Utenos apylinkės teismo nutarimas

2013-06-14 · Byla Nr. A2.6.-170-731/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
A2.6.-170-731/2013
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00174-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Pažeidėjas
E. B.
Administracinė byla Nr. A2.6.-170-731/2013Proceso Nr. 4-54-3-00174-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4; 52.3.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. birželio 14 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,automobilio savininkui O. F.,Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato atstovui E. E.,vertėjai Anai Makejevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos piliečio turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 10 klasių išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisto, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130² str., už tai, kad jis 2013 m. gegužės 15 d., 06.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,74 promilių) girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta (2012 m. rugpjūčio 22 d. nubaustas pagal LR ATPK 129 str.).

E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį jis su bendradarbiais ilsėjosi gamtoje. Būnant prie ežero, O. paprašė automobilyje pagarsinti muziką. Jis nuėjo prie automobilio ir tuo metu atvažiavo policija. Tada pareigūnai iškvietė kitą ekipažą ir surašė jam protokolą, nors jis net nuo automobilio raktelių neturėjo. Jis neplanavo niekur važiuoti. Automobilio be raktų vairuoti yra negalima. Automobilio neužvedinėjo, bet gal ir pajuto, kad automobilis kažkiek pajudėjo, nes galėjo būti nuspaudęs automobilio sankabą.

Automobilio savininkė O. F. parodė, kad 2013m. gegužės 15 d. apie 24 val. jai paskambino L., kuri buvo su B. ir K., paprašė atvažiuoti. Su savo asmeniniu automobiliu „Renault“, nuvažiavo apie 1 val. , atvažiavusi automobilį pastatė ant kalniuko, užtraukė rankinį stabdį ir įjungė muziką. Automobilis užrakintas nebuvo. Ji matė, kaip automobilis pajudėjo gal kokį metrą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jie taip pat matė, kad E. B. bejunginėdamas muziką pajudino automobilį, nors automobilio rakteliai ir dokumentai buvo pas ją. Ji pati turi teisę vairuoti ir neleido išgėrusiems asmenims vairuoti jos automobilio. Atvykę tyrėjai nesuprato situacijos, kvietė pareigūnus, nieko neaiškino, liepė pasirašyti dokumentus ir duoti raktelius. Kaip E. B. automobilį sustabdė nežino. Ji našlaitė, viena augina vaiką, automobilis yra jos pragyvenimo šaltinis, nes ji gyvena ir dirba skirtingose vietovėse, prašo jo nekonfiskuoti.

Liudytojas A. K. parodė, kad š.m. gegužės 15 dieną su draugais buvo prie Smalvų ežero. Š. pasidarė bloga, todėl jie iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė. Tada E. B. nuėjo pagarsinti muziką į „Renault“ automobilį, kuriuo atvažiavo O.. Raktai buvo pas šeimininkę, ji visada raktus turėjo su savimi. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai priėjo prie E. B., kuris buvo automobilyje ir reguliavo muziką. Jis judančio automobilio nematė.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba Zarasų PK tyrėju. 2013 gegužės 15 d. buvo gautas pranešimas, kad Smalvų kaime yra galimai narkotikais apsinuodijęs ligonis, todėl nuvažiavo prie ežero pažiūrėt ką daro likusi kompanija. Važiuojant pastebėjo, kad nuo kalniuko leidžiasi automobilis ir jam užkirto kelią tarnybiniu automobiliu. E. B. buvo padėjęs rankas ant vairo ir leidosi apie 20 metrų. Pareikalavus dokumentų, E. B. pasakė, kad jų neturi. Po to iškvietė PK patrulį.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Zarasų PK. Jis su V. M. važiavo pagal iškvietimą, nes galimai narkotinėmis medžiagomis apsinuodijo žmogus. Jie važiavo pagrindiniu keliu , o kitas automobilis važiavo šalutiniu. Už vairo sėdėjo žmogus. Kai automobilį sustabdė, jis jau buvo išlipęs, sakė, kad eina žmonos ieškoti.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba Zarasų PK patruliu. Buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nuvyko į vietą, jiems buvo nurodytas asmuo, kuris vairavo automobilį. Nustatė jam girtumą, paklausė apie įvykio aplinkybes. E. B. sakė, kad įvyko konfliktas ir, kad jo draugė išėjo, o jis bandė jos ieškoti, taip nuriedėjo nuo kalniuko. Surašė protokolą E. B..

Zarasų PK atstovas E. E. nurodė, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai, automobilio valdymo faktas įrodytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad transporto valdymas nepriklauso ar automobilis užvestas, svarbiausia judėtų ir būtų valdomas, o tai, kad E. B. buvo automobilyje ir buvo neblaivus tai jis ir pat neneigia.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. neigė tą aplinkybę, kad jis neblaivus vairavo automobilį, tačiau visuma ištirtų įrodymų (byloje esanti medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, policijos pareigūnų ir liudytojų parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu) paneigia šio asmens versiją, kad jis nevairavo automobilio.

Vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei Kelių eismo taisyklėse. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Taigi, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. apibendrinimas teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, bei nutartys bylose Nr. N-17-885/2006, Nr. N-5-307/2007, Nr. N-1-413/2007).

Policijos pareigūnai nurodė, kad E. B. sėdėjo automobilyje ir jį vairavo, kai transporto priemonė važiavo nuo kalniuko, t.y. transporto priemonė judėjo valdoma E. B.. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, tokie E. B. veiksmai (judančio automobilio valdymas) atitinka transporto priemonės vairavimo apibūdinimą, todėl teismas laiko, jog šioje byloje yra nustatytas pažeidimo objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Byloje neginčijamai yra nustatytas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo faktas pažeidimo padarymo momentu, kurį patvirtina asmens blaivumo testo rezultatai (b.l. 7), policijos pareigūnų, liudytojų parodymai. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko įrodytu, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

E. B. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą E. B. teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau padarė labai šiurkštų teisės pažeidimą, administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas vidutinio neblaivumo būsenoje (1,74 promilių), anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius KET teisės pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Ši aplinkybė rodo, kad jam anksčiau paskirtos baudos ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė, todėl jam skirtinas įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis (LR ATPK 30 str., 30² str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pripažino, kad LR ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas neturi įgaliojimų asmeniui, padariusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgdamas į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į visas kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, vadovaudamasis iš Konstitucijos kylančiais teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ir taip negali priimti teisingo sprendimo byloje ir įvykdyti teisingumo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sutinkamai su LR ATPK 30¹ str. 1 d. (2013-05-07 redakcija) organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą E. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, sukeliantį padidintą pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisės pažeidimas nesukėlė jokių žalingų pasekmių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į automobilio savininko paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes susijusias su automobilio perdavimu.

Esant tokioms nustatytoms pažeidimo aplinkybėms, teismo manymu, straipsnio sankcijoje numatytų pagrindinės ir papildomos nuobaudų paskyrimas būtų neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, turėtų labai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir automobilio savininkui. Nurodytų aplinkybių visumą teismas pripažįsta kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybę, galinčią būti priežastimi švelninti skirtiną nuobaudą. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir LR ATPK 30¹ str. 1 d. pakeitimus, teismo manymu, E. B. atžvilgiu tikslinga taikyti LR ATPK 30¹ str. ir neskirti straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas įsitikinęs, jog, atsižvelgiant į visas nurodytas teisės pažeidimo padarymo ir susidariusios padėties aplinkybes, E. B. charakterizuojančius duomenis, arešto paskyrimas be transporto priemonės konfiskavimo atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 224 str., 284 str., 286 str.,

nutaria:

E. B. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 130² str., ir pritaikius LR ATPK 30¹ str. nubausti – 25 (dvidešimt penkiomis) paromis administraciniu areštu be transporto priemonės konfiskavimo.

Areštą vykdyti po nutarimo įsiteisėjimo ir arešto atlikimo pradžią skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl administracinio arešto atlikimo pavesti Utenos apskrities VPK .

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė