- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- TS-5-1133/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 59-271 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria buvo suderintas Švedijos Karalystės Gioteborgo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendis su Lietuvos Respublikos įstatymais, ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės – 2020 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 22 d. buvo 2 metai 7 mėnesiai 13 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 59-271 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarimu rekomenduota nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių mažinimą ir psichologo konsultacijose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5), tęsti mokslus. Nutarime taip pat buvo pareikta atskiroji Komisijos nario motyvuota nuomonė, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, 8 kartus skatintas, vykdo tam tikras veiklas, įsitraukdamas į savo kriminogeninių veiksnių valdymą, todėl siūlė jam taikyti lygtini paleidimą.
Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 58 taškai (statinių taškų 25, dinaminių – 33), nėra pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau sąlygas pažeidė, ši patirtis kelia abejones, ar nuteistasis sugebės laikytis nustatytų apribojimų lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nedirba, kadangi darbui yra išrankus, o tai rodo menką motyvacija legaliais būdais pagerinti finansinę situaciją. Stokoja motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą, dalyvauti intervencinio pobūdžio programose, skirtose valdyti kriminogeninius veiksnius, didesnė dėmesį teikia pozityvaus užimtumo veikloms. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo formaliai. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti objektyvios išvados, kad nuteistasis, atlikdamas likusią bausmės dalį mažiau struktūruotoje aplinkoje, visą laiką laikysis įstatymų keliamų reikalavimų, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis R. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, jog Komisija nutarime išdėstė faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, kodėl neturėtų būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, kodėl jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teigia, jog, Komisijos manymas, kad „asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“ yra visiškai deklaratyvus, be to Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencija. Komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis daugiau psichologiniais, o ne teisiniais motyvais, nes Komisija nurodo, kad pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra 58 balai, tačiau teigia, jog neva jis vis tiek nesilaikys įstatymų. Komisija, priimdama sprendimą, nebuvo vieninga, nes vienas komisijos narys, įsigilinęs į situaciją, siūlė taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėjo, jog Komisija nutarime parašė, kad jis baustas pataisos namuose nebuvo, už gerą elgesį skatintas 8 kartus, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bet jokio vertinimo nepateikė, kas prieštarauta galiojančioms teisės normoms, todėl lieka neaišku, ką jam dar reikėtų keisti, kad jis būtų lygtinai paleistas. Komisija neįvertino, jog jis turi glaudžius socialinius ryšius, dėl ko yra žymiai lengviau adaptuotis laisvėje bei ateityje nenusikalsti. Taip pat jo vertinimu Komisija nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003) 22 d. nustatytais 18-20 principais (kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų). Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, jog Komisijos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Taip pat nurodo, jog Komisijos nutarimas prieštarauja konstituciniam valstybės principui ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 58 balai), todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. Š. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog R. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. Š. Komisijai pristatomas 4 kartą. Prieš tai, 2020 m. birželio 19 d., svarstant šį klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog yra pakankamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, išsamiai ir motyvuotai dėl jų pasisakė, tačiau atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nebuvo įtikinamų duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas pažymėjo, jog nuteistajam kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pasitikėjimo juo nepateisino ir paleidus jį lygtinai padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu ši aplinkybė lemia, jog šiuo atveju nebuvo parodyta nuteistojo išskirtinė ir akivaizdi pažanga keičiant savo elgesį vertinamuoju laikotarpiu.
2020 m. gruodžio 9 d. buvo atlikta R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra, kurios metu nustatyta, jos nuo praeito vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 12 d., nusikalstamo elgesio rizikos taškai išliko nepakitę – 58 balai: iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus (nusikalstama praeitis (teistas 4 kartus); nusikalstamo elgesio modelis; dinaminiai – 33 (nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo stoka, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę); apsauginiai (yra palaikomas artimųjų; stebimos nuteistojo pastangos dalyvauti resocializacijos priemonėse; stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų; asmeninės atsakomybės prisiėmimas už sprendimus veikti nusikalstamai). Taigi matyti, jog nuteistasis po paskutinio jo svarstymo Komisijoje dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepadarė jokios pažangos, dėl ko ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Pažymėtina, jog tokia nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo ir pirmojo vertinimo, atlikto 2017 m. gruodžio mėnesį, metu, tad per tris metus ji nė kiek nesumažėjusi, nors dinaminiai veiksniai, kurių yra 33, yra kintatys ir juos nuteistasis gali sumažinti savo pastangomis. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis iš tiesų nededa maksimalių pastangų įvertinti savo elgesį, dėl ko būtų galima vertinti, jog jam iš ties gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, todėl tai nėra pagrindas vertinti, jog jis ateityje darys nusikalstamas veikas, tačiau Komisija savo nutarime įvertino ne tik R. Š. pagal OASys metodiką surinktų balų skaičių, bet ir jo pastangas bei požiūrį į nusikalstamą elgesį bei motyvuotai nurodė, kodėl negalima daryti neabejotinos išvados, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nuteistasis savo skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas nėra motyvuotas, lieka neaišku, ką jam dar reikėtų keisti, kad jis būtų lygtinai paleistas, be to Komisija, priimdama sprendimą, nebuvo vieninga, nes vienas komisijos narys, įsigilinęs į situaciją, siūlė taikyti lygtinį paleidimą, Komisijos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Teismas nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais. Pirmiausia pažymėtina, jog priešingai nei teigia R. Š., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo: pakartotinio elgesio rizika vidutinė, jam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė jo sąlygas, pataisos įstaigoje nedirba, kadangi darbui yra išrankus, stokoja motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą, didesnį dėmesį teikia pozityvaus užimtumo veikloms, tokioms kaip sportas, knygų skaitymas. Pažymėtina, kad būtent už pasiekimus sporto srityje ir dalyvavimą sporto veikloje, jam iš esmės ir skirti paskatinimai. O pastangų įsitraukti į darbinę veiklą ir gerbūvio darbus, pasigendama, nors R. Š. ypatingai stokoja būtent oficialios, stabilios darbinės patirties. Nuteistasis nuolat teikia UAB „Irba“ (prekiauja padėvėtais automobiliais) raštus dėl jo įdarbinimo galimybės, tačiau šį patvirtinimą dėl įdarbinimo teismas laiko formaliu. Rašte nenurodoma, kokia veikla įmonė užsiima, kokias funkcijas nuteistasis atliks bendrovėje, kodėl tinka R. Š. kandidatūra, nors jis neturi panašios darbinės patirties ir pan.
Visa kas išdėstyta, patvirtina Komisijos išvadą, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo formaliai, dėl ko negalima daryti išvados, jog jis ateityje nenusikals. Taigi matyti, jog komisija išsamiai nurodo, dėl kokių priežasčių nuteistajam šiuo metu negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Be to, Komisija taip pat nurodo ir kokias priemones reikėtų taikyti R. Š., t. y. pateikia rekomendacijas, kaip jis gali keisti savo elgesį. Pažymėtina, jog ir pats nuteistasis savo skunde nurodo prieštaringas aplinkybes, iš pradžių jis teigia, jog nėra aišku, ką reiktų keisti, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau vėliau jau nurodo, jog Komisijos rekomendacijos yra deklaratyvios, nekonkretizuotos ir laikytinos tuščiažodžiavimu, taigi matyti, jog visgi rekomendacijos nuteistajam yra teikiamos, o vien tai, jog jo vertinimu jos nėra tinkamos, negali būti laikoma, jog nėra aišku, kaip nuteistasis turėtų keisti savo elgesį. Taip pat pažymėtina jog tai, kad Komisijoje nebuvo vieningo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir vienas iš jos narių pateikė atskirąją nuomonę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl šio instituto taikymo, kadangi Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punktas).
Teismas taip pat laiko nepagrįstu nuteistojo skundo argumentą, jog Komisija peržengė savo kompetencijos ribas teigdama, jog „asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“, kadangi nutarime tokios Komisijos išvados nėra, be to Komisija pirmoji vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pateikia motyvuotą siūlymą, ar galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistajam, t. y. ar Komisijos vertinimu bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti nuteistajam pritaikius minėtą institutą, ir tik po to teismas sprendžia, ar Komisijos sprendimas yra pagrįstas ar ne.
Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, jog komisija neįvertino jo glaudžių socialinių ryšių su artimaisiais. Teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis iš tiesų palaiko ryšius su savo artimaisiais, bausmės atlikimo metu yra jų išlaikomas, taip pat nurodė, jog jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais. Akivaizdu, jog Komisijai yra žinoma apie nuteistojo socialinius ryšius ir tai buvo vertinama priimant ne tik šį sprendimą, bet ir ankstesnius sprendimus, tačiau ši aplinkybė nebuvo esminė. Pažymėtina, jog ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo turėti santykiai netapdavo nusikalstamo elgesio užkardymo priemone, todėl jo santykių bei artimųjų paramos pobūdis šiuo metu gali būti vertinamas kaip nuteistojo po paleidimo iš pataisos įstaigos procesą palengvinantis, bet ne riziką mažinantis veiksnys.
Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003) 22 d. nustatytais 18-20 principais, dėl lygtinio paleidimo taikymo bei suformuota teismų praktika. Teismas pažymi, kad kriterijai, kuriems esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o ne konkrečiame Komisijos nutarime, todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Taip pat pažymėtina, jog be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o minėtos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio ir nėra imperatyviai vykdomos, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas, o kiekvieną kartą turi būti įvertintos visos svarbios aplinkybės, kaip buvo ir šiuo atveju.
Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko galima tikėti, jog jis atlikdamas likusią bausmės dalį nebūdamas pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas, jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 59-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.