Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai , dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, nukentėjusiajam A. Š., gynėjui Vytautui Griškevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje RIČIARDAS URBUTIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės raj.,Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-10-21 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2d., 16str., 271str. 3d., 272 str. 2d., 16 str. , 272 str. 3 d., 278 str. 2 d. laivės atėmimu 6 metams su turto % konfiskavimu; 2) 1998-05-06 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2d., 241 str. 1d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 42 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 1997-10-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė -laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn.; 3) 2003-03-21 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėn., su 1/4 turto konfiskavimu;. 4) 2003-12-17 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 3d. laisvės atėmimu 4 metams; 5) 2010-10-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d., paskirtas areštas-25 paros; 6) 2011-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d.,138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu l m.6 mėn., bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Jis 2011-04-15 apie 23.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje veikdamas bendrai grupėje su G. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, priėjo prie A. Š. sėdėjusio automobilyje „(duomenys neskelbtini)" v/n (duomenys neskelbtini) , atidarė automobilio dureles ir spyrė A. Š. į veidą bei paėmęs jį už striukės ištraukė iš automobilio. Tuo metu G. K. stovint šalia ir taip nukentėjusiajam sukuriant bauginančią situaciją, pareikalavo A. Š. duoti jam savo pinigus. A. Š. atsisakius, R. U. kumščiu trenkė A. Š. į dešinį šoną, nuo ko A. Š. suklupo ant žemės ir tuo metu R. U. iš jo rankos pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 Classic" 289 litų vertės su jame buvusia atminties „Micro SD" IGb 50 litų vertės, SIM „Tele2" Sim kortele, kurios nukentėjusysis materialiai nevertina , po to nukentėjusysis pats atidavė R. U. ir turėtus 50 litų .

R. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. vakare jis su draugais, kurių pavardžių nežino, buvo atvažiavęs į Rumpiškės gt., kur jo pažįstama D. M. paprašė parvežti namo prie geležinkelio stoties jos draugą A., kurio jis anksčiau nepažinojo. Įsėdus jam, jie važiavo į Žvejybos uosto rajoną, paskui nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo, kur jis su kartu važiavusia kompanija išlipo ir buvo nuėjęs. Kadangi A. važiuojant juos įžeidė, jie sugrįžo prie automobilio , kad išsiaiškintų santykius, tada jis sudavė A. vieną smūgį į šoną ir paėmė jo telefoną bei pinigus, kuriuos jam padavė pats nukentėjusysis. Kitų kartu buvusių jis nepažįsta, niekas A. Š. daugiau nemušė . Kadangi jis žalą atlygino, jie su A. Š. susitaikė, jis nieko daugiau pasakoti apie įvykį nenori .

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad įvykio dieną jis svečiavosi pas draugę D. M. ir buvo neblaivus, todėl jiems išėjus į kiemą ir pamačius stovintį automobilį, kuriame sėdėjo kaltinamasis su keliais draugais, D. M. automobilio vairuotojo paprašė jį pavėžėti iki namų (duomenys neskelbtini). Jam atsisėdus šalia kaltinamojo, jie nuvažiavo link Žvejybos uosto rajono, kur juos sustabdė policijos pareigūnai dėl kažkokio pažeidimo. Po to apie pusvalandį važinėjosi, kol nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)namo, kur jam buvo paliepta laukti automobilyje, o visi kartu važiavę vaikinai ir mergina nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Netrukus tryse sugrįžo, R. U. priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir liepė jam išlipti, sakė, kad jis prisidirbęs. Jis tuo metu kalbėjo telefonu su D. Į tai jis atsakė, kad gali kompensuoti žalą, jei ką nors įžeidė . Tuo metu R. U. spyrė jam į veidą ir paėmęs už striukės jėga ištraukė jį iš automobilio, kumščiu trenkė į dešinį šoną, jis suklupo, o tuo metu kaltinamasis jam iš rankos paėmė mobilaus ryšio telefoną , SIM kortelę , paprašius, sugrąžino. 50 litų , kuriuos turėjo kojinėje, R. U. padavė jis pats. Po to jam paliepė dingti, jis sugrįžo pas D. ir jai viską papasakojo. Sekančią dieną jis kreipėsi į policiją, pranešdamas apie įvykį, ikiteisminio tyrimo metu jie su R. U. buvo susitikę, pastarasis jo atsiprašė, atidavė geresnį telefoną, nei buvo pagrobęs, todėl jis jam atleido .

Iš akistatos protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusysis A. Š. patvirtino akistatos su įtariamuoju R. U. metu ( b. 1. 107).

Liudytoja D. M., kurios parodymai , vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaityti parodė, kad 2011-04-15 A. Š. , buvęs svečiuose kartu su ja pas jos seserį (duomenys neskelbtini), apie 23.00 val. nusprendė eiti namo, jis buvo neblaivus. Kieme ji pamatė stovintį automobili, iš kurio išlipo pažįstamas R. U. ar U., tiksliai pavardės nežino, kurio ji paklausė, ar negalėtų pavežti jos draugą į Geležinkelio gatvę. Kadangi automobilio vairuotojas sutiko pavežti A. Š., pastarasis atsisėdo į automobilį, kuriame be R. ir vairuotojo dar sėdėjo vienas nepažįstamas vaikinas ir mergina, kurią ji pažinojo iš matymo kaip R. sugyventinę. Po to jai apie 00.30 val. paskambinus A. Š. ir paklausus, ar jis namuose, pastarasis pasakė . kad jie yra atvažiavę prie (duomenys neskelbtini), kad visi vaikinai ir mergina kažkur išėjo ir netrukus žadėjo grįžti. Jiems bekalbant išgirdo A. Š. sakant, kad vyrai ramintųsi bei keistą triukšmą ir vėl A. Š. sakant, kažką apie telefoną ir kad grąžintų telefono kortelę. Po ko pokalbis nutrūko. Maždaug po 10 min. atėjo A. Š., kuris pasakė, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas bei pagrobti daiktai. Jis buvo išsigandęs ( b. 1.39, 65-66).

Liudytoja S. M., kurios parodymai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaityti parodė, kad po to , kai sesers draugas A. Š. išvažiavo į namus, po kiek laiko jis vėl grįžo pas jas į butą. Jis sugrįžęs pasakė, kad jį ką tik nepažįstamas asmuo su kuriuo jis išvažiavo, apiplėšė, pagrobė jo daiktus bei ji sumušė. Jis smulkiai visų aplinkybių jai nepasakojo, (b. 1.71-72).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti , kad nukentėjusysis A. Š. pagal nuotrauką atpažino R. U., kaip jį apiplėšusį asmenį ir pagal nuotrauką atpažino G. K. kaip jo apiplėšime dalyvavusį asmenį ( b. 1. 41 -50).

Iš 2011-04-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad D. M. atpažino pagal nuotrauką R. U. kaip asmenį, kuris sėdėjo automobilyje, į kurį įsėdo A. Š. ir pagal nuotrauką atpažino G. K., kaip asmenį , vairavusį automobilį ( b. 1. 51-60).

Iš telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopijos matyti, kad mobilaus ryšio telefono „Nokia 2730 Classic" vertė yra 289 litai ( b. 1. 10).

R. U. parodymus, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo , siekdamas užvaldyti jo turtą ,paneigia byloje esantys ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, jog R. U. prieš A. Š. smurtą naudojo , siekdamas užvaldyti jo turtą .

R. U. parodymai dėl jam pareikštų įtarimų ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs - jis iš viso neigė padaręs nusikalstamą veiką ( b.l. 104) , vėliau jis pripažino, jog tik spyrė nukentėjusiajam, vėliau teigė , kad ištraukė jėga iš automobilio ir mušė A. Š. dėl to, kad, neva, taip siekė atgauti skolą ( b.l. 107) , o teisme jis parodė, jog mušė jį dėl įžeidimo. Tokia kaltinamojo pozicija rodo, jog jis siekia klaidinti teismą ir išvengti atsakomybės.

Nors nukentėjusiojo parodymai ir nėra nuoseklūs, nes teisme jis parodė, kad , galimai, įžeidė R. U., todėl buvo mušamas, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad po įvykio praėjo nemažai laiko, be to R. U. atlygino nuostolius, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido ir siekia, kad R. U. nebebūtų baudžiamas, tačiau esmines įvykio aplinkybes jis nurodė taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu , kuomet jis teigė, jog R. U. buvo sumuštas ir apiplėštas (b.l. 1, b.l. 7-8 ) savo parodymų nekeitė ir suvestas į akistatą su R. U. ( b. 1. 1, 7-8, 107).

Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Ta aplinkybė, jog A. Š. nepatvirtino savo parodymų dėl pinigų užvaldymo, teigdamas, jog pinigus- 50 litų atidavė pats , o ne juos su pingine iš kišenės ištraukė R. U., reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui neturi, nes , akivaizdu, kad nukentėjusysis tai padarė iš karto po smurto panaudojimo, prieš savo valią, jausdamas sau tolesnę grėsmę .

Kaltinamasis neigia ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, tačiau ši aplinkybė abejonių nekelia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nukentėjusysis A. Š. įsėdo į R. U. bendrininko vairuojamą automobilį, tikėdamasis būti nuvežtu namo į Geležinkelio gatvę, tačiau jis buvo vežiojamas po miestą, o atvežtas prie R. U. namų buvo sumuštas ir apiplėštas. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir kartu su juo buvęs asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, savo bendrais veiksmais, panaudodami psichinį poveikį, palaužę nukentėjusiojo valią, užvaldė jo turtą. Jie savo aktyviais veiksmais sukūrė grėsmingą situaciją, trukdydami nukentėjusiajam priešintis, o psichinės prievartos panaudojimo faktą patvirtina tai, kad naudojant smurtą , nukentėjusysis buvo vienas, o su R. U. buvo dar du asmenys, jie stovėjo šalia, stebėjo įvykius, taip palengvindami R. U. realizuoti bendrą nusikalstamą sumanymą. Kad situaciją nukentėjusysis suvokė kaip grėsmingą, patvirtina ir tai, kad A. Š. , pamatęs priėjusius prie jo asmenis, paskambino draugei, norėdamas pranešti, kad kažkas bus negerai ir siūlė kaltinamajam kompensuoti , neva, moralinę žalą , todėl turėtus pinigus atidavė pats. Kad R. U. buvo vienas iš bendravykdytojų patvirtina ir jo parodymai, jog mušė A. Š. dėl to, kad jis juos įžeidė , kas rodo, kad nusikalstamas sumanymas buvo bendras, ir taip jis elgėsi visų, neva, įsižeidusių , vardu. Be to šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad automobilį vairavęs asmuo (G. K.) , pagrobus nukentėjusiojo turtą , jo niekur nebevežė, nors buvo pažadėjęs parvežti namo.

Kartu pažymėtina, kad bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Nenustatytas asmuo neturi būti laikomas bendrininku, nes neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis nėra sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ar yra nepakaltinamas. Darant išvadą, kad R. U. veikė bendrininkų grupėje , teismas pripažįsta, jog jis veikė su G. K. , o aplinkybė , kad veika padaryta ir kartu su nenustatytu asmeniu, šalintina iš kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d.

R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis R. U. padarė nusikalstamą veiką , priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai . Jis anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas ir kitoje byloje, kas rodo, kad kaltinamasis savo veikų kritiškai nevertina ir yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nepaisant bandymų jį nuo to sulaikyti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui. . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę –2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. , 4 d. šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę - 3 metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.