiale, iš kurių buvo vykdomi mokėjimai. Šiuos butus jis sutuoktine T. B. 2003 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, rekonstrukcijos pradžioje, pardavė už mažesnę nei pirkimo kainą, t.y. už 9000 Lt, todėl teigti apie gautas pajamas, kaip pažymi apeliantas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškina, jog Utenos apskrities VMI, patikrinusi pareiškėjo FAPM ir GPM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad pareiškėjas pažeidė FAPML įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 37 straipsnio, GPM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 straipsnio, 25 straipsnio 1 punkto, 27 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas, nes iš užsienio bendrovių „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" bei fizinio asmens S. I. gavęs pajamų, jų nedeklaravo bei nuo jų nemokėjo FAPM bei GPM. Dėl to, vadovaujantis FAPML įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 2007 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. 18-05-10-32 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 444546 Lt FAPM nuo pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, o vadovaujantis FAPML įstatymo 39 straipsniu, MAĮ 39 straipsnio 6 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, nuo nesumokėtos patikrinimo metu nustatytos nedeklaruotos FAPM sumos papildomai apskaičiuota 178324,38 Lt šio mokesčio delspinigių. Be to, vadovaujantis GPM įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi , 5 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsniu, 22 straipsnio 3 dalimi , MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 949340 Lt GPM nuo kitų pajamų, o vadovaujantis GPM įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 96 str. 2 d., papildomai apskaičiuota 246015,15 Lt šio mokesčio delspinigių. Inspekcija 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr.(10.15)-10.1-25 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino patikrinimo metu apskaičiuotą 444546 Lt FAPM sumą ir 178324,38 Lt FAPM delspinigių, o vietoje patikrinimo metu pareiškėjui apskaičiuotos 949340 Lt GPM sumos ir 246015,15 Lt GPM delspinigių nurodė į biudžetą sumokėti 947971 Lt GPM sumą ir 245684,52 Lt GPM delspinigių, paskyrė 95672 Lt FAPM baudą ir 284280 Lt GPM baudą. VMI 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr.68-143 patvirtino inspekcijos 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (10.15)-10.1-25. MGK 2007 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. S-200 (7-183/2007) patvirtino atsakovo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 68-143. Atsakovas remiasi savo pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, sutinka su teismo išvadomis.
Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad tiek vietos mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo FAPM bei GPM mokestinį patikrinimą, tiek mokestinius ginčus nagrinėjusios institucijos teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė įstatymų normas, o apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių bei nepateikia įrodymų, dėl kurių būtų keistini priimti sprendimai, įrodymai, jo pateikti mokestinio patikrinimo bei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, prieštarauja patikrinimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius atitinkamas pinigų sumas pagrįstai priskyrė pareiškėjo pajamoms, apmokestindamas jas fizinių asmenų pajamų mokesčiu (už 2000-2002 metus) ir gyventojų pajamų mokesčiu (už 2003-2004 metus).
Apeliantas neginčija mokesčių administratorių nustatytų faktų, kad jis 2000-2004 metais iš užsienio ūkio subjektų „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" gavo mokesčių administratorių nurodytas pinigų sumas, tačiau teigia, kad šios sumos nepagrįstai priskirtos jo pajamoms, kadangi jam veikiant pagal minėtų kompanijų įgaliojimus lėšos buvo panaudotos verslo tikslams ir jis su šiomis kompanijomis, kaip jų įgaliotas atstovas, yra visiškai atsiskaitęs. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi tik mokesčių administratoriaus pateiktais įrodymais, atmesdamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas, palikdamas Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimus nepakeistus, iš esmės sutiko su Komisijos ir atsakovo sprendimuose išdėstytu pareiškėjo (fizinio asmens) fizinių asmenų pajamų mokesčio (laikotarpio nuo 2000 m. sausio 1 d.iki 2002 m. gruodžio 31 d.) ir gyventojų pajamų mokesčio (laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes, remdamasis įrodymų visuma padarė pagrįstas išvadas, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnį, nustatantį teismo sprendimo turinio reikalavimus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, sprendime, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis, motyvavo dėl kokių priežasčių kai kuriuos įrodymus vertino kritiškai ir nepripažino pagrindžiančiais pareiškėjo paaiškinimus dėl jo 2000-2004 metais iš užsienio ūkio subjektų „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" gautų pinigų sumų panaudojimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas mokesčių mokėtojo V. B. mokestinį patikrinimą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio, rėmėsi: Utenos apskrities VMI Visagino skyriaus duomenų baze apie fizinio asmens pajamų ir turto deklaravimą; AB SEB Vilniaus bankas informacija; UAB „Slenkančios sistemos“, UAB „Eurointerjeras“, UAB „Eldermonta“, pardavusių pareiškėjui bei jo sutuoktinei prekes bei paslaugas pateiktais dokumentais; VMI iš Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos gauta informacija, taip pat pareiškėjo pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, kita medžiaga.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė užsienio ūkio subjektų Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" jam išduotus įgaliojimus, kai kurią kitą medžiagą.
Nors pareiškėjo 2000-2004 metais gauta pinigų suma yra didelė (arti 5 mln. Lt), tačiau pareiškėjas nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje, nei teisme nesugebėjo paaiškinti kokia konkrečia veikla jis užsiėmė (abstrakčiomis sąvokomis minimas sutarčių sudarymas ir realizavimas, prezentacijų organizavimas užsienio specialistams, buities reikmenų pirkimas).
Fizinių pajamų mokesčio, kurį numatė FAPML įstatymas, bei gyventojų pajamų mokesčio, kurį numato GPM įstatymas, administratorius yra valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administravimo įstatymo 25, 26 straipsniu vietos mokesčių administratoriui yra pavesta mokesčių mokėtojų kontrolės, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, funkcija. Atlikdamas šią funkciją mokesčių administratorius naudojasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje suteiktomis teisėmis, tarp jų teise gauti patikrinimui reikalingą informaciją bei dokumentus. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis nustato mokesčių mokėtojo pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vietos mokesčių administratorius atliko pareiškėjo – Lietuvos Respublikos gyventojo (fizinio asmens) fizinių asmenų pajamų mokesčio (už 2000-2002 metus) ir gyventojų pajamų mokesčio (už 2003-2004 metus) patikrinimą ir nurodė pareiškėjui pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jo pajamų 2000-2004 metais iš užsienio ūkio subjektų „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" gavimo pagrindą ir jų panaudojimą. Toks nurodymo davimas įeina į mokesčių administratoriaus teises ir negali būti laikomas neteisėtu ar viršijančiu mokesčių administratoriaus kompetenciją.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu ir ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje aiškindamas, jog visus iš užsienio ūkio subjektų „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" atsiskaitomųjų sąskaitų banke 2000-2004 metais paimtus grynus pinigus, taip pat iš šių bendrovių atsiskaitomųjų sąskaitų į savo asmenines sąskaitas pervestas pinigines lėšas panaudojo šių bendrovių verslo interesais ir šios lėšos nėra jo pajamos, nepateikė jokių dokumentų, kurie šiuos pareiškėjo argumentus galėtų patvirtinti. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir pirmosios instancijos teismui.
Apelianto teigimu, jo visišką atsiskaitymą su užsienio bendrovėmis „Rodin European LLC" bei „Nordic Enterprises Limited" ir aplinkybę, kad jis iš šių užsienio bendrovių jokių pajamų negavo pagrindžia byloje esantys „Rodin European LLC" laiškas Utenos apskrities VMI vadovui, taip pat „Nordic Enterprises Limited" atstovo V. K. 2007 m. kovo 26 d. paaiškinimas. Šį apelianto argumentą kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje esančių įrodymų visumai.
Iš bylos dokumentų matyti, kad V. K. paaiškinimą pareiškėjas pateikė centriniam mokesčių administratoriui kartu su 2007 m. birželio 19 d. skundu dėl Utenos apskrities VMI 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo, o „Rodin european engineering & consulting company“ raštas (surašymo data nenurodyta) Utenos apskrities VMI buvo gautas ir užregistruotas 2005 m. rugpjūčio 16 d., registravimo Nr.9618). Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius pareiškėjo mokestinį patikrinimą pradėjo 2005 m. rugsėjo 1 d., kadangi 2005 m. sausio 31 d. pradėto mokestinio tyrimo (MAĮ 135-137 straipsniai) metu V. B. neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo atvykti į mokesčių inspekciją 2000-2003 metų pajamų deklaravimo patikrinimui. 2005 m. kovo 7 d. raštu pareiškėjas informavo vietos mokesčių administratorių apie tai, kad jis išvyksta į komandiruotę užsienyje. Minėta bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog apie tai, kad vietos mokesčių administratoriui kilo neaiškumų dėl V. B. 2000-2003 metų pajamų deklaravimo, pareiškėjui buvo žinoma nuo 2005 m. vasario mėnesio ir pirmiau minėti „Rodin european engineering & consulting company“ laiškas bei „Nordic Enterprises Limited" atstovo V. K. paaiškinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriams buvo pateikti V. B. iniciatyva, t.y. jam pačiam informavus minėtas užsienio bendroves apie tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius reikalauja pagrįsti jo gautų iš minėtų bendrovių piniginių lėšų panaudojimą. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas (taip pat Mokestinių ginčų komisija ir atsakovas), padarė pagrįstas išvadas, kad „Rodin european engineering & consulting company“ laiškas bei Nordic Enterprises Limited" atstovo V. K. paaiškinimas nelaikytini dokumentais, pagrindžiančiais V. B. teiginius, jog jo iš minėtų užsienio bendrovių gautos lėšos nėra pareiškėjo (fizinio asmens) pajamos, kadangi prie minėtų raštų nepridėti jokie apskaitos ar kiti juridinę galią turintys dokumentai, galintys patvirtinti, jog laiške ir paaiškinime išdėstyti teiginiai atitinka tikrovei.
Mokesčių administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos centrinis mokesčių administratorius (VMI), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pasirašytos 1998 m. sausio 15 d. Vašingtone, ratifikuotos 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-1501, 27 straipsniu gavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos pirmiau minėtą informaciją (2006 m. rugsėjo 28 d. raštai), patvirtinančią, kad JAV ūkio subjektai „Theodor LLC", „Rodin European LLC" jų nurodytais adresais veiklos nevykdo, Jungtinių Valstijų mokesčio mokėtojo identifikacinio numerio neturi. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos informaciją atsakovas gavo įstatymu nustatyta tvarka. Abejoti šia informacija nėra jokio pagrindo. Todėl iš minėtos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus įstatymu nustatyta tvarka gauta informacija (2006 m. rugsėjo 28 d. raštai) nagrinėjamoje byloje laikytina juose išdėstytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 57 straipsnis).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo (taip pat Komisijos bei atsakovo) atliktu įrodymų vertinimu dėl pareiškėjo 2001 metais iš „Nordic Enterprises Limited" gautų 30000 Lt (tariamo paskolos grąžinimo pareiškėjui), dėl 2002 metais gautų iš „Rodin European LLC" 22000 Lt (tariamo kredito), dėl pareiškėjui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusių dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo ir jų rekonstrukcijos bei remonto darbų (164 100 Lt) išlaidų apmokėjimo užsienio bendrovių „Rodin European LLC" ir „Nordic Enterprises Limited" priskyrimo pareiškėjo (atitinkamoje dalyje ir jo sutuoktinės) pajamoms, taip pat dėl 37091 Lt, kurie buvo pervesti iš „Rodin European LLC" sąskaitos už elektros instaliavimo ir elektros įrenginių montavimo darbus bute (duomenys neskelbtini) bei kai kuriuos baldus priskyrimo pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamoms natūra (GPM įstatymo 9 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neįvertino arba netinkamai įvertino su šiais faktais susijusias aplinkybes, kolegija vertina kaip nepagrįstus, kadangi tiek teismas, tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek atsakovas remiantis bylos dokumentais savo sprendimuose išsamiai ir pagrįstai motyvavo kodėl šios sumos priskirtinos pareiškėjo pajamoms. Byloje esantys užsienio bendrovių „Rodin european engineering & consulting company“ atstovo laiškas bei Nordic Enterprises Limited" atstovo V. K. paaiškinimas dėl pirmiau minėtų priežasčių nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo paaiškinimus dėl paskolos grąžinimo, kredito suteikimo bei butų rekonstrukcijos ir kitų su šiais butais susijusių išlaidų padengimo.
Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis įpareigoja mokesčių administratorių pagrįsti jo mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju mokesčio mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas motyvuotai pagrindė išsamaus patikrinimo medžiaga ir teisės normomis.
Mokesčių administratorius mokestinius patikrinimus atlieka remdamasis mokesčius reglamentuojančiais įstatymais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad prokuratūra nutraukė jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą mokestine prasme nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
Mokesčių administratorius, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės informacija, nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamam mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 1999 m.birželio 17 d.iki 2003 m.gruodžio 31 d. dirbo N. P. individualioje įmonėje, o nuo 2004 m. sausio 2 d. dirba A. N. įmonėje „Neonaksa“. Byloje nenustatyta, kad pareiškėją su užsienio ūkio subjektais „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" siejo darbo sutartimis įforminti darbo santykiai arba kad jis būtų gavęs iš šių užsienio ūkio subjektų dividendus, todėl pareiškėjo 2000-2002 metų pajamos iš šių įmonių pagrįstai pripažintos fizinio asmens, gavusio su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, apmokestinamosioms pajamoms (FAPML įstatymo 1 straipsnio 2 punktas, 33 straipsnis), o 2003-2004 metų pajamos nuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamosioms pajamoms, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje (GPM įstatymo 3, 5 straipsniai, 6 straipsnio 3 dalis, 16,17, straipsniai).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d gautų pajamų iš užsienio bendrovių „Nordic Enterprises Limited", „Theodor LLC", „Rodin European LLC" įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo, nuo šių pajamų fizinių asmenų mokesčio, o pasikeitus įstatymui gyventojų pajamų mokesčio, į biudžetą nemokėjo, tuo pažeidė FAPML įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 37 straipsnio, taip pat GPM įstatymo 3 straipsnio, 25 straipsnio 1 punkto, 27 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas. Todėl mokesčio administratorius nuo pareiškėjo minėtu laikotarpiu gautų pajamų pagrįstai papildomai apskaičiavo fizinių asmenų pajamų mokestį bei gyventojų pajamų mokestį ir įstatymais numatytas mokestines sankcijas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertindamas įrodymus, teisingai aiškindamas ir taikydamas ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus pareiškėjo skundžiamus Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimus paliko galioti pagrįstai ir teisėtai. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.