Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresn. specialisto 2010-11-19 nutarimu M. P. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., padarymą.

M. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-11-01, 11.00 val., Alytaus rajono sav., (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su kitu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo savo veiksmai pažeidė KET 9, 125 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto ginčijamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d., todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2d..

Kelių policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai išsiaiškino visas su autoįvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ATPK 284 straipsnis).

Kadangi abu autoįvykio dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, sprendžiant šią bylą ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, kurių tikrumas nekelia abejonių.

Kelių eismo taisyklių 125 punkte kategoriškai nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios galima būtų išvengti (KET 9 punktas).

Tačiau išanalizavus bei įvertinus skundo motyvus, bylos šalių paaiškinimus, liudytojų M. K. ir D. A. parodymus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, šių automobilių fotonuotraukas ir jose užfiksuotą jų sužalojimo pobūdį, susidūrimo mechanizmą, automobilių gabaritų duomenis, išsidėstymą, taip pat kelio bei kitus matmenis, R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad tiek M. P., tiek R. K. akivaizdžiai ir neginčijamai nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 125 punktų reikalavimų ir abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo šio autoįvykio kilimą.

Pareiškėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą vienareikšmiai patvirtina išsamūs ir nuoseklūs teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo asmens R. K. bei liudytojų D. A., M. K. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukose užfiksuotas abiejų automobilių sugadinimų pobūdis ir jų lokalizacija. Būtent šių aplinkybių pagrindu galima vienareikšmiai teigti, kad M. P. tinkamai neįvykdė KET 9, 125 punktų reikalavimų, t. y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Pareiškėjo skundo motyvai dėl autoavarijos aplinkybių yra nelogiški ir prieštaringi, todėl nėra patikimi bei objektyvūs. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens R. K. ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. A. ir M. K. parodymai nuoseklūs, tikslūs, visiškai atitinka autoavarijos schemoje užfiksuotiems objektyviems duomenims, abiejų automobilių susidūrimo mechanizmui, jų sužalojimo pobūdžiui ir automobilių išsidėstymui po autoįvykio. Todėl abejoti ar netikėti nukentėjusiojo asmens paaiškinimais bei minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Liudytoja V. P. yra pareiškėjo žmona, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymus teismas atmeta ir vertina kaip bandymą padėti išvengti atsakomybės savo vyrui. Liudytoja D. J. yra nukentėjusiojo draugė, ji taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymas teismas taip pat atmeta.

Pareiškėjas ginčija eismo įvykio vietos schemą, nurodydamas, jog nėra tiksli, joje netiksliai nurodyta susidūrimo vieta, netiksliai atlikti kelio pločio matavimai, neužfiksuoti R. K. vairuojamo automobilio stabdymo pėdsakai, tačiau schemoje pareiškėjas pasirašė, jokių pastabų, papildymų nenurodė (b.l. 25). Be to tiek pats pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, bei liudytojai patvirtino, jog jis kartu su policijos pareigūnai įvykio vietoje atliko matavimus. Taigi šie skundo motyvai yra nepagrįsti ir atmestini, paneigti ankščiau minėtais įrodymais.

Apibendrinus byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių visumą, yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad tiek M. P., tiek R. K. neatsargūs veiksmais sąlygojo autoavarijos kilimą ir techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir sukeltų žalingų pasekmių.

Esant pakankamiems objektyviems duomenims byloje, šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu kylantiems klausimams išaiškinti specialių autotechninių žinių nereikia, todėl autotechninė ekspertizė neskirtina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jokio įstatyminio pagrindo jį naikinti nėra, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p. teisėja

nutarė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresn. specialisto 2010m. lapkričio 19d. nutarimą, kuriuo M. P. paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.